Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 18d. 18:00

Vilnietis buvusiame baseine baigia sukurti didžiausią Lietuvoje kriptovaliutų kasimo centrą

Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centro įkūrėjai

Pasaulį apėmusi elektroninių valiutų manija užkrėtė ir būrį lietuvių – šimtai tūkstančių eurų leidžiami įrangai, elektrai, socialiniuose tinkluose kuriasi grupės, buriančios tūkstančius gyventojų. Dalis tuo verčiasi savarankiškai, bet siūloma prisidėti ir nenorintiems investuoti savo laiko į įrangos surinkimą ir priežiūrą. 15min svečiuojasi vienoje didžiausių šalyje kriptovaliutų „fermų“ – čia netrukus suksis pilnas baseinas vaizdo plokščių.

Kriptografinio aukso karštligės simboliu galėtų būti vilnietis Paulius Aršauskas, kuris užsimojo Lietuvoje sukurti didžiausią elektroninių valiutų „kasimo fermą“ – elektroninė valiuta kuriama tam skiriant didelius kompiuterinės ar specializuotos įrangos išteklius.

Socialiniame tinkle „Facebook“ P.Aršauskas, atrodytų, mėgaujasi prabanga: apynaujis BMW visureigis, puikavimasis pinigais, išlaidomis ir vakarėlių nuotraukomis. Tačiau jis pripažįsta, kad didžiąją laiko dalį jis skiria bene didžiausiam kriptovaliutų kasimo centrui Lietuvoje.

15min apsilankė senose gamybinėse patalpose – čia sovietmečiu veikusio baseino patalpose šiuo metu sukasi šimtai vaizdo plokščių, pakeliančių oro temperatūrą kone iki 40 laipsnių.

Kuria didžiausią „fermą“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paulius Aršauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paulius Aršauskas

Dabar P.Aršauskas su partneriu Arminu Gužausku buria kone didžiausią elektroninės valiutos „Etherium“ (eterio) išgavimo „fermą“ šalyje.

„Sovietinė praeitis sumaišyta su dabarties technologijomis. Čia buvo moterų rūbinė, čia SPA zona, laikroduką pasilikome atminimui. Tai labai dėkingos patalpos, kadangi karštis iš baseino eina į viršų. Vasarą aušinti reikia, todėl prasigręžėme skyles. Padarytos dirbtuvėlės, čia žmogus viską renka, susuka“, – aprodydamas kriptovaliutų „kasimo“ centrą kalbėjo P.Aršauskas.

Jis patikina, kad šiame etape jau yra 800 vaizdo plokščių, iš jų sukasi 600 – kompiuteriniai ištekliai naudojami elektroninėms valiutoms išgauti. Vien tam reikia apie 200 kW galios elektros energijos. Palyginimui, tiek pakaktų nuolatiniam 100 skalbimo mašinų veikimui.

„Norėjau pasikviesti, kai bus pilnas baseinas, bet pritrūko mums elektros, papildomą įvadą įves lapkritį. Dalį avilių (įrangos komplektų – red.) teko perkelti į kitas patalpas“, – vardija P.Aršauskas.

Pačiame baseine gerokai vėsiau – šiluma kaupiasi palubėje.

Vaikinai skaičiuoja, kad viena vaizdo plokštė pasiekia apie 30 milijonų skaičiavimų per sekundę galią (Mhash) – tad visų 800 vaizdo plokščių, skaičiuojama, galia leistų gauti apie 36,3 tūkst. eurų per mėnesį esant dabartinėms rinkos sąlygoms, o jos greitai kinta. Antradienį „Ether“ valiutos vienetas kainavo apie 320 eurų. Kinta ir ši kaina, ir valiutos išgavimo sudėtingumas.

„Štai čia senas rig’as (įrangos komplektas) – jis su „Nvidia“ plokštėmis. Kai pradėjome, „Radeon“ kortų nebuvo galima gauti, tai pirkom bet ką, kad tik kuo greičiau išmoktume. Po to įsivažiavome, ir „Radeon“ siūlo geriausią našumą už kainą. Pastaruoju metu čia mano biuras pasidarė, čia praleidžiame daug laiko“, – sako P.Aršauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Laiką rodo senas sovietinis laikrodis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Laiką rodo senas sovietinis laikrodis

A.Gužauskas papildo, kad idėja „kasti“ elektronines valiutas kilo prieš kelerius metus.

„Realiai dar 2012 m. norėjome kasti, tuomet dar bitkoinus. Tačiau, kol jo kaina nebuvo tiek pakilusi, pasiskaičiavom, kad neapsimoka. Nelabai supratom iš esmės, kas ten buvo. Galų gale bitkoinus pradėjo kasti didelės kompanijos. Mes dar jauni buvome, reikalingos didelės investicijos, tad buvom pamiršę šitą temą“, – sako A.Gužauskas.

Planų realizavimas prasidėjo praėjusią žiemą.

„Už pirmąjį rig’ą mes mokėjome apie 4000 eurų, o tai, ką dabar siūlome įsigyti žmonėms, kainuoja apie 3000 eurų, tačiau jo galia gerokai didesnė“, – apie minimalias investicijas kalba P.Aršauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arminas Gužauskas šalia pirmojo įrenginio, pritaikyto kasti kriptovaliutas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arminas Gužauskas šalia pirmojo įrenginio, pritaikyto kasti kriptovaliutas

Siūlo viskuo pasirūpinti už dalį uždarbio

Dar rugpjūčio pabaigoje P.Aršauskas socialiniame tinkle skelbė kvietimą kartu investuoti į elektroninių valiutų išgavimą – kvietė įsigyti vieną iš 83 kompiuterinės įrangos komplektų po 3000 eurų, jį laikyti bendroje „fermoje“, kur juo bus rūpinamasi, ir už tai atiduoti dalį uždarbio.

Vyrai tikina, kad už dalį „prikastos“ valiutos jie pažada rūpintis visa įranga, parūpinti elektrą, saugojimą ir aptarnavimą.

„Pasirašome sutartį, pagal kurią įsipareigojama tuos daiktus nupirkti. Pavyzdžiui, šešias vaizdo plokštes nusipirkti gana sunku, kadangi parduotuvėse jų kiekis ribotas, dažnai leidžiama pirkti, pavyzdžiui, dvi plokštes. Todėl mes perkame tiesiai iš tiekėjų Europoje ar Kinijoje. Jei perkame šimtą, gauname tą kiekį“, – sako P.Aršauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dėl elektros trūkumo baseine – tik dalis įrangos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dėl elektros trūkumo baseine – tik dalis įrangos

Jis aiškina, kad įranga priklauso žmonėms. Jei jie nori naudotis šiuo centru, pasirašoma 12 mėnesių sutartis, pagal kurią įsipareigojama atiduoti dalį uždarbio mainais už priežiūrą.

„Po 12 mėn. jie gali pasiimti savo aparatūrą arba pratęsti sutartį. Kuo daugiau žmogus perka, tuo sąlygos geresnės. Imame procentą nuo pelno už priežiūrą“, – sako P.Aršauskas, tačiau konkrečių sąlygų nedetalizavo.

„Facebook“ nuotr./Pauliaus Aršausko įrašas socialiniame tinkle „Facebook“
„Facebook“ nuotr./Pauliaus Aršausko įrašas socialiniame tinkle „Facebook“

Visa prikasta valiuta, anot jo, keliauja į bendrą piniginę, o tuomet suma išdalinama pagal proporcijas kiekvienam.

„Jei sugenda viena vaizdo plokštė, tai yra visų nuostolis. Siunčiame ją į garantinį, skaičiuojant bendrai tos vienos plokštės nelabai kas pajus. O jei būsi vienas ir suges plokštė, tau jau bus juntama. Čia turime ir rezervinių plokščių, jei kas sugenda, greitai pakeičiam“, – aiškina niuansus P.Aršauskas.

Pelno pažadais nesišvaisto

„Ko žmonėms negalime garantuoti, tai kad atsipirks būtent per tokį ar kitokį laiką. Negalime pasakyti iš anksto, nes investicija yra aiški ir garantuota tada, kai ji jau atsiperka. O kada atsipirks? Dabar imame amplitudę nuo 4 iki 12 mėnesių“, – svarsto P.Aršauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras

A.Gužauskas dar konservatyvesnis.

„Aš visą laiką sakau, kad vieneri metai. Nes niekas iš principo nežino, kas bus. Gali nutikti ir taip, kad kaina per tris mėnesius pašoks kelis kartus“, – teigia A.Gužauskas.

Pašnekovai skaičiuoja, kad jų asmeninės investicijos visame centre sudaro apie 30 procentų, likusi dalis įrangos priklauso kitiems lėšas patikėjusiems gyventojams. Jie nenorėjo įvardyti, kiek žmonių yra investavę į kompiuterinę įrangą.

„Susidomėjusių yra tikrai daug. Bet pirmiausia į šitą dalyką reikia žiūrėti kaip į hobį, o ne kaip į pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Aš visiems tai sakau ir pats tą darau. Kol kas. Nes viskas yra labai nauja, nežinom, kaip Lietuva žiūrės į tai, yra įvairių niuansų. Tačiau galbūt su laiku išvystysim kažką rimto“, – svarsto P.Aršauskas.

Jie patikina, kad sutelktinis investavimas visiems labiau apsimoka – elektros kaina „neperžengia 8 centų už kilovatvalandę, o namų sąlygomis kainavo 12 centų“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras

„Sukūrėme tokią paslaugą žmonėms, kurie vertina savo laiką. Bet jei žmogus sugeba savo namie po miegamojo lova pasidaryti rigą, tai mes jam tikrai nereikalingi“, – juokauja P.Aršauskas.

Jis pripažįsta, kad tokia gausybė technikos priežiūros reikalauja daug – tai atnaujinimai, tai kas nulūžta „nežinia kodėl, be jokių priežasčių“. Tenka keltis ir važiuoti naktį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras

„Kartais būna, kad nulūžta viena vaizdo plokštė, tai gali iš namų prisijungti ir perkrauti kompiuterį, bet kartais tiesiog jis pakimba be jokios aiškios priežasties, tada reikalingas kietasis perkrovimas. Turi išjungti elektrą ir vėl įjungti. Turim planą, kaip padaryti tai nuotoliniu būdu“, – vargus pasakoja A.Gužauskas.

Vyrai tikina, kad tiki šia sritimi, kad tai nėra vienadienis užsiėmimas.

„Tai tik pradžia, turėsime visą baseiną. Tik elektros trūksta. Manau, šiaip gyvenime svarbu nesiblaškyti, nes jei tik blaškysies, nepavyks. O dabar, jei viskas brangsta, visi bėga pirkt, jei pinga, visi skuba parduot“, – sako P.Aršauskas.

Ne visiems patinka

Apdairesni gyventojai kuriant šį centrą pastebėjo, kad įranga pardavinėta „išpūsta“ kaina, uždarbio skaičiavimai optimistiniai, o sąlygos ne tokios ir patrauklios. Į 15min kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, tikinęs, kad pelną naujieji šių laikų „fermeriai“ nori susižerti svetimais pinigais.

„Jis siūlo investuoti pinigus į jo siūlomus kriptovaliutų kasimo kompiuterius. Teigia, kad juos siūlo už savikainą, tereiks sumokėti 30 proc. pelno. Tačiau iš tiesų kompiuterius pardavinėja 2 ar 3 kartus brangiau nei reali jų savikaina. Žmonės, kurie pastebi išpūstas kainas, yra blokuojami jo „Facebook“ grupėje“, – piktinosi skaitytojas.

Jo pateikiamoje informacijoje atskleidžiamos pasiūlymų detalės, kad viena vaizdo plokštė kainuotų 389 eurus, čia teigiama, kad prekės parduodamos už savikainą jas atsivežus iš Kinijos.

15min skaitytojo nuotr./Privatiems asmenims P.Aršausko siųstas pasiūlymas
15min skaitytojo nuotr./Privatiems asmenims P.Aršausko siųstas pasiūlymas

Tačiau pasaulinė kriptovaliutų manija, prasidėjusi bitkoinais, o vėliau ir kitomis valiutomis, lemia tai, kad kompiuterių vaizdo plokštės, kurių rekomenduojama kaina prieš metus buvo apie 200 eurų, šiuo metu kainuoja kone 400 eurų – vaizdo plokštes graibsto „aukso ieškotojai“. Tad siūloma kaina atitinka rinkos kainas.

Visi įrangos komplektai, kuriuos pardavėjai vadina „aviliais“, buvo išpirkti vos per savaitę. Išparduotas ir antras „užpirkimas“.

„Facebook“ nuotr./Tinkle elektroninių valiutų kasėjai susibūrė į grupė
„Facebook“ nuotr./Tinkle elektroninių valiutų kasėjai susibūrė į grupė

„Visi buvo labai pikti, kai tik mes pradėjom – oi čia tas eteris, čia jūs ilgai jo nekasite, čia maksimaliai metai, jums čia neatsipirks. Kodėl jie yra tokio siauro mąstymo. Yra krūvos valiutų, ką galima kasti. Galima kasti dvi valiutas vienu metu, galima rinktis kitas valiutas, galima, galų gale, išnuomoti visą techniką biržoms, perkančioms kompiuterinius resursus“, – daug galimybių įžvelgia A.Gužauskas.

Vyrai tikina, kad šią veiklą vykdys tol, kol apsimokės.

„Arba tu tiki kriptovaliutomis, arba tu netiki. Mes tuo tikim, kiti žmonės, kurie pas mus investuoja, irgi tiki, kiti, kurie netiki, neinvestuoja. Čia yra tavo pasirinkimas iš principo. Mes tuo tikim, niekas prievarta netempia“, – sako A.Gužauskas.

P.Aršauskas papildo, kad niekas apskritai netikėjo, kad jiems pavyks kažką padaryti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras

„Lietuviai dažniausiai tokie ir yra, jie geriau eis kito namą padegti, o ne savo statys“, – sako P.Aršauskas.

Nėra tikslių duomenų, kiek Lietuvoje galėtų būti tokių kriptovaliutų „fermerių“.

Kas sudaro „avilį“

Vieną vadinamąjį „avilį“ paprastai sudaro 6 vaizdo plokštės, papildomai reikalingas korpusas, maitinimo šaltinis ir visi kiti įprasto kompiuterio komponentai – visa tai P.Aršauskas anksčiau siūlė maždaug už 3000 eurų, tačiau pripažįsta, kad darbo kiekis toks, jog teko kainą didinti.

Socialiniame tinkle besipiktinantiems per didele kaina P.Aršauskas pateikė atsakymą.

„Gauname nemažai žinučių su nuorodomis, kur neva galima supirkti pigiau vaizdo plokštes, negu mes siūlome. Visi gudručiai, bet kai liepi, nusipirk pats, kažkaip nieko nebeatrašo ir dingsta. Atsakymas toks: jeigu randate kainą bet kur internete nuo 250 iki 350 Eur, tai yra sena kaina. Taip, tokia buvo prieš šešis mėnesius. Tiesiog pardavėjai nepasivargina jų pakeisti, nes tiesiog neturi jų pardavime“, – savo paskyroje „Facebook“ kritikus tildo P.Aršauskas.

VIDEO: Arsa 23 - KAIP UŽDIBRTI PINIGŲ LIETUVOJE | VLOG 10

Jis nemato problemos dėl antkainio, tikina, kad Lietuvoje „negausite net panašių kainų“.

„Jei ir būtume norėję užsidėti kažkokį antkainį, tai nematau čia nieko blogo, nes tai yra visiškai normalu. Pvz., vien surinkti vieną fermą kainuoja, jau nekalbant apie patalpų nuomą ir patekimą tiesiai pas kinus į gamyklą, to irgi niekas nemokamai nedaro“, – argumentuoja P.Aršauskas.

Skaičiavimai grįsti kaistančia rinka

Visi nauji populiarių elektroninių valiutų kasimo verslo modeliai pastatyti ant kortos, kad jų kaina nenukris arba netgi augs toliau, o jų išgavėjų – nedaugės.

Šiuo metu „kasėjų“ akiratyje – „Ethereum“ valiuta, kurios vienetas metų pradžioje kainavo 8,2 JAV dolerio, o praėjusį antradienį – jau apie 320 JAV dolerių.

P.Aršausko pasiūlyme įrangos pirkėjams argumentuojama, kad vienas „avilys“, kasdamas „Ethereum“, per mėnesį uždirbtų 465 eurus. Tad 3000 eurų kaina atsipirktų vos per 6–7 mėnesius. Tik skaičiavimai daryti dar tuomet, kai ši valiuta kainavo dar brangiau – 350 JAV dolerių.

15min skaičiavimai rodo, kad netgi vienos efektyviausių vaizdo plokščių, be pertrūkio veikdamos ištisus metus, pagal šią valiutos kainą galėtų užtikrinti apie 550–700 eurų pajamas per metus vienai vaizdo plokštei.

Atitinkamai, šešios vaizdo plokštės per metus užtikrintų 4200 eurų pajamas. Iš jų reikėtų atmesti sunaudotą elektrą, kurios tokiai veiklai reikia pakankamai daug, galimus veiklos nutrūkimus, reikalingą papildomą kompiuterinę įrangą.

Žinoma, kainos svyruoja itin smarkiai, ir tai gali reikšmingai paveikti skaičiavimus tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Pašnekovai ir čia turi atsakymą – netgi jei verslas labai nepasisektų, įranga vis tiek lieka ir blogiausiu atveju ją galima tiesiog parduoti.

„Tai yra vaizdo plokštės, todėl su jomis saugiau nei su specializuota (ASIC) įranga. Jomis kasti gali pritaikyti kone bet kokią valiutą. Jei turi tik specializuotą įrenginį ir kas nors blogai su ta valiuta, viskas, tu lieki su metalo gabalu. O čia, jei imame patį blogiausią scenarijų, iš vaizdo plokščių gali pats žaidimams kompiuterį pasidaryti ar parduoti vaizdo plokštes žaidėjams“, – sako A.Gužauskas ir patikina, kad orientuotis į stabilią kainą nevertėtų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras

IT specialistas: geriau daryti pačiam

IT ekspertas Marius Pareščius 15min tikina, kad „Etherium“ valiutos kasimas yra perspektyvus, tik vertėtų to imtis patiems, neaukojant brangių procentų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Pareščius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Pareščius

„Lietuvoje realiai šiandien vyksta kriptovaliutų kasimas, tik ne bitkoinų – jų čia niekas nebekasa. Tai yra realus verslas, žmonės iš to uždirba pinigus. Lietuvoje kasa taip pat ir kitas valiutas, tokias kaip „Dash“, tvirtina kriptovaliutomis atliekamus sandorius ir už tai gauna komisinius. Tai daroma tiek su specializuotais ASIC įrenginiais, tiek su kompiuteriais, vadinamaisiais „rig'ais“ (ang. įtaisais)“, – sako M.Pareščius.

Jis aiškina, kad šalyje yra ir fondų, kur investuotojų lėšos taip panaudojamos.

„Ar aš duočiau pinigų savo sūnui tam, kad žaistų ir kastų valiutas? Atsakymas – taip. Bet nesusidėčiau su tais, kurie pardavinėja savo žinias. Žinias, kaip susikurti tą rig'ą, galima susirinkti internete, schemų yra „Youtube“, kaip surinkti kompiuterį valiutos kasimui“, – sako M.Pareščius.

Atiduoti 30 proc. pelno, anot jo, jau yra labai daug.

„30 proc. nuo iškastų pinigų yra labai daug, nes kai kuriais atvejais tu tiek net neuždirbi pinigų tam, kad tau atsipirktų investicijos, vertinant bankų palūkanas. Tada jau ant ribos yra toks verslas ir jis nebelabai išeina“, – sako M.Pareščius.

123RF.com nuotr./Valiutų kasimo „avilys“
123RF.com nuotr./Valiutų kasimo „avilys“

Tačiau jis patvirtina, kad jei įranga įsigyta itin pigiai, rinkos sąlygos palankios, o išlaidos elektrai yra itin mažos, valiutų kasimas gali atsipirkti itin greitai – vos per kelis mėnesius.

Ekspertas patvirtina, kad dėl šios veiklos dabar itin sumažėjusi vaizdo plokščių pasiūla – didelio jų kiekio valiutų kasimui beveik nebeįmanoma gauti.

„Investuoti į valiutas apsimoka ne tik jas kasant, bet ir įsigyjant. Bet kiek laiko veiks kasimo verslas – nežinau. Jis gali užsilenkti ir po pusės metų. Čia yra rizika, kurią turi įvertinti kiekvienas žmogus. O valiutų kursai irgi gali kristi. Pastarosiomis dienomis „Ethereum“ krito dviženkliais procentais“, – sako M.Pareščius.

Yra ir rizika, kad neatsipirks

Jeigu elektroninės valiutos kaina kristų, investicijos gali ir niekada neatsipirkti. Šiandien toks scenarijus menkai tikėtinas. Tačiau Lietuvos bankas ir tarptautinės institucijos yra įspėjusios investuotojus, kad sritis mažai reglamentuota, nėra investuotojų apsaugos mechanizmų.

Elektroninės valiutos pasižymi tokia savybe, kad kuo daugiau jas išgaunančios įrangos, tuo sudėtingiau „uždirbti“ tokios valiutos. Mat išleidžiamas vienodas valiutos kiekis visiems, o „fermerių“ tik daugėja. Dėl to ta pati įranga, kuri pelninga buvo vakar, rytoj gali būti nebe tokia pelninga.

Šiuo metu išgauti „Etherium“ valiutos 30 kartų sudėtingiau nei metų pradžioje. Tai reiškia, kad ta pati įranga, kuri metų pradžioje uždirbdavo 30 šios valiutos vienetų per tam tikrą laikotarpį, dabar per tą patį laiką gautų vos vieną valiutos vienetą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bitkoinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bitkoinas

Populiariausia elektroninė valiuta – „Bitcoin“ – pradžioje buvo išgaunama naudojant kompiuterių procesorius, vėliau reikėjo vaizdo plokščių, o šiuo metu ji išgaunama tik pasitelkiant specializuotą brangią įrangą dideliais mastais.

Žinoma, jei elektroninės valiutos toliau brangtų itin sparčiai ir pranoktų jų išgavimo sudėtingumo augimą, „kasėjų“ uždarbiai ateityje taip pat atitinkamai augtų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

16:44
03:16
03:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką