Sekite 15min Google
Vidutinis moters investicinis portfelis siekė apie 8 tūkst. eurų, vyro – apie 14 tūkst. eurų. Tad kodėl, nepaisant sparčiai augančio susidomėjimo investavimu, moterų tarp investuojančiųjų vis dar gerokai mažiau nei vyrų ir kas jas stabdo pradėti?
Investavimo galimybes veikia kur kas daugiau aplinkybių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – pajamos ir sukauptas kapitalas, karjeros pertraukos, šeimos finansų pasidalijimas, turimos žinios ir pasitikėjimas priimant finansinius sprendimus. Ne mažiau svarbu ir tai, kada žmogus pradeda investuoti. Kuo ilgiau šis sprendimas atidedamas, tuo trumpiau kapitalas turi galimybę augti. Todėl svarbiau klausti ne, kodėl moterys nėra pakankamai drąsios investuoti, o kas lemia, kad jos pradeda vėliau arba tam gali skirti mažesnes sumas.
Nors atotrūkis išlieka, moterys investuoja vis aktyviau
Vis dėlto Lietuvos banko duomenyse matyti ir pozityvi tendencija – moterų įsitraukimas į investavimą sparčiai didėja. 2024 m. bent vieną investavimo sandorį buvo atlikusios 64,3 tūkst. moterų, o 2025 m. – jau 88,1 tūkst., tad jų skaičius per metus išaugo apie 37 proc. Dar sparčiau augo jų aktyvumas: moterų sudarytų sandorių skaičius padidėjo nuo 1,13 mln. iki 2,10 mln., arba maždaug 86 proc.
Tačiau vien spartus augimas dar nereiškia, kad atotrūkis tarp lyčių mažėja. Vyrų įsitraukimas į investavimą tuo pačiu laikotarpiu didėjo dar sparčiau, todėl moterų dalis tarp aktyvių investuotojų 2025 m. net sumažėjo maždaug vienu procentiniu punktu.
Kas lemia aukštesnį slenkstį pradėti investuoti?
Viena iš galimų priežasčių, kodėl moterys rečiau pradeda investuoti, – skirtingos finansinės galimybės. Prie to gali prisidėti karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros ar artimųjų slaugos. Tokiais laikotarpiais gali sumažėti ne tik pajamos, bet ir galimybės reguliariai investuoti, kartu trumpėja laikotarpis, per kurį investuotas kapitalas galėtų augti.
Kitas barjeras gali būti susijęs su žiniomis ir pasitikėjimu priimant finansinius sprendimus. Gali atrodyti, kad prieš pradedant investuoti būtina sukaupti daug žinių. Prie aukštesnio slenksčio prisideda ir pati finansų rinkos komunikacija – sudėtinga terminologija, produktų gausa, daug dėmesio potencialiai grąžai, tačiau ne visada taip pat paprastai paaiškinama rizika. Atsargumas gali apsaugoti nuo impulsyvių sprendimų, tačiau baimė suklysti gali lemti ir nuolatinį investavimo atidėliojimą.
Svarbus gali būti ir finansinių vaidmenų pasidalijimas šeimoje. Jeigu investavimu ir ilgalaikiu kapitalo kaupimu daugiausia rūpinasi vienas partneris, kitas gali turėti mažiau progų įgyti praktinės investavimo patirties ir savarankiškai priimti sprendimus. Ilgainiui tai svarbu ne tik investicinio portfelio dydžiui, bet ir finansiniam savarankiškumui.
Vis dėlto tarptautinė patirtis rodo, kad investavimo atotrūkio tarp vyrų ir moterų nereikėtų vertinti kaip neišvengiamo. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės finansų rinkos priežiūros institucijos „Financial Conduct Authority“ (FCA) 2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, finansinių investicijų turėjo 28 proc. moterų ir 43 proc. vyrų.
Tuo metu JAV „Gallup“ 2025 m. paskelbta analizė, paremta 2024–2025 m. apklausų duomenimis, reikšmingo skirtumo tarp akcijų turinčių vyrų ir moterų neparodė. Nors tyrimų metodikos nėra vienodos ir šių rodiklių negalima tiesiogiai lyginti, tai leidžia manyti, kad atotrūkiui įtakos gali turėti investavimo prieinamumas, finansų sistemos ypatumai ir visuomenėje susiformavę finansiniai įpročiai.
Ar verta laukti, kol būsime visiškai „pasiruošę“?
Mažinant investavimo atotrūkį svarbu ne sukurti spaudimą investuoti, o mažinti įsitikinimą, kad tam būtinas didelis pradinis kapitalas, gebėjimas numatyti rinkų svyravimus ar išsamios finansų rinkų žinios. Toks aukštai iškeltas pasirengimo slenkstis gali lemti, kad pirmasis žingsnis vis atidedamas.
Kur kas svarbiau suprasti savo finansinę situaciją, žinoti, kokiam tikslui norima kaupti, ir suvokti riziką, kurią esame pasirengę prisiimti. Todėl vietoje klausimo „ar jau pakankamai žinau, kad galėčiau pradėti?“ naudingiau klausti – „ką turiu žinoti ir įvertinti, kad galėčiau pradėti atsakingai?“
Nuo ko pradėti?
Nusprendus pradėti investuoti, svarbu ne ieškoti vieno universalaus recepto, o susidėlioti kelis pagrindinius principus, kurie padėtų priimti apgalvotus sprendimus.
1. Įvertinkite savo finansinę padėtį ir tikslą. Prieš pradedant investuoti svarbu įvertinti pajamas, išlaidas ir finansinius įsipareigojimus bei pasirūpinti rezervu nenumatytoms išlaidoms. Tuomet reikėtų atsakyti, kokiam tikslui investuojama ir kada šių pinigų gali prireikti. Lėšos, skirtos tikslui po kelerių metų, ir kapitalas, kaupiamas keliems dešimtmečiams, reikalauja skirtingo požiūrio į riziką.
2. Investuokite tik į tai, ką suprantate. Prieš priimant sprendimą reikėtų gebėti sau paprastai paaiškinti, kur investuojami pinigai, iš ko gali atsirasti grąža, kiek galima prarasti, kaip lengvai prireikus bus galima atgauti lėšas ir kokie mokesčiai taikomi. Jei atsakymai neaiškūs, pirmiausia verta skirti daugiau laiko informacijai surinkti.
3. Nepamirškite diversifikacijos. Visų investavimui skirtų lėšų sutelkimas vienoje įmonėje, projekte, sektoriuje, šalyje ar turto klasėje didina priklausomybę nuo vienos investicijos rezultatų. Lėšų paskirstymas gali padėti šią riziką sumažinti.
4. Investuokite reguliariai. Iš anksto nusistatytas investavimo ritmas gali padėti mažiau vadovautis emocijomis ir nelaukti tariamai tobulo momento rinkoje. Ilgalaikiam kapitalo kaupimui svarbus ne tik atskiras sprendimas, bet ir nuoseklumas.
5. Periodiškai peržiūrėkite savo planą. Investavimo strategija neturėtų būti vertinama vien pagal trumpalaikius rinkų svyravimus. Keičiantis pajamoms, šeimos situacijai, finansiniams įsipareigojimams ar tikslams, verta įvertinti, ar pasirinktas investavimo planas vis dar juos atitinka.
Galiausiai moterų ir vyrų investavimo atotrūkio mažinimas neturėtų reikšti siekio paskatinti moteris investuoti rizikingiau ar mėgdžioti vyrų finansinę elgseną. Kur kas svarbiau, kad daugiau moterų turėtų galimybių ir pasitikėjimo savarankiškai priimti ilgalaikius finansinius sprendimus. Investavimo tikslas nėra rizikuoti daugiau – tai galimybė nuosekliai kurti kapitalą savo ateities tikslams.