Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vyriausybė patvirtino programos įgyvendinimo planą

Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis
Šaltinis: BNS
0
A A

Vyriausybė pirmadienį patvirtino jos programos įgyvendinimo planą, dėl kurio diskutuota kelias savaites.

„Šiandien mes Vyriausybės pasitarime, o vėliau ir posėdyje pritarėme Vyriausybės programos įgyvendinimo planui“, – pirmadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak jo, Vyriausybė sieks mažinti socialinę atskirtį, įgyvendins švietimo ir darbo santykių reformą, didins gynybos biudžetą.

Vyriausybė taip pat ketina peržiūrėti mokesčių lengvatas, tačiau žada, kad tai bus daroma sistemiškai ir nebus staigių sprendimų.

Naujausioje viešoje plano versijoje buvo numatyta vertinti, ar įvesti automobilių mokestį, kuris padėtų mažinti aplinkos taršą, ir cukraus mokestį, kuris skatintų vartoti mažiau cukraus.

Pagal įstatymą, kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per tris mėnesius patvirtinti šios programos nuostatų įgyvendinimo prioritetines priemones.

PVM lengvatos šildymui nebeliks

Premjeras S.Skvernelis dar kartą pakartojo, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nuo birželio nebeliks. Jis pripažįsta, kad šiluma kai kuriuose miestuose gali brangti, o finansų ministras primena, kad socialiai remtiniems žmonėms bus mokamos kompensacijos.

„Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra. Tai yra atsakymas. Mes prie biudžeto perskirstymo neplanuojame sugrįžti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje Vyriausybės patvirtintam programos įgyvendinimo planui, sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą, ar gali būti pratęsta PVM lengvata šildymui.

Premjeras negalėjo tiksliai atsakyti, kaip keisis šilumos kaina, panaikinus lengvatą.

„Sunku pasakyti, nes tikrai pagal atskirus regionus gali kilti šilumos kaina, nes auga ir gali augti dujų kaina bei kitų reikalingų resursų kaina. Dabar tikrai negaliu atsakyti, nes tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės, kurioje žmogus gyvena. Noriu pabrėžti, kad šilumos kaina yra reguliuojama. Tiekėjas jos negali nustatyti vienašališkai. Kainų komisija įvertins objektyvius kriterijus. Nebus taip, kaip Vilniuje, ir bus pasižiūrėta labai atidžiai, kad nebūtų dirbtinai pakelta šilumos kaina“, – tvirtino S.Skvernelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad šiuo metu yra ruošiama centralizuotai tiekiamos šilumos kompensavimo tvarka socialiai remtiniems žmonėms.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su savivaldybės ir Finansų ministerija ruošia modelį, kad tiems žmonėms, kuriems yra būtina pagalba, kad ji būtu suteikiama ir tas būtų padaroma maksimaliai greitai“, – spaudos konferencijoje teigė V.Šapoka.

Nuo šių metų liepos vartotojams brangs dujos, nes baigsis nuo 2014-ųjų vidurio galiojantis permoka.

Seimas praėjusių metų pabaigoje pratęsė PVM lengvatos centriniam šildymui galiojimą iki šių metų birželio pradžios. Dabar kompensacijas už šildymą gauna apie 130 tūkst. šalies gyventojų, o panaikinus lengvatą, jų ratą ketinama išplėsti maždaug dukart – iki 260 tūkst.

Nuo šių metų liepos vartotojams brangs dujos, nes baigsis nuo 2014-ųjų vidurio galiojantis permoka. Be to, Vilniuje nuo balandžio vėl maždaug penktadaliu brangs šiluma, iš miesto šilumos ūkio pasitrauksiant „Vilniaus energijai“.

S.Skvernelis anksčiau yra teigęs, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, nes taikoma ir tiems, kurie turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, erdvius ir prabangius butus, tačiau ja nesinaudoja gyvenantieji privačiuose namuose ir šildantys juos dujomis ar malkomis.

Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas centriniam šildymui yra 9 proc., o standartinis – 21 procentas.

Žada didinti pensijas, jei augs ekonomika

Premjeras S.Skvernelis dar kartą pakartojo, kad pensijos ateityje didės, jei augs ekonomika, ir tai, anot jo, nepriklausys nuo politinės valios.

„Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis – BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą. Jeigu bus tokie patys procesai, kokie dabar vyksta, galėtume tikėtis – jei mūsų bendrojo vidaus produkto augimas būtų 2,6-2,7 proc., tai leistų kalbėti apie vidutinišką indeksavimą ir pensijų padidėjimą 23-24 eurais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Pernai gruodį S.Skvernelis sakė, kad jei valstybės pajamos augs, pensijos dar 23 eurais galėtų didėti 2018 metais.

Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų sausio padidėjo apie 20 eurų iki 287,6 euro. Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nutarė pensijas didinti ir 2018 ir 2019 metais – atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 procento.

„Valstiečiai“ yra žadėję iki 2017 metų liepos pensijas padidinti vidutiniškai 40 eurų, tokia galimybė numatyta ir Vyriausybės programoje, tačiau 2017 metų biudžete apie tai nekalbama.

„Sodros“ pervedimai pensijų fondams gali būti nutraukti

Premjeras sako, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas ir svarstytinas. S.Skvernelis taip pat pabrėžia, kad savo lėšomis prie pensijų kaupimo antros pakopos fonduose neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“.

„Aš vertinu kaip tikrai pagrįstą reikalavimą, dėl to ir minėjau, kad antros pakopos kaupimo pensijų sistema bus peržiūrėta“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą kaip vertina Lietuvos pensininkų sąjungos siūlymus stabdyti „Sodros“ pervedimus antros pakopos pensijų fondams.

Tiktai tai nebus padaryta nuo balandžio 1 dienos. Aš suprantu pensininkų lūkestį, jie tą girdėjo, tą žino, tuos skaičius maždaug įsivaizduoja, kokie yra, bet mes privalome skatinti kaupti žmones pensijas patiems, – S.Skvernelis.

Tačiau, anot jo, staigų sprendimų šioje srityje nebus – jie bus priimami bendros pensijų kaupimo sistemos reformos kontekste.

„Tiktai tai nebus padaryta nuo balandžio 1 dienos.

Aš suprantu pensininkų lūkestį, jie tą girdėjo, tą žino, tuos skaičius maždaug įsivaizduoja, kokie yra, bet mes privalome skatinti kaupti žmones pensijas patiems (....) Pirmiausiai kalbame iš tiesų apie tuos žmones, kurie nori dalyvauti, kad daugiau prisidėtų savo kaupiamosiomis lėšomis, nesitikėtų tokios pačios apimties (pensijos – BNS) gauti ne tik iš „Sodros“, bet ir valstybės biudžeto“, – aiškino S.Skvernelis.

Pasak jo, taip pat būtina spręsti ir problemą, kai antros pakopos fonduose pensijai kaupia žmonės, kuriems „Sodra“ perveda 2 proc. įmoką ir kurie savo lėšomis neprisideda.

„Turime labai aiškiai pasakyti, žinant mūsų teisinį ir finansinį raštingumą, kad dalis žmonių, tai nėra maža dalis – keli šimtai tūkstančių žmonių – šiandien nesuvokia pasekmių, pasirinkus šitą pensijų kaupimą. Ateis ta diena, kai bus maža „Sodros“ pensija, vienkartinė (pensijų fonde sukauptų lėšų – BNS) išmoka, kurią labai lengva išleisti kalbant apie tą sluoksnį žmonių, kuriems tikrai yra socialiniai poreikiai ne visi patenkinti. O kas toliau bus? Dėl to pritariu, reikalavimai keliami teisingi, tikrai reforma bus surasta, kaip spręsti šį klausimą“, – tvirtino S.Skvernelis.

Valdantieji jau anksčiau yra teigę, kad šie gyventojai, kurie gauna mažus atlyginimus ir savo lėšomis neprisideda prie kaupimo, nesukaups pakankamai lėšų pensijų anuitetui įsigyti, todėl jiems turėtų būti sudaryta galimybė grįžti į „Sodrą“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Sodra“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Sodra“

„Tie žmonės gaus tiesiog vienkartinę išmoką 1,5-2 tūkst. eurų ir turės mažą „Sodros“ pensiją. Vienkartinė išmoka gali būti per mėnesį ar pusmetį tiesiog išleista ir jie po to vėl ateis pas mus su ištiesta ranka prašyti socialinės paramos. Dėl šitų žmonių kokį sprendimą pasirinksime – ar reikės pareikšti valią tiems, kurie lieka (antros pakopos kaupime – BNS), ar pareikšti valią, kurie išeina, – dar nėra apsispręsta, bet tokia galimybė bus sudaryta“, – teigė S.Skvernelis.

Tai, kad antros pakopos pensijų kaupimo sistema yra nepakanki mažas pajamas gaunantiems žmonėms, pabrėžė ir finansų ministras V.Šapoka.

„Kaupti vien tik 2 proc. ir susikurti iliuziją, kad bus sukauptos reikšmingos sumos ir mes galėsime būdami senjorais keliauti, kaip vokiečiai, iš tikrųjų taip nėra. Šita sistemos dalis neefektyvi ir dėl jos reikės apsispręsti, sudaryti taip pat papildomas sąlygas ir paskatas žmonės, kad kauptų patys papildomai, nes demografinė situacija yra tokia – pensijinio amžiaus žmonių smarkiai daugės, tai turime ne tik remtis „Sodros“ sistema, turime galvoti patys, kaip sukaupti tam, kad galėtume normaliai gyventi senatvėje“, – spaudos konferencijoje sakė V.Šapoka.

Kaip vyks pensijų kaupimas privačiuose fonduose, įgyvendinus planuojamas pertvarkas, jei bus atsisakyta pervedimų iš „Sodros“, nei S.Skvernelis, nei V.Šapoka konkrečiai neatsakė. Į fondus pervedamos „Sodros“ įmokos dalis šiuo metu yra 2 proc., o nuo 2020 metų ji turėtų padidėti iki 3,5 procento.

„Aš manau, kad įvertinę sistemą, pasiūlysime tokį variantą, kuris tikrai bus subalansuotas, kad galėtų tikrai prie įmonių prisidėti ne tik pats žmogus, bet ir jo darbdavys, kad senatvėje būtų galima lengviau gyventi“, – teigė V.Šapoka.

„Antra pensijų sistemos pakopa, tikrai bus kaupimas ir skatinimas iš valstybės keičiamas. Lygiai tą patį galiu paminėti ir apie trečią pakopą, greičiausiai tai būtų antros ir trečios pensijų pakopų sujungimas, tikrai nebūtų nieko atsisakoma arba jokiu būdu sukauptos lėšos nusavintos“, – sakė S.Skvernelis.

2016 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 21 antros pakopos ir 12 trečios pakopos pensijų fondų, pensiją juose kaupė atitinkamai 1,255 mln. ir 51,6 tūkst. dalyvių – 3,4 proc. ir 9 proc. daugiau nei metų pradžioje. Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė gruodžio pabaigoje buvo 2,487mlrd. eurų, trečios pakopos – 79,503 mln. eurų.

V.Šapoka: Universitetų pertvarkai ieškome finansinių instrumentų

Finansų ministras V.Šapoka teigia, kad persitvarkantys universitetai pirmiausia reformai turi ieškoti savų finansinių resursų, bet sako, jog galimas „vienkartinis stimulas“ ir iš valstybės biudžeto.

„Kalbant apie aukštųjų mokyklų pertvarką, visų pirma turime žiūrėti į neišnaudotas galimybes sistemos viduje. Bet jeigu reikėtų vienkartinio kažkokio stimulo tam, kad sklandžiai pereitume per pertvarką, tai tokios galimybės šiuo metu yra svarstomos ir ieškome finansinių instrumentų tam, kad tas procesas būtų sklandus“, – žurnalistams pirmadienį sakė finansų ministras.

Premjeras S.Skvernelis savo ruožtu sakė, kad Vyriausybė tikisi, jog mokslo ir studijų institucijų konsolidavimas baigsis 2019 ar 2020 metais.

„Mes visi puikiai suprantame, kad proceso pabaiga nebus per metus arba per dvejus padaryta (...). Aš manau, kad tas konsolidavimo procesas, jeigu jis bus pabaigtas 2019 arba 2020 metais, mes tikrai galėsime pasakyti, kad šitą esminį žingsnį padarėme. Pradžia, kaip minėjau, šiemet – teisės aktų pakeitimai ir projektai jau šiemet bus daromi“, – pristatydamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą sakė premjeras.

Anot jo, skirtingi konkrečių aukštųjų mokyklų pertvarkos variantai užtruks nevienodą laiką.

„Viena situacija, kai persitvarko arba susijungia du universitetai, kitas visiškai skirtingas terminas reikalingas, kada prie aukštosios mokyklos, universiteto prisijungia kitas universitetas, tai yra ne susijungimas, bet prijungimas, taip pat skirtinga, jeigu yra trys ir keturi (besijungiantys), tokių irgi minčių buvo tarp pasiūlymų“, – aiškino S.Skvernelis.

Anksčiau S.Skvernelis yra minėjęs, kad po pertvarkos Lietuvoje galėtų likti penki universitetai, dabar jis pabrėžė nenorintis įvardinti konkretaus skaičiaus.

Anksčiau S.Skvernelis yra minėjęs, kad po pertvarkos Lietuvoje galėtų likti penki universitetai, dabar jis pabrėžė nenorintis įvardinti konkretaus skaičiaus.

Kalbėdamas apie planus pertvarkyti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, premjeras išskyrė būtinybę kurti jungtines mokyklas.

„Kalbame apie jungtinių mokyklų tinklo atsiradimą, kur galėtų viena administracija valdyti sujungtus keletą filialų, bet kalbant apie pradinę mokyklą, pradinį ugdymą – kad jis būtų kuo arčiau savo šeimos, tas principas išlieka, kad būtų kuo arčiau gyvenamosios vietos“, – aiškino jis.

Anot jo, norint kelti ugdymo kokybę, svarbu tinkamai motyvuoti pedagogus.

„Jos (kokybės) neužtikrinsime, jei nebus tinkamai motyvuotas mokytojas, čia esminis dalykas, yra taip vadinamas etatinio apmokėjimo sistemos įvedimas ir kitų motyvacinių priemonių taikymas patiems mokytojams“, – apie planuojamus darbus kalbėjo premjeras.

Anot jo, švietimo sistemos „pertvarkos esminis dalykas yra visgi kokybė: ar kalbėtume apie vidutinį ugdymą, ar kalbėtume apie aukštąjį mokslą“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką