Sostinės meras Artūras Zuokas jau atsiprašė tėvų, tačiau pamiršo paminėti, kokiomis aplinkybėmis atsirado ši schema.
G.Rakausko per tarpinę Estijos įmonę valdoma bendrovė „Nacionalinis švietimo centras“ kūrė ir jau antrus metus daug triukšmo keliančią Vilniaus savivaldybės vaikų registravimo į darželius sistemą. Verslininko įmonėms atiteko ir kiti, kur kas brangesni Vilniaus IT projektai.
Sostinės meras Artūras Zuokas jau atsiprašė tėvų, kurie dėl nulūžusios registravimo sistemos ne tik turėjo praleisti bemiegę naktį, tačiau vėliau buvo priversti stumdytis savivaldybės priimamajame tik tam, kad sužinotų, jog registracija nukeliama neribotam laikui.
Tai ne pirmas kartas, kai merui A.Zuokui tenka atsiprašinėti sostinės gyventojų dėl stringančių IT projektų. Prieš dvejus metus meras visų atsiprašinėjo dėl triuškinamo fiasko įvedant Vilniečio korteles.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rimvydas Valatka: Taip – „zuikiams“, chaosui, duobėms ir švilpukui
Sostinės savivaldybė už milijonus IT paslaugas perka iš buvusio savo darbuotojo, Informacinių technologijų plėtros skyriaus vadovo, įmonių.
Atsiprašinėti A.Zuokas moka, tačiau tai darydamas pamiršta paminėti, kaip atsirado šios inovacijos. Sostinės valdžia už milijonus IT paslaugas perka iš buvusio savo darbuotojo, Informacinių technologijų plėtros skyriaus vadovo įmonių.
Vilniaus savivaldybėje emiesto reikalus kuravęs G.Rakauskas dabar kaip privatus verslininkas žeriasi sostinės biudžeto pinigus ir teigia, kad tokia situacija yra normali – užsakovui visada patogiau pirkti IT sprendimus iš tų, kurie juos jau pradėję diegti.
Paklaustas apie stringančią vaikų registravimo į darželius sistemą, verslininkas gūžčioja pečiais ir sako, kad jį patį stebina A.Zuoko pakeista tvarka, kai tėvai atėjus valandai X turi rungtyniauti, kieno pirštai miklesni, o savivaldybės valdininkai naiviai tikisi, kad turimi serveriai atlaikys keliasdešimt kartų išaugusių užklausų srautą.
Plačiau apie G.Rakausko įmonių laimimus Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų konkursus skaitykite: Vilniaus savivaldybės milijonai plaukia į buvusio darbuotojo įmonių sąskaitas
Man pačiam mistika, nes turiu mažų vaikų. Kodėl į darželius daromas pikinis registravimas? Kodėl turi būti pirmesnis tas, kas greičiau spaudžia kompiuterio klavišus?
– Stringanti registracija į darželius nėra nauja problema Vilniaus savivaldybėje. Tas pats buvo pernai. Buvo ir kitų problemų. Pakanka prisiminti Vilniečio kortelės projektą. Jūs ne tik vadovavote Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų plėtros skyriui, bet šiuo metu ir parduodate sostinei savivaldybei IT paslaugas. Gal galite paaiškinti, kodėl IT sprendimai neveikia taip, kaip turėtų?
– Klauskite tų, kurie dirba su registracijos į darželius sistema. Aš prie tų labai konkrečių dalykų nesiliečiu.
– Tačiau jūs Vilniaus savivaldybei parduodate daug IT sprendimų. Darželių registravimo sistema kurta jūsų bendrovės. Tą patį galiu pasakyti apie „Saugios mokyklos“ projektą Vilniuje.
– Aš su šitais projektas nedirbu. Kas jums pasiūlė su manimi kalbėti? Apie konkrečius dalykus aš nekalbu.
– Vis dėlto, mus domina konkretūs dalykai. Kiek žinau, jūs įgyvendinate projektą „Saugios mokyklos“ Vilniuje? Ar su šiuo projektu dirbate, ar ne?
– Na, aš konkrečiai nedirbu. Tikrai ne.
– Su šiuo projektu dirba bendrovės „Nacionalinis švietimo centras“ ir „SS Solutions“. Nacionalinis švietimo centras priklauso Estijos bendrovei „Sekvoja Capital“, kurią taip pat juk valdote jūs. „SS Solutions“ registruota tuo pačiu adresu kaip ir Nacionalinis švietimo centras. Tai jūs niekaip su mano minėtais projektais nesusijęs?
– Aš nelabai suprantu, apie ką mes kalbame.
– Kalbame apie tai, kad jūs esate labai glaudžiai susijęs su Vilniaus miesto perkamais IT sprendimais, o jūs man kartojate, kad su šiais projektais nedirbate.
– Aiškinkitės, kas tas IT sistemas daro.
– Dalis informacijos yra susijusios su jumis ir tik jūs galite atsakyti, tačiau jūsų komentuoti negaliu priversti.
– Trečią kartą sakau, kad su konkrečiais dalykais seniai nedirbu.
– 2012 m. dvi su jumis susijusios įmonės laimėjo Vilniaus savivaldybės 2,5 mln. litų konkursą mokykloms modernizuoti. Vilniaus savivaldybei paslaugas parduoda ir kita įmonė „Idamas“, kuriai taip pat juk vadovaujate jūs pats (G.Rakauskas vadovavo įmonei „Idamas“. Šiuo metu vadovo pareigas eina Justas Urbonas, – red. past.)
– Aš tai įmonei nevadovauju. Šnekėkite su vadovu. Nelabai ką iš konkrečių dalykų žinau. Kas buvo seniai, tai buvo seniai. O kas dabar vyksta, klauskite dabartinių vadovų.
– Ar jūs vadovaujate Estijos įmonei „Sekvoja Capital“ ir esate vienintelis jos valdybos narys?
– Ar aš galiu nekomentuoti?
– Jūs esate privatus asmuo ir galite rinktis. Jūsų negaliu priversti komentuoti, tačiau rašysiu, kad išgirdęs klausimą nusprendėte nekomentuoti. Nebūtų nieko naujo aiškinantis Vilniaus savivaldybės klausimus.
– Tai aš esu privatus asmuo.
– Tik vienas niuansas – jūs kaip privatus asmuo dirbate su mano, kaip mokesčių mokėtojo, pinigais.
– Aš dirbu su jūsų pinigais?
– Taip. Primenu jūsų įmonių laimėtą mokyklų modernizavimo konkursą Vilniuje. Šis projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2014 m. pabaigos.
– Su tais projektais aš konkrečiai nedirbu.
– Nors esate oficialiai nurodomas kaip bendrovės „Sekvoja Capital“ vadovas, kuriai priklauso konkursus laimėjusios įmonės, jūs su tais projektais nedirbate?
– Nedirbu ir nesu tų įmonių vadovas. Kas ten yra akcininkai ir valdybos nariai, tai privatus reikalas.
– Viešieji savivaldybės pirkimai negali būti privatus reikalas.
– Gerai, mes jau kartojamės. Nežinau. Nedalyvavau.
– Jūs į visus klausimus atsakote, kad esate nesusijęs.
– Ką jūs norite išgirsti? Norite, kad pasakyčiau, jog dalyvavau tuose konkursuose?
– 2012 m. Vilniaus savivaldybės skelbtą mokyklų modernizavimo konkursą laimi su jumis susijusių įmonių konglomeratas. Tai rodo ir įmonių registravimo duomenys. Jūs pats anksčiau dirbote Vilniaus miesto savivaldybėje ir vadovavote skyriui, kuris dabar iš jūsų įmonių perka IT paslaugas. Bet pats jūs apie tai nieko nežinote, tame nedalyvaujate, sakote, kad su minimomis įmonėmis nesate susijęs.
– Viskas gerai, tik žodis konglomeratas keistas. Nežinau, ką jis reiškia. (Konglomeratas – labiausiai išvystyta monopolistinio susivienijimo forma, apimanti smulkesnius junginius, – red. past.)
– Šiuo atveju dvi susijusias įmones, kurios laimėjo Vilniaus savivaldybės konkursą.
– O kas čia blogo? Aš nelabai supratau.
– Konkurso vykdymo aplinkybės ir nusipirktos paslaugos kokybė. Mano šaltinių teigimu, sistema neveikia, nors turėjo veikti, o mokykloms jau siunčiamos sąskaitos.
– Kas taip teigia?
– Savo šaltinių atskleisti negalime, tačiau galiu nurodyti faktus.
– Aš diegime nedalyvauju, bet turiu galimybę patikrinti, kas ten yra blogai. Šiuo metu dirbu daugiau su užsienio plėtra, o kas vyksta Vilniuje... Aš, aišku, žinau tą projektą.
– Konkretus pavyzdys – Adomo Mickevičiaus gimnazijai išrašyta 14 tūkst. litų sąskaita, nors mokykla paslaugomis, už kurias jau prašoma pinigų, naudotis negali. Tai čia kalbant apie mokyklų modernizavimą. Bet jūsų įmonės Vilniaus savivaldybei teikia kur kas daugiau IT paslaugų.
50 savivaldybių turi „Idamo“ sistemas. 60 savivaldybių ir jų mokyklų turi „Nacionalinio švietimo centro“ sistemas. Kodėl jus stebina, kad jas turi ir Vilnius?
– Galiu pakomentuoti? 50 savivaldybių turi „Idamo“ sistemas. 60 savivaldybių ir jų mokyklų turi „Nacionalinio švietimo centro“ sistemas. Kodėl jus stebina, kad jas turi ir Vilnius? Tiesiog tos įmonės yra tik su savivaldybėmis dirbančios įmonės.
Dėl Adomo Mickevičiaus gimnazijos, gali būti, kad praėjimo kontrolės sistema vėluoja. Saugi elektroninė mokykla nėra paprastas dalykas. Tai ir kameros, ir praėjimo kontrolė, ir integruotos Vilniečio kortelės. Detalių aš tikrai nežinau, nes šiame procese nedalyvauju.
– Jūs minite „Idamą“. Tai vis dėlto ši įmonė priklauso jums?
– Jūs viską teisingai pasakėte. Aš atstovauju „Sekvoja Capital“ bendrovei, kuri yra „Idamo“ akcininkė.
– Jūsų bendrovė programavo vaikų registravimo į darželius sistemą, kuri dabar lūžinėja?
– Apie tą krizę girdėjau. Mano žiniomis, ten buvo serverių problemos ir išorinė ataka, o pati sistema nelūžo.
– Bet panaši problema kartojasi jau kelinti metai?
– Dvejus metus. Taip. Šios sistemos patikimumo klausimai buvo plačiai aptarinėjami. Tai galėjo kažkam sukelti norą atakuoti. Tai gali būti gera pamoka tiems, kurie nori kenkti tokiems dalykams. Įtariu, kad medžiaga tikrai bus atiduota prokuratūrai.
– Kaip dėl jūsų ryšių su Vilniaus miesto valdžia? Konkursų sąlygose galima rasti nuostatų, kurias įgyvendinti gali tik su savivaldybės IT sistemomis jau dirbantys žmonės. Kaip buvęs savivaldybės darbuotojas tokią kompetenciją jūs turite, bet kaip su konkurencija?
Vilniaus savivaldybės tinklalapyje per minutę vyksta 50 operacijų ir ateina diena, kai ant tų pačių serverių per minutę prisijungia 2 tūkst. ar net daugiau vartotojų. Serveriai neparuošti tokioms apkrovoms.
– Visi, kurie įrašo tokias sąlygas, visada palieka alternatyvą. Kai yra tęstiniai projektai, tiems, kurie darė pirmus etapus, yra paprasčiau tęsti darbus, nei kitiems daryti naują projektą. Tai visiškai normalu bet kurioje perkančiojoje institucijoje.
Galite ištirti perkančias institucijas ir pamatysite, kad visur kartojasi tos pačios įmonės, kuriose tiesiog daro tęstinius projektus.
Tai žiauriai dideli projektai. Dokumentų valdymo sistema registruoja per milijoną dokumentų. Kai susikaupia šimtai milijonų dokumentų, tai kas gali ryžtis ateiti ir perdaryti tokio dydžio sistemas? Tai normali sistema.
– Kaip manote, ar kitais metais, kai vėl ateis laikas registruoti vaikus į darželius, Vilniaus savivaldybė bus pasimokiusi ir tokių nesklandumų pavyks išvengti?
– Man pačiam mistika, nes turiu mažų vaikų. Kodėl į darželius daromas pikinis registravimas? Kodėl turi būti pirmesnis tas, kas greičiau spaudžia kompiuterio klavišus? Turėtų būti aiškūs pirmumo kriterijai ir ilgesnis laiko tarpas.
Paslaugų tiekėjai piko metu suteikia papildomus serverius. Serverių nuoma gali būti sprendimas. Šiuo metu Vilnius turi savo serverių ūkį.
Tada nebūtų tokio ažiotažo ir žmonės nelauktų vidurnakčio. Gal tai tik norminių teisės aktų klausimas?
Įsivaizduokite, Vilniaus savivaldybės tinklalapyje per minutę vyksta 50 operacijų ir ateina diena, kai ant tų pačių serverių per minutę prisijungia 2 tūkst. ar net daugiau vartotojų. Jei dar iš išorės vyksta kažkokie automatizuoti procesai, tai serveriai neatlaiko. Jie neparuošti tokioms pikinėms apkrovoms.
Savivaldybė negali vienai valandai per metus pasididinti savo serverių ūkio šimtą kartų. Tai nelogiška.
– O ar tokiems atvejams negalima reikiamam laikotarpiui išsinuomoti serverių?
– Galima. Mokyklos, kurios naudojasi elektroniniais dienynais, sukuria didesnius srautus, nei Vilniaus savivaldybė. Ten serveriai nuomojami. Paslaugų tiekėjai piko metu suteikia papildomus serverius. Tai gali būti sprendimas. Šiuo metu Vilnius turi savo serverių ūkį.
