Nauja maisto atliekų rūšiavimo tvarka Vilniuje įsigaliojo 2024-ųjų pradžioje. Pernai atliktas tyrimas parodė, kad maisto atliekas rūšiuoja 58 proc. miestiečių.
„Esame įsitikinę, kad nemokamai suteikiamos, lengvai prieinamos rūšiavimo priemonės padeda įtraukti daugiau žmonių ir rūšiavimo procesą paverčia kuo paprastesniu“, – sako Eglė Bernotavičienė, Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja.
Oranžinius maišelius galima patogiai atsiimti visose sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo (DGAS) aikštelėse bei Savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3), kreipiantis į Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) klientų aptarnavimo langelį.
Vienam namų ūkiui kasmet skiriami 5 oranžinių maišelių ritinėliai – tiek, skaičiuojama, turėtų pakakti visiems metams. Nemokamos maisto atliekų rūšiavimo priemonės išduodamos nurodžius savo gyvenamosios vietos Vilniuje adresą, deklaravimas sostinėje nėra būtinas.
Gyventojai taip pat raginami padėti artimiesiems ar kaimynams, kurie dėl amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negali atsiimti priemonių savarankiškai.
Daugiau informacijos apie maisto atliekų rūšiavimą galima rasti čia.
Aplinkai draugiška sistema
Į oranžinius maišelius gali būti metamos visos organinės kilmės biologiškai skaidžios atliekos be pakuočių, įskaitant ir kavos tirščius, arbatžoles bei arbatos pakelius, kambarinių augalų dalis, popierinius rankšluosčius, servetėles, taip pat išpakuotus maisto papildus.
Pripildytą maišelį reikia sandariai užrišti ir išmesti į maisto atliekų konteinerį (Panerių, Naujininkų, Grigiškių, taip pat pietinėse Rasų ir Vilkpėdės seniūnijose), o jei tokio nėra – į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Maisto atliekas galima rūšiuoti naudojant ir savarankiškai prekybos centruose įsigytus maišelius – svarbiausia, kad jie būtų oranžinės spalvos, pritaikyti biologinėms atliekoms rinkti. Oranžinė maišelių spalva leidžia mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose kokybiškiau atskirti maisto atliekas nuo kitų komunalinių atliekų srauto.
E.Bernotavičienė pažymi, kad kuo daugiau organinės kilmės atliekų atskiriama, tuo švaresnės lieka kitos atliekos, o surinkti maisto likučiai, užuot nugulę sąvartyne, virsta vertinga organine trąša. Tad tokie įpročiai prisideda prie žiedinės ekonomikos plėtros ir kuria realią tiek atskirai miesto, tiek visos šalies ekosistemos naudą.
