Pagal vidutinę prognozę, JAV BVP augimas 2020 metais šiek tiek sulėtės ir jo metinis prieaugis kitų metų ketvirtąjį ketvirtį sudarys 1,8 procento. Tuo tarpu atitinkamu 2019 metų laikotarpiu tikimasi 2,2 proc. prieaugio rodiklio.
Ekonomistai taip pat įžvelgia mažesnę recesijos kitais metais tikimybę.
Darbo rinka, ekspertų nuomone, tebebus stipri, o darbo vietų skaičius toliau didės.
Ekonomistai prognozuoja, jog darbo vietų skaičius 2020 metų pirmąjį pusmetį augs po vidutiniškai maždaug 157 tūkst. per mėnesį, o antrąjį pusmetį – po maždaug 104 tūkstančius.
Nedarbo lygis šiek tiek paūgės – nuo 3,5 proc. 2019 metų gruodį iki 3,7 proc. paskutinį 2020 metų mėnesį.
Taip pat padaugės amerikiečių, žengiančių į darbo rinką, prognozuoja ekonomistai.
Jų skaičiavimais, ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis, šių metų lapkritį siekusi 63,2 proc., iki 2020 metų pabaigos paaugs iki vidutiniškai 63,5 proc., o iki 2021 metų pabaigos – iki 63,6 procento.
Pasak ekspertų, 2019 metais labiausiai nuvylė verslo investicijų raida ir su prekybos politika susijęs neapibrėžtumas.
„Verslo investicijos 2019 metais smarkiai sumažėjo, nes pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas, išliekanti įtampa prekyboje, neapibrėžtumas dėl politikos ir vangus įmonių pelno augimas varžė aktyvumą“, – pažymėjo konsultacijų bendrovės „Oxford Economics“ ekonomistas Gregory Daco (Gregoris Dakas).
Pagrindiniu veiksniu, kuris 2019 metais padarė teigiamą poveikį JAV ekonomikai, ekspertai pavadino stabilų vartojimą, kurį palaikė palanki padėtis darbo rinkoje.
Ekonomistai taip pat pažymėjo, jog tai, kad JAV federalinio rezervo sistema (FRS) šiemet tris kartus sumažino bazinę palūkanų normą, padarė teigiamą poveikį būsto ir finansų rinkoms.
Ekspertai spėja, jog 2020 metais, kuriais įvyks JAV prezidento rinkimai, FRS susilaikys nuo tolesnio palūkanų normų koregavimo.
Bazinę palūkanų normą JAV centrinis bankas paskutinį kartą sumažino spalio mėnesį (iki 1,5–1,75 proc.), o gruodį davė suprasti, jog artimiausiu metu jų keisti neplanuoja.
Apklausoje dalyvavusių ekonomistų nuomone, bazinė FRS palūkanų norma per visus 2020 metus liks artima 1,5 proc., o virš dabartinio tikslinio intervalo pakils tik 2022 metų birželį.
Tuo tarpu dar prieš šešis mėnesius ekonomistai prognozavo, jog bazinė palūkanų norma 2020 ir 2021 metais sudarys 2 procentus.
„Užimtumo ir infliacijos požiūriu ekonomika yra gerai subalansuota, tad FRS nėra poreikio 2020 metais imtis veiksmų, ypač atsižvelgiant į politiškai įtemptus prezidento rinkimus“, – pareiškė ekonominių tyrimų bendrovės „The Economic Outlook Group“ vyriausiasis ekonomistas Bernardas Baumohlas.
2018 metais FRS keturis kartus padidino bazinę palūkanų normą ir prieš metus planavo 2019 metais toliau griežtinti pinigų politiką.
Tačiau 2019 metų pradžioje FRS vadovas Jerome Powellas ir jo kolegos dėl silpnos infliacijos ir akcijų rinkos smukimo atsisakė šių planų.
Paprašyti įvertinti J.Powello darbą FRS vadovo poste, dauguma ekonomistų (63,8 proc.) jam parašė pažymį „B“ („gerai“). Beveik penktadalis – 17 proc. – jo darbą įvertino pažymiu „A“ („puiku“), o 14,9 proc. – pažymiu „C“ („patenkinamai“).
„Toks greitas persiorientavimas į normos mažinimą šiais metais buvo išties toliaregiškas sprendimas“, – pareiškė „Bank of the West“ ekonomistas Scottas Andersonas, J.Powellui parašęs pažymį „A“.
Pažymiu „D“ arba „F“ FRS vadovo darbą įvertino tik 2,1 proc. ekonomistai.
Neigiamai J.Powello darbą įvertinę ekspertai tokį savo sprendimą daugiausia aiškino esminiu pinigų politikos kurso pakeitimu 2019 metų pradžioje.
Kalifornijos liuteronų universiteto ekonomistai Matthew Fienupas ir Danas Hamiltonas J.Powellui parašė pažymį „F“ ir pareiškė, kad, jam vadovaujant centriniam bankui, „JAV pinigų politiką ėmė visiškai diktuoti finansų rinkos“.
Recesijos Jungtinėse Valstijose per artimiausius 12 mėnesių tikimybę ekonomistai šį mėnesį įvertino vidutiniškai 25,9 procento. Dar lapkritį ši tikimybė buvo vertinta 30,2 proc., o spalį – 34,2 procento.
2021 metais recesiją numato tik kiek daugiau nei trečdalis ekonomistų. Tuo tarpu 20 proc. prognozuoja, jog recesija ekonomiką gali ištikti 2020 metais, o 22,9 proc. spėja, jog tai įvyks 2022 metais.
„The Wall Street Journal“ apklausa buvo atlikta gruodžio 12–16 dienomis ir ne visi joje dalyvavę ekonomistai atsakė į visus klausimus.
