Senojoje turgavietėje vos keli prekybininkai, prie Danės krantinės esančios šviežios žuvies krautuvėlės uždarytos, o senamiestyje pūpsanti parduotuvė taip pat užrakinusi savo duris. Nei žuvų, nei pinigų sparčiai brangstančioms jūros gėrybėms klaipėdiečiai neturi. „Tokios kainos, jog imk ir pats žvejoti pradėk“, – skundėsi viena klaipėdietė.
Žuvų nėra, o kainos kyla
Senojoje turgavietėje žuvis pardavinėjanti Onutė pasakojo, jog vasarą žmonės pinigus leidžia miško ir lauko gėrybėms, o žuvų neperka: „Vasarą žuvų žmonės beveik neperka. Daugiausia perka žiemos laikotarpiu ir tai tik stintų. Dabar daugiausia prekiaujame rūkytomis ir šaldytomis žuvimis, tačiau ir šių dažnas perka labai mažai. Tenka pripažinti – kainos didelės.“
Šalia Onutės prekiaujančiai Vidai keista, kad šalia jūros gyvenantys klaipėdiečiai žuvis perka nenoriai: „Kai kas nors man pradeda pasakoti, kaip pasisekė gyventi šalia jūros, nes čia šviežia žuvis, numoju ranka. Niekas neperka. Žinoma, rūkytų žuvų perka kiek daugiau, tačiau dažnas pažiūri į kainas ir nupėdina toliau.“
Kiek dažniau perkama menkė, tačiau šiemet draudimas jas žvejoti pailgėjo trimis mėnesiais iki rugsėjo pabaigos, todėl vitrinose jų galima rasti tik šaldytų.
Už rūkytą karpį turguje pardavėjos prašo nuo 5 eurų, kilogramą lašišos – 15 eurų, už starkio filė – 13 eurų. Kainos už žuvį svyruoja nuo 3 iki 16 eurų.
Brangiau už mėsą
Šalia prekiaujančių moterų vos vienas kitas pirkėjas. Ankstyvą antradienio rytą sutiktas verslininkas Linas pasakojo, kad žuvys – vienas didžiausių jo malonumų. „Man labai patinka žuvys. Perku ir šviežias, ir rūkytas, tačiau keista, kad žuvys dabar jau brangesnės už mėsą“, – stebėjosi Linas.
„Tokios kainos, jog imk ir pats žvejoti pradėk“, – skundėsi viena klaipėdietė.
Su seserimi žuvų nusipirkti atėjusi Kotryna pasakojo, jog klaipėdiečiai nori nusipirkti šių gėrybių, tačiau nėra nei kur, nei už ką.
„Manau, kad dažnas sutiktų mokėti ir daugiau už kokybišką ir skanią prekę, tačiau dabar daug prašo už tikrai ne aukščiausios kokybės žuvis. Parduotuvių, kur nusipirkti žuvų, irgi ne per daugiausia, todėl turbūt dažnas ir neišlaidauja, o perka kitas prekes“, – svarstė pirkėja.
Pasak šalia Danės krantinės stovėjusių kelių mėgėjų žvejų, žuvų čia nėra, o ir gaudo jas tik dėl malonumo. „Kimba tik raudės ir tai tik kelios. Žvejoju tik sau, parsinešti namo ir pasigaminti. Smagu ir šioks toks kąsnis“, – pasakojo ant Danės krantinės sutiktas žvejys.
Paklausus žvejų, ar šie perka žuvies parduotuvėse, šie pradėjo juoktis: „Mes pensininkai, tad mums būtų sunku jas įpirkti.“
Prekyba tik prastėja
2014 m. uostamiesčio politikai buvo sugalvoję planą, kaip atnaujinti prekybą šviežia žuvimi. Tais metai UAB „Klaipėdos laivų remontas“ buvo laimėjęs koncesijos konkursą ir įsipareigojęs įrengti turgelį, kuriame būtų prekiaujama šviežiomis žuvimis visai šalia Danės krantinės. Panaudojęs europinius pinigus, buvęs „Klaipėdos laivų remontas“ (dabar Kruizinių laivų terminalas) pastatė specialius paviljonus.
„Žmonių niekada netrūkdavo: nei savaitės pradžioje, nei artėjant savaitgaliui. Buvo perkamos ir šviežios, ir rūkytos žuvys. Buvo net gautas leidimas, kad žuvis rūkytume mieste, mat taip pritraukėme daugiau norinčiųjų pirkti“, – pasakojo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos (PVRŽA) pirmininkas Mindaugas Rimeikis.
Tačiau šis „Aukso amžius“ tęsėsi neilgai, buvo paskelbtas naujas konkursas. Žuvies kioskeliai priklauso tam pačiam Kruizinių laivų terminalui, bet išnuomoti UAB „Edmarodenas“.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad kol prekybą vykdė priekrantės asociacija, vyko tikroji prekyba“, – pabrėžia M.Rimeikis.
Jis pabrėžė, kad prekyba žuvimis šalia Danės krantinės yra sezoninė, kai yra turistų, o norint pritraukti uostamiesčio gyventojus, turėtų atsirasti daugiau kavinukių, tų pačių žuvų paviljonų, kur žmogus galėtų pasėdėti, pavalgyti vietoje ir pasigrožėti priekrante.
„Reikėtų kavinių, kur žmogus galėtų išgerti kavos, arbatos, suvalgyti šalia ant grotelių kepamų žuvų, verdamos žuvienės, tada gal atsirastų pirkėjų ir atsigautų prekyba“, – pasakojo M.Rimeikis.
