Vakarų šalių tyrimai rodo nevienareikšmes tendencijas. 2021 m. pasaulinė konsultacijų įmonė „McKinsey & Company“ atliko tyrimą, kuriame analizavo investavimo strategijų skirtumus tarp vyrų ir moterų Vakarų Europoje. Apklausus beveik 5 000 pasiturinčių investuotojų paaiškėjo, kad moterys dažniau renkasi mažesnės rizikos investavimo priemones, pavyzdžiui, obligacijas, o vyrų portfeliai dažniau sudaryti iš akcijų. Dėl šių skirtumų moterų investicijų grąža vidutiniškai yra 1 proc. punktu mažesnė nei vyrų. Tuo pat metu kiti tyrimai rodo, kad investavimo įpročiai vis labiau vienodėja, ypač šalyse, kuriose finansinis raštingumas tarp lyčių yra panašus.
„Investavimo elgsena priklauso ne tik nuo asmeninių įpročių, bet ir nuo ekonominio bei finansinio išprusimo lygio. Šalyse, kuriose vyrų ir moterų finansinės žinios skiriasi, pastebimi ir investavimo skirtumai. Tačiau tai nėra universali taisyklė – tendencijos įvairiose rinkose gali būti labai skirtingos, kai kur skirtumai nyksta, o kai kur išlieka ryškūs“, – sako Audra Kondrotė, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos „Savy“ ryšių su investuotojais komandos vadovė.
Vyrai ir moterys investuotojai Lietuvoje
Lietuvoje galime matyti būtent pirmojo scenarijaus požymių, pastebi A.Kondrotė – čia vyrų ir moterų investavimo elgsena tampa vis panašesnė. „Savy“ platformos duomenys rodo, kad moterys investuoja taip pat aktyviai kaip ir vyrai: per pastarąjį dešimtmetį, naujai registruotų investuotojų moterų dalis išaugo nuo 11 proc. 2014-aisiais iki 34 proc. praėjusiais metais, o investavimo strategijos tarp lyčių yra beveik identiškos.
„Moterys investuoja tokiomis pat sumomis kaip vyrai – vidutinė investicija į vieną paskolą platformoje siekia 45–46 eurus. Tai rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys supranta diversifikacijos svarbą ir nesikoncentruoja tik į vieną investicinį instrumentą. Be to, vidutinės moterų investicijų palūkanos yra vos 0,77 proc. punkto mažesnės nei vyrų, o tai reiškia, kad investavimo strategijos yra labai panašios“, – pastebi A.Kondrotė.
Dažnai kalbama, kad moterys investuoja atsargiau, tačiau šie skaičiai verčia suabejoti šiuo stereotipu. Jei investavimo atsargumą sietume su papildomomis apsaugos priemonėmis, turėtume matyti didesnį moterų polinkį naudotis Investuotojų fondu – papildomu saugumo garantu, kuris kompensuoja investicijų likutį ir per 90 dienų susikaupusias palūkanas, jei paskolos gavėjas vėluoja daugiau nei tris mėnesius. Tačiau duomenys rodo visai kitokią situaciją – su šiuo fondu investuoja beveik tiek pat vyrų ir moterų (atitinkamai 38 ir 40 proc.), o tai reiškia, kad tiek vieni, tiek kiti sąmoningai vertina riziką ir ieško būdų ją valdyti.
„Investavimo rizika visada egzistuoja – jos neįmanoma visiškai eliminuoti, tačiau ji gali būti valdoma. Tai galima palyginti su vairavimu žiemą: atsakingas vairuotojas renkasi saugų greitį, tinkamas padangas ir stebi kelio sąlygas, bet visiškai rizikos išvengti neįmanoma. Taip ir investuotojai – jie renkasi strategijas, kurios atitinka jų rizikos toleranciją, tačiau investavimo sėkmė priklauso ne nuo lyties, o nuo individualaus požiūrio į rizikos valdymą“, – sako A.Kondrotė.
Ką reiškia būti investuojančia moterimi
Vienas ryškiausių pavyzdžių, paneigiančių stereotipus apie moteris investuotojas, yra Neringa Ramanauskė – Vilniaus universiteto ekonomistė, ekonomikos dalykų dėstytoja ir aktyvi investuotoja. Jos istorija atskleidžia, kaip realybėje atrodo investuojanti moteris Lietuvoje.
Nors dažnai kalbama, kad moterys investuodamos labiau remiasi emocijomis nei analize, jos patirtis liudija ką kita. „Savy“ duomenys rodo, kad investuojančios moterys savo strategijomis beveik nesiskiria nuo vyrų, ir N.Ramanauskės patirtis tik patvirtina šią tendenciją. Ji priima sprendimus remdamasi duomenimis ir rinkos analize, o ne intuicija, atidžiai stebi rinkos tendencijas, domisi kitų investuotojų strategijomis ir remiasi ekspertų vertinimais.
„Visada vadovaujuosi skaičiais, tačiau domiuosi ir rinkos tendencijomis. Investavimo sprendimus priimu remdamasi racionalia analize – atsižvelgiu į paskolos rizikos klasę ir mažiau gilinuosi į individualias paskolos charakteristikas“, – dalijasi N.Ramanauskė.
Tačiau investavimas vis dar apipintas stereotipais, o jie neretai paveikia ne jau investuojančias moteris, o tas, kurios apie tai dar tik svarsto: „Deja, porose vis dar esama pasidalijimo, kur moterų pinigai skiriami kasdienėms išlaidoms, o vyrų – didesniems finansiniams sprendimams, įskaitant investavimą. Dar viena gan tipiška situacija – moterys mano, kad neturi pakankamai lėšų investavimui, bet, manau, tai dažnai tai yra tiesiog netinkamas finansų planavimas“, – sako N.Ramanauskė.
Ji pabrėžia, kad investuoti gali kiekviena moteris, nepriklausomai nuo turimų santaupų dydžio ar finansinio išsilavinimo. Svarbiausia – atsikratyti įsitikinimo, kad investavimas yra sudėtingas ir reikalauja specialių žinių. Pasak jos, šiandien egzistuoja daugybė prieinamų ir intuityviai suprantamų investavimo priemonių, todėl pradėti galima lengviau, nei bet kada anksčiau.
„Tinkamiausias laikas pradėti investuoti buvo vakar, bet antras geriausias laikas – šiandien. Svarbiausia – nebijoti pradėti, ir suprasti, kad investicijos yra ilgalaikis procesas, o ne greito pelno paieškos“, – sako N.Ramanauskė. Ji taip pat primena, kad svarbu į finansus žiūrėti strategiškai – pinigai, skirti investicijoms, ilgainiui gali tapti finansinės laisvės ir Jūsų asmeninės nepriklausomybės pagrindu, jei su jais bus elgiamasi atsakingai.
