TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„Vilniaus vartų“ gyventojai šokiruoti: „Gjensidige“ už gaisro padarytą žalą reikalauja susimokėti po 600 eurų

„Vilniaus vartai“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Vilniaus vartai“
Šaltinis: 15min
13
A A

„Vilniaus vartų“ pastato gyventojai nustėro gavę laiškus iš draudimo bendrovės „Gjensidige“. Juose – reikalavimas susimokėti ir po 600 eurų siekiančias sumas. Draudikai iš gyventojų siekė padengti prieš dvejus metus buvusio gaisro žalą, nes esą jie yra namo savininkai, todėl kalti dėl prastos elektros instaliacijos – po 15min publikacijos paaiškėjo, kad gaisras kilo privačiose patalpose, bendrovė atsiprašo. Nuostolius patyrė dabar jau likviduota bendrovė „Ranga IV investicijos“, kuri ir statė šį pastatą.

Po 15min kreipimosi į „Gjensidige“ pakeitė poziciją – sustabdė pretenzijų gyventojams procesą, nors dalis jų pretenzijas jau apmokėjo.

Atnaujinta 13.25 val. – paaiškėjo, kad gaisras kilo privačiose patalpose, draudikė pretenzijų nebeturi ir atsiprašo gyventojų.

Gavo laiškus su pretenzijomis

15min skaitytoja Lina Rutkauskienė gavo elektroninį laišką iš draudimo bendrovės su pretenzija 586 eurų sumai. Vilnietė sako, kad laiškas jai prilygo perkūnui iš giedro dangaus. Moteris tikino, kad tokius laiškus gavo visi namo gyventojai, tačiau nežino, kodėl tokias pretenzijas turi padengti – gaisrą sukėlė ne jie, ir tai nutiko ne jų butuose.

„Gavau registruotą laišką iš pašto, ką tik jį paėmiau, ką tik atplėšiau, ir pamačiau. Aš, nors ir ne teisininkė, suprantu, kad tai yra, na tiesiog, akiplėšiškas aferizmas. Aš nepervesiu tų pinigų, bet mano kaimynai, kurie yra garbaus amžiaus žmonės, nežinau, kaip jie pasielgs“, – piktinosi L.Rutkauskienė.

15min skaitytojo nuotr./„Gjensidige“ pretenzija Gynėjų g. 14 pastato gyventojai
15min skaitytojo nuotr./„Gjensidige“ pretenzija Gynėjų g. 14 pastato gyventojai

Ji piktinasi, kad gyventojai nebuvo pakviesti į jokias ekspertizes, ji nežino, ar jos buvo, ar jose dalyvavo namo bendrija.

„Siųsim klausimus į draudimo kompaniją. Bet toks būdas, kaip draudimo kompanija veikia, tai yra baisu. Jie susirenka draudimo įmokas, ir kai reikia išmokėti žalą, pinigus susirenka iš niekuo dėtų žmonių – taip išeina. Tai yra reketas“, – piktinosi L.Rutkauskienė ir pažymėjo, kad reikalavime Civilinio kodekso nuostatos cituojamos neteisingai.

Ji negalėjo atsakyti, kas ir kodėl patyrė žalą.

„Galbūt kažkas iš mūsų kaimynų, o galbūt ketvirtame aukšte esantis viešbutis. Mes nežinom, kur įvyko tas gaisras, kas patyrė tą žalą, nes gaisras įvyko, rašo, elektros instaliacijoje. Mes nieko nežinom. Ir mes turim padengti žalą“, – sako namo gyventoja.

Atlygins už gaisrą namą stačiusiai bendrovei

15min 2015 metų vasario 22 d. rašė, kad „Vilniaus vartuose“ kilusio gaisro metu degė šiukšlės.

„Gjensidige“ Žalų regresų grupės vadovas – teisininkas Rimgaudas Bernotas 15min paaiškino, kad dėl elektros instaliacijos gedimo daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose kilo gaisras, padaręs nuostolių bendrovės klientui – bendrovei „Ranga IV investicijos“. Ši bendrovė plėtojo „Vilniaus vartų“ projektą.

Pretenzijoje gyventojams rašoma, kad bendrovei išmokėta 122,7 tūkst. eurų žala. Draudimo išmoka bendrovei buvo išmokėta netrukus po 2015 m. įvykusio gaisro.

„Gyventojai yra atsakingi ir už bendrojo naudojimo patalpas, todėl į juos ir kreipėmės dėl dalies žalos atlyginimo“, – sako R.Bernotas.

Jis teigia, kad žalą nustatė „Gjensidige“ ekspertai, įvertinę nuostolius ir išlaidas turtui atkurti. Į teismą nebuvo kreiptasi.

15min.lt skaitytojo nuotr./Gaisras „Vilniaus vartuose“
15min.lt skaitytojo nuotr./Gaisras „Vilniaus vartuose“

Jo paaiškinimas pribloškia – savininkais tapę gyventojai tapo atsakingi už bendrą turtą, o dėl gaisro kaltas gedimas elektros instaliacijoje – todėl gyventojai turės „susimesti“ už nuostolių atlyginimą namą stačiusiai bendrovei.

„Nukentėjusysis įvykio metu buvo vienas iš pastate esančių patalpų savininkų. Todėl iš gyventojų pageidaujame atgauti proporcingai jiems tenkančią žalą, kurios suma sudaro 53 procentus visos išmokėtos išmokos. Įvykio metu 47 procentai patalpų šiame name priklausė mūsų klientui“, – teigia R.Bernotas.

66,5 kvadratinio metro buto „įkainis“ – 586,25 euro.

Netiki, kad reikalavimai pagrįsti

Namo gyventoja L.Rutkauskienė tikina, kad jau konsultavosi su kaimyne teisininke, ir neabejoja, kad draudimo kompanijos reikalavimas yra nepagrįstas.

„Pagal teismų praktiką jie puikiai žino, kad žalą turi atlyginti pastato valdytojas. O valdytojas yra namų bendrija, kuri yra įregistruota pas mus. Tai jie turėtų visų pirma nurodyti, įrodyti, kad žala yra pagrįsta. Visose ekspertizėse namų bendrija turėjo dalyvauti – mes jokios informacijos nežinojome, kad tai įvyko apskritai“, – tikina L.Rutkauskienė.

VIDEO: Gaisras Vilniaus vartuose

Kita Gynėjų gatvėje esančio 14-o namo gyventoja, dirbanti teisininke, paaiškino, kad name yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija. Anot jos, teismų praktika rodo, kad skolininku gali būti ne tik savininkai, bet ir objekto valdytojai, esą bendrijai šiuo atveju ir turėtų būti adresuojamos pretenzijos.

Gynėjų g. 14 esančiame pastate taip pat įsikūręs restoranas „Stebuklai“, bei viešbutis.

Gyventojai turės apmokėti arba susitarti

„Gjensidige“ atstovas atkerta, kad Civiliniame kodekse numatyta, jog kiekvienas iš namo butų savininkų proporcingai savo turto daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu.

„Šiuo atveju gaisras kilo bendrajam turtui priskiriamose patalpose. Atsakingais prieš nukentėjusius namo bendraturčius gali būti tik kiti bendraturčiai – kitų name esančių butų savininkai. Todėl mes negalime kreiptis į namo bendriją kaip skolininkę, o turime kreiptis į visus namo bendraturčius, proporcingai pagal jiems tenkančią nuosavybės dalį, tai yra turimo buto plotą“, – sako R.Bernotas.

Pasak R.Bernoto, namo gyventojai kviečiami su draudiku susisiekti ir aptarti aplinkybes – daugumai jų, esą, nuostolius galėtų padengti jų draudimo kompanijos.

Martyno Ambrazo nuotr./GJENSIDIGE
Martyno Ambrazo nuotr./GJENSIDIGE

„Gjensidige“ informavo, kad jau gavo kompensacijas už dviem šio namo gyventojams pateiktas pretenzijas – jie buvo apsidraudę savo civilinę atsakomybę ir žalą atlygino jų draudikai.

„Mūsų tikslas yra susitarti geranoriškai ir skaidriai. Gyventojai, kurie yra apsidraudę turto savininko civilinės atsakomybės draudimu, gali kreiptis į savo draudiką ir, jei jų sutartyje yra numatyta atsakomybė už bendrojo naudojimo patalpas, šią sumą turėtų atlyginti jų draudimo bendrovė“, – sako R.Bernotas.

Pakeitė poziciją – pretenzijų nebeturi

Vėliau „Gjensidige“ informavo, kad šiuo metu sustabdė pretenzijų gyventojams teikimo procesą, argumentuodama tuo, kad dar galima ir administravimo bendrovės atsakomybė.

„Kreipdamiesi į butų savininkus, mes nebuvome iš bendrijos gavę informacijos apie tai, ar ji buvo sudariusi sutartį su namą administruojančia įmone. Iš draudiko, kuris yra apdraudęs vieno iš butų savininkų civilinę atsakomybę, sužinojome, kad gaisro metu namas galėjo turėti administratorių.

Tokiu atveju ši įmonė turėtų atlyginti žalą. Todėl toliau analizuosime šią situaciją ir nustatę administratoriaus atsakomybę, kreipsimės į jį dėl žalos atlyginimo. Tuomet iš gyventojų atsakomybę perims įmonė. Apie tolesnę eigą gyventojus informuosime“, – antradienį papildomą komentarą pateikė „Gjensidige“.

13.25 val. Bendrovė atsiprašo – gaisras kilo privačiose patalpose

13.25 val. „Gjensidige“ pateikė dar papildomos informacijos – pasirodo, kad gaisras galėjo kilti netgi ne bendro naudojimo patalpose.

„Šiandien administratorius su mumis susisiekė ir pateikė informaciją, kad gaisras prasidėjo ne bendrose, bet mūsų klientui priklausančiose patalpose. Šiandien visi oficialūs dokumentai bus pateikti. Todėl atsiprašome butų gyventojų už jiems pateiktas pretenzijas ir nemalonią patirtį, aiškinantis situaciją. Jokių pretenzijų gyventojams neturime. Apie tai juos informuosime ir atsiprašysime dar ir asmeniškai“, – 15min informavo „Gjensidige“ Komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė Minderienė.

Likviduota kovo mėnesį

Draudimo išmokos gavėja „Ranga IV investicijos“ galutinai likviduota šiemet kovo 30 d. – tuomet Registrų centre registruotas prašymas dėl teisinio statuso „bankrutavęs“ įregistravimo. Kovą įmonės buvę kreditoriai taip pat pateikė susirinkimo protokolą.

Vasarį ši bankrutuojanti bendrovė savo darbuotojams dar mokėjo vienus didžiausių rinkoje atlyginimų – 9465 euro per mėnesį, rodo „Sodros“ duomenys.

Bendrovę nuo 2010 m. buvo bandoma restruktūrizuoti, tačiau 2016 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką ir priėmė nutartį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Tuomet teisme buvo aiškinama, kad bendrovės įsiskolinimai kreditoriams siekia 42,2 mln. eurų.

Beveik 70 mln. eurų vertės „Vilniaus vartų“ kompleksas buvo pastatytas 2007 metais. Anksčiau „Ranga Group“ ir jai priklausančias įmones valdė Laimutis Pinkevičius ir jo šeima.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką