Situacija įtempta
Siuntos vykdomos pagal 2023 m. pasirašytą ketverių metų sutartį tarp Omano valstybinės SGD bendrovės ir Vokietijos importuotojos SEFE.
Omanas yra kitoje Hormuzo sąsiaurio pusėje nei Iranas, todėl, pasak bendrovės, tiekimas kol kas nėra paveiktas konflikto.
Tačiau platesnė situacija energetikos rinkoje išlieka įtempta.
Iranui blokavus sąsiaurį sustojo SGD eksportas iš Kataro – vieno didžiausių pasaulio eksportuotojų, o kovo viduryje smūgis Ras Laffan gamykloms sumažino šalies gamybos pajėgumus apie 17 proc.
Priklausomybė didesnė nei atrodo?
Skelbiama, kad tik apie 10 proc. Vokietijos dujų importo sudaro SGD, o didelė dalis dujų į šalį patenka per Nyderlandus ir Belgiją – valstybes, kurios pačios importuoja daug suskystintų dujų.
Roterdamo ir Zebriugės terminalai priima SGD tankerius, dujas išdujina ir vamzdynais tiekia jas į Vokietiją.
Vien Zebriugės terminalas 2025 m. perkrovė rekordinį kiekį.
Vis dėlto kadangi vamzdynais tekančių dujų kilmės tiksliai nustatyti neįmanoma, tikrasis Vokietijos netiesioginės priklausomybės nuo SGD mastas išlieka neaiškus.
Papildomą spaudimą kelia ir mažos dujų atsargos – šiuo metu jos siekia apie 22 proc. ir yra neįprastai žemos šiam metų laikui.
Kainos kyla, svarstomi sprendimai
Europos dujų kainų etalonas TTF po smūgio Katarui buvo šoktelėjęs virš 60 eurų už megavatvalandę – dvigubai daugiau nei iki karo, o šiuo metu laikosi apie 55 eurus.
Analitikai prognozuoja, kad jei Hormuzo sąsiauris liktų uždarytas tris mėnesius, kainos galėtų pakilti iki 85 eurų, pusmečiui – iki 120 eurų, o metams – iki 150 eurų už megavatvalandę.
Tuo metu Vokietijoje svarstoma pratęsti anglimi kūrenamų elektrinių veiklą, siekiant sumažinti dujų vartojimą, taip pat raginama sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis su Azerbaidžanu ir Alžyru.
