2013-01-06 19:28 Atnaujinta 2013-01-06 19:50

Vyriausybei padidinus minimalią algą, smulkieji verslininkai ruošiasi antrajai krizei: nori atleisti dalį darbuotojų ir trumpinti darbo pamainas

Smulkiojo verslo atstovai prognozuoja, kad minimalios algos pakėlimas iki 1000 Lt vėl didins nedarbą. Esą dėl papildomos finansinės naštos verslininkai priversti trumpinti darbo dieną, o dalį darbuotojų galvoja atleisti.
Paskolos kaina
Bankrotas. / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

LNK „Žinios“ kalbino mažos kavinės-baro savininkę Ritą Jaunulevičienę. Vyriausybei pakėlus minimalią mėnesio algą (MMA), ji ruošiasi antrajai krizei. Savo darbuotojams ji neturi iš ko kelti minimalios algos. Todėl grįžta prie krizinio verslo plano. Iš pradžių trumpins darbo laiką. Jei tai nepadės, atleis iš darbo visą pamainą. Jei reikės, virtuvėje suksis viena pati.

„Dabar pakelti atlyginimą tikrai nėra iš ko. Juo labiau kad sausis, vasaris ir kovas apskritai būna tušti mėnesiai, nes žmonės išsileidžia pinigus. Tad neturi galimybių ateiti (į kavinę) išlaidauti“, – sakė verslininkė.

Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys sako, kad MMA didinimas dalį smulkiųjų verslininkų apskritai paliks be verslo, o darbuotojus – be darbo.

Laimės tik valdžia, bet ne žmogus

„Daugiausiai naudos bus valstybei. 150 Lt padidėjus algai, 89 Lt bus atskaičiuojami valstybei. O žmogui teks tik 40-50 litų“, – dėstė Kazys Grabys.

Tiesa, valdžia panikuojančius ramina, kad sunkumų patiriantys verslininkai galės atidėti mokesčius valstybei. Toks buvo premjero A.Butkevičiaus pažadas. Verslininkams tokia ministro pirmininko paguoda – tarsi pasiūlymas lįsti į skolas.

„O kas jas sumokės? Juk vis tiek reikės sumokėti. Anksčiau arba vėliau. Todėl laimės tie, kurie pirmi bankrutuos“, – aiškina K.Grabys.

Už minimalią algą privačiame versle dirba per 76 proc. žmonių. Daugiau nei 20 proc. likusių – valstybinėse įstaigose.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą