Nors Generalinė prokuratūra jau kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl tyrimo, vertintojų bendruomenė pabrėžia: situacija užprogramuota dar tada, kai valstybė nusprendė ignoruoti savo pačios sukurtą ir griežtai reglamentuotą turto vertinimo mechanizmą.
„Porsche“ už paspirtuko kainą – kai vertina „bet kas“
Faktas, kad paklausūs, techniškai tvarkingi automobiliai VMI sistemoje įkainojami kelis kartus pigiau nei rinkoje – vos po 2000–3000 eurų – vertintojų bendruomenei kelia nuostabą. Tokia kainodara prasilenkia su bet kokia ekonomine logika.
„Mums, profesionaliems vertintojams, šis skandalas yra lyg „déjà vu“. Valstybė turi veikiantį, tarnybų griežtai prižiūrimą mechanizmą, turi licencijuotus turto vertintojus, kurie prisiima asmeninę atsakomybę ir yra apsidraudę civiliniu draudimu. Tačiau užuot pasitelkus šią skaidrią sistemą, pasirenkamas kelias vertinti turtą tiesiog „iš akies“.
Visai kaip toje liūdnai pagarsėjusioje nuostatoje, kurią dar 2021 metais kaip „naštos mažinimą“ pristatė tuometė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė – esą vertinimo rinką reikia atverti taip, kad „vertinti galėtų bet kas“. Štai tokio atvirumo pavyzdys: „Porsche“ automobilis už elektrinio paspirtuko kainą ir milžiniška žala mokesčių mokėtojams“, – Lietuvos vertintojų rūmų narių poziciją perduoda šios institucijos prezidentas Egidijus Muka.
Kodėl VMI išradinėja dviratį, kai veikia e-varžytynės?
Vertintojų bendruomenė stebisi, kodėl VMI apskritai investavo mokesčių mokėtojų lėšas į nuosavos elektroninės parduotuvės kūrimą, kai valstybėje jau daugiau nei 5 metus sėkmingai veikia Registrų centro sukurta e-varžytynių sistema.
„Tai ne tik neūkiškas lėšų švaistymas kuriant dubliuojančias sistemas. Tai kelia įtarimų dėl tyčinio landų kūrimo. E-varžytynėse kaina kyla aukciono būdu, o VMI sukurtoje „parduotuvėje“ fiksuota, dažnai neadekvačiai maža kaina tampa dovana tam, kuris (arba kurio suprogramuotas robotas) pirmas paspaudžia mygtuką. Galbūt toks institucijų nesusikalbėjimas tarp Finansų ir Ekonomikos ministerijų kuruojamų sričių yra patogi terpė specialioms schemoms?“ – Lietuvos vertintojų rūmų vardu klausia E.Muka.
Žala valstybei gali viršyti „čekučių“ skandalą
Pasak vertintojų, jei tokia praktika taikoma ne tik automobiliams, bet ir kitam konfiskuotam turtui, valstybės patiriama finansinė ir reputacinė žala gali būti milžiniška.
„Kai parduodama be nepriklausomo vertinimo, be aukciono ir be skaidrumo, mes tiesiog dovanojame biudžeto pinigus perpardavinėtojams. Skaidrus rinkos vertės nustatymas prieš konfiskavimą ar pardavimą turėtų būti aksioma, o ne pasirinkimas „kai patogu“, – teigia E.Muka.
Lietuvos vertintojų rūmai viliasi, kad nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliosiantis naujasis Turto ir verslo vertinimo įstatymas pakeis situaciją, tačiau nerimas išlieka: ar privalomųjų vertinimų sąrašas bus pakankamai griežtas, ar ir vėl bus palikta landų valstybinėms institucijoms turtą vertinti savo nuožiūra, apeinant profesionalus?
