Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 11 29, 11:59

Vyras jaučiasi „nubaustas“ už tai, kad rado darbą: išmokos teks laukti iki pavasario

Į 15min redakciją kreipęsis Vytautas pasakojo atsidūręs keistoje situacijoje – darbo neturintis vilnietis nedarbo išmokų negali gauti dėl to, kad „per ilgai“ dirbo paskutinėje savo darbovietėje. „Sodros“ atstovai teigia negalintys nieko padaryti – išmokas skiriantys jų specialistai tiesiog vadovaujasi įstatymais. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad tokia tvarka skatina asmenis rinktis tvaresnes darbo vietas ir ilgalaikius darbo santykius.
Sodra
Sodra / Luko Balandžio / 15min nuotr.

38 m. vilnietis Vytautas15min pasakojo, kad po to, kai šių metų balandį neteko darbo, kaip ir daugelis bedarbių, užsiregistravo į Užimtumo tarnybą.

Kadangi turėjo pakankamai mėnesių darbo stažo, jam buvo paskirta nedarbo išmoka. Vis dėlto, praėjus keliolikai dienų jis pats susirado darbą, todėl už nepilną mėnesį jam buvo išmokėta viena 107 eurų išmoka.

Vyras išdirbo naujame darbe 6 mėnesius, po kurių, kaip jis pats teigia, savo pozicijoje nematydamas perspektyvų, vėl tapo bedarbiu.

Vytautas nusprendė dar kartą kreiptis į Užimtumo tarnybą, tačiau šįsyk sužinojo, kad jokia išmoka jam nepriklauso. Motyvas, kurį išsakė išmokas skiriantys „Sodros“ darbuotojai – pasibaigė 180 dienų terminas, kada galimas išmokos atnaujinimas. Nauja nedarbo išmoka Vytautui priklausytų tik 2022 m. balandį.

„Jei būčiau nedirbęs, man išmoką būtų mokėję net 9 mėnesius iki 2022 sausio, o už tai, kad dirbau ir mokėjau mokesčius, dabar likau be darbo pajamų ir be nedarbo išmokos, nes „toks įstatymas“. Tikrai puikiai skatinanti dirbti ir puikiai apsauganti mūsų valstybės socialinės apsaugos sistema“, – ironizavo vyras.

Vytautui buvo išaiškinta, kad jeigu jis būtų dirbęs trumpiau nei 180 dienų, išėjus iš darbo, jam vėl būtų pratęsę išmokų mokėjimą. Paklaustas, ar žinodamas tokią tvarką, būtų specialiai išėjęs iš darbo anksčiau, jis teigė, kad toks sprendimas būtų buvęs logiškas.

„Būčiau žinojęs, kad taip yra, nebūčiau rizikavęs tuo dalyku. Siūloma vadybininko alga yra tokia pati kaip ir išmoka šiai dienai. Be abejo, nebūčiau dirbęs, būčiau grįžęs ir ieškojęs kito darbo. Aš greitai įsidarbinau, kad nebūčiau bedarbiu, o dabar susimoku tuo, kad negaunu jokių išmokų“, – kalbėjo Vytautas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Išmokos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Išmokos

Jis skaičiuoja, kad pirmus tris mėnesius jo nedarbo išmoka būtų siekusi daugiau nei 700 eurų kiekvieną mėnesį, paskutinius tris – po daugiau nei 220 eurų. Tačiau šiuo atveju vienkartinė išmoka siekė vos 107 eurus.

Būdamas Užimtumo tarnybos klientu jis gavo du darbo pasiūlymus, tačiau jie, vyro teigimu, neatitiko vadybinio jo išsilavinimo, be to, siūlomas atlyginimas buvo apie 600 eurų.

Jis teigia suprantantis, kad nei „Sodra“, nei Užimtumo tarnyba pačios nieko pakeisti negali, kadangi jos vadovaujasi užimtumą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyta tvarka.

„Įstatymas yra ydingas ir neskatinantis dirbti. Mes kalbame apie nedarbo mažinimo procesus. Vieną deklaruojame, mojuojame vėliavomis ir transparantais, o iš esmės žmogus, kuris pats savo jėgomis kabinasi į darbo rinką ir jam nepavyksta, yra paliekamas be jokių išmokų“, – sakė jis.

„Sodros“ atstovai: šiuo atveju galioja šešių mėnesių terminas

Nors su darbo ieškančiais asmenimis tiesiogiai dirba Užimtumo tarnyba, išmokų skyrimu užsiima „Sodra“.

„Sodra“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič 15min patvirtino, kad tokia tvarka iš tiesų egzistuoja – nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas galimas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai žmogus įsidarbino pagal darbo sutartį ar vykdė individualią veiklą, tačiau darbą arba veiklą nutraukė anksčiau nei per 6 mėnesius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“

Nedarbo išmoka pakartotinai skiriama iš naujo įsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir pateikus prašymą skirti šią išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos, jeigu asmuo turi reikiamą 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.

„Skatinant bedarbius aktyviau įsitraukti į darbo rinką, nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas du kartus. Iki šių metų birželio nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimą buvo galima atnaujinti tik vieną kartą“, – teigė M.Kozič.

Bedarbio statusas taip pat gali būti sustabdomas. Sustabdžius bedarbio statusą, pavyzdžiui, laikotarpiui, kai atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius, žmogus dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse, tam laikotarpiui sustabdomas ir nedarbo išmokos mokėjimas.

Atnaujinus bedarbio statusą po jo sustabdymo, atnaujinamas ir paskirtos nedarbo išmokos mokėjimas. Tokiu atveju nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimų skaičius neribojamas.

123RF.com nuotr./Eurai
123RF.com nuotr./Eurai

„Kadangi skaitytojas, kurio istoriją nupasakojote, Užimtumo tarnyboje registravosi vėliau nei per 6 mėnesius nuo nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo, nedarbo išmokos mokėjimas jam negali būti atnaujintas“, – teigė M.Kozič.

Nedarbo išmoka pakartotinai skiriama iš naujo įsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir pateikus prašymą skirti šią išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos, jeigu asmuo turi reikiamą 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.

SADM: reikalavimas skatina dirbti ilgiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai sako, kad dabar egzistuojanti nuostata veikia prevenciškai tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.

Ministerija nesutinka su skaitytojo Vytauto priekaištu, kad tokia tvarka skatina nedirbti. „Ji skatina asmenis rinktis tvaresnes darbo vietas ir ilgalaikius darbo santykius. Beje, įvertinus pastarojo laikotarpio atlyginimų augimą, asmenims suteikia galimybę padirbus už didesnę algą, ateityje gauti didesnę nedarbo išmoką“, – komentavo SADM Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ministerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ministerija

Anot ministerijos atstovės, jei Vytautui būtų atnaujinta ankstesnė nedarbo socialinio draudimo išmoka, jos mokėjimas būtų tęsiamas likusį laikotarpį pagal ankstesnius bedarbio draudžiamųjų pajamų duomenis, neįvertinus šiuo atveju dirbto paskutinio 6 mėn. laikotarpio, kuriuo jis galimai gavo didesnį darbo užmokestį.

Pastarąsias dvi savaites ministerija atsidūrė dėmesio centre pasiūliusi naują Užimtumo tarnybos veiklos pertvarką. Ja, be kitų tikslų, bus siekiama atskirti ilgalaikius, dirbti negalinčius ar nenorinčius bedarbius nuo dirbti norinčių, bet tinkamų galimybių tam laikinai nerandančių asmenų.

Vienas daugiausiai kalbų sukėlusių naujosios tvarkos aspektų – Užimtumo tarnybos klientai, du kartus per pusmetį be pateisinamų priežasčių atsisakę jiems siūlomų „tinkamų darbų“, bus šalinami iš bedarbių sąrašų. Tiesa, jie ir toliau liktų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, o Užimtumo tarnybos sistemos darbuotojai jiems kylančias kliūtis aiškintųsi individualiai.

Reforma paliestų ir bedarbių kvalifikacijos klausimus – būtų galima finansuoti platesnį spektrą perkvalifikavimo ar įgūdžių stiprinimo programų, tokių kaip pameistrystė ir universitetiniai mokymo moduliai.

Nepaisant siūlomo pluošto pakeitimų, tokia pertvarka nepaliestų Vytauto atveju aktualios išmokų mokėjimo tvarkos.

„Su praėjusią savaitę pristatyta ministerijos siūloma Užimtumo sistemos pertvarka Nedarbo socialinio draudimo įstatymo keisti nenumatyta“, – komentavo E.Banienė.

Per devynis mėnesius išmokos mokamos trimis etapais

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, nedarbo išmokos bedarbiams mokamos devynis mėnesius. Mėnesio išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nuo šių metų sausio MMA yra 642 eurų, todėl pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 149,39 eurų

Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. „Pavyzdžiui, jei žmogus įsiregistravo Užimtumo tarnyboje šių metų lapkričio mėnesį, bus vertinamos jo draudžiamosios pajamos, turėtos 2019 metų balandžio – 2021 metų rugsėjo mėnesiais“, – paaiškina M.Kozič.

Pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 459 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 397 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 335 eurų išmoką.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką