Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Analitikai ragina Vyriausybę nenusisukti nuo tradicinio verslo

Sostinėje įsikūrusiame Visorių informacinių technologijų parke prasidėjo saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centro statybos. Skelbiama, kad saulės elementai ateityje sudarys didžiąją dalį Lietuvos eksporto, tačiau „15min“ kalbinami analitikai į aukštųjų technologijų plėtrą besikoncentruojančią Vyriausybę ragina nepamiršti ir smulkiojo tradicinio verslo.
Visorių informacinių technologijų parke per metus turėtų iškilti saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras.
Visorių informacinių technologijų parke per metus turėtų iškilti saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio teigimu, būsimas saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras – nemažas žingsnis Lietuvai, siekiančiai tapti aukštųjų technologijų šalimi, Baltijos ir Šiaurės šalių tyrimų bei paslaugų centru. „Lietuvai tai pirmiausiai reiškia didėjantį eksportą, kurio vertė yra septynis kartus didesnė nei tradicinės pramonės. Ką tai reiškia mūsų žmonėms? Tai reiškia dideles algas. Gal žmonių dirbs ne tiek daug, bet algos bus didelės, mokesčiai mokami į biudžetą bus dideli“, – sakė ūkio ministras.

„Pastaruoju metu Vyriausybė tikrai aiškiai demonstruoja pasauliui ir Lietuvai, kad užsienio investicijos ir ypač aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos yra svarbios. Daromi konkretūs žingsniai, mėginama susitikti su investuotojais. Aš labai pozityviai vertinu šitą ekonominės politikos dalį“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad ateinančios užsienio investicijos nepakeis Lietuvos ekonomikos struktūros. „Smulkusis bei vidutinis verslas ir ateityje sukurs didžiąją darbo vietų dalį, sumokės didžiąją dalį mokesčių į valstybės biudžetą ir apskritai nuo jo priklausys mūsų ekonomikos būklė“, – sakė G.Nausėda.

Tradicinė pramonė inovacijoms netrukdo

„DnB NORD“ grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka sutiko, kad su inovacijomis susijusi gamyba ir eksportas yra labai patrauklūs, padeda sukurti gerą šalies įvaizdį. Tačiau, ekonomistės teigimu, svarbu užtikrinti ne tik aukštųjų technologijų gamybą, bet ir tradicinės smulkiosios pramonės veiklą.

„Kol saulės energetika pasieks tokį lygį, kad mes galėtume būti tarp šios technologijos pažangiausiųjų, praeis tikrai ne metai ir ne dveji. Investicijos ir užsienio investicijos į smulkesnę gamybą galėtų duoti rezultatų daug greičiau ir sukurti labai palankią dirvą ekonomikos augimui“, – kalbėjo J.Rojaka.

SEB banko prezidento patarėjo G.Nausėdos teigimu, tradicinis smulkusis, vidutinis verslas ir aukštų technologijų pramonė vieni kitiems netrukdo. Konfliktas esą atsiranda nebent tada, kai Lietuva pamiršta puoselėti tradicinį verslą ir būna pasiryžusi atiduoti paskutinius marškinius, kad prisiviliotų užsienio investuotojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius