„Augant gyventojų finansiniam raštingumui, informacijos apie investavimą kiekiui bei daugėjant skirtingų investicinių priemonių, didėja ir investuojančiųjų skaičius. Reikšmingu augimo katalizatoriumi neabejotinai tapo didėjusios galimybės rinktis skirtingus investicinius fondus bei investuoti mažomis sumomis, o praėjusiais metais dar didesnį impulsą davė Mini investicijos – būdas investuoti nuo atsiskaitymų kortele suapvalintas sumas“, – komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.
Tyrimas atskleidžia, kad investuotojų gretos artimiausiu metu gali dar labiau augti. Net 44 proc. jaunų suaugusiųjų teigia planuojantys pradėti investuoti, taip įdarbinant laisvas lėšas.
Investicijoms – nuo keliolikos eurų
Kaip rodo jaunų suaugusiųjų apklausa, jų investuojamos sumos auga. Beveik trečdalis – 30 proc. – nurodo, kad jų kas mėnesį investuojama suma yra didesnė nei 100 eurų. 2023 m. tokių jaunų investuotojų dalis sudarė 18 proc. Tuo metu 29 proc. teigia per mėnesį investuojantys 50–100 eurų, 16 proc. nurodo per mėnesį investuojantys 30–50 eurų siekiančias sumas. Mažiau nei 30 eurų per mėnesį nurodo investuojantys 13 proc. investuojančių apklaustųjų.
Liūto dalis – investiciniams fondams
Kaip atskleidžia tyrimas, investuojantys jauni gyventojai savo portfelyje paprastai turi akcijų (33 proc.), investuoja į II ar III pakopos pensijų fondus (30 proc.) bei investicinius fondų vienetus (26 proc.). Tuo metu „Swedbank“ duomenys, papildydami investuojančio jaunimo paveikslą, atskleidžia, kad liūto dalis investuojamų lėšų dažniausiai tenka investiciniams fondams.
„Nors dažnas investuojantis jaunuolis savo krepšelyje turi akcijų, jos paprastai nesudaro didžiosios investicinio portfelio dalies: ją užima investicinių fondų vienetai. To priežastis yra paprasta – investicinių fondų vienetai sudaro sąlygas investuoti nedidelėmis sumomis bei užsitikrinti aukštą diversifikaciją. Norint tokio pat efekto pasiekti investuojant didžiąja dalimi į akcijas, reikėtų įsigyti daugybės skirtingų įmonių vertybinių popierių“, – komentuoja J.Bagdanavičiūtė.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, 18–29 m. amžiaus klientai dažniausiai renkasi technologijų įmonių akcijų fondus bei indeksus sekančius akcijų fondus.
„Jaunų suaugusiųjų investavimo įpročiai rodo aiškią kryptį – investavimas tampa ne išskirtine veikla, o vis labiau įprasta finansinio gyvenimo dalimi. Pradedama nuo mažų sumų, tačiau augant patirčiai ir pasitikėjimui, didėja ir investuojamos lėšos. Ankstyvas startas suteikia svarbų pranašumą – laiką, kuris investuojant yra vienas reikšmingiausių veiksnių. Todėl nuoseklus, apgalvotas investavimas jau jauname amžiuje gali tapti tvirtu pagrindu ilgalaikei finansinei sveikatai bei gerovei. Žinoma, prieš pradedant investuoti, svarbu pasirūpinti savo trumpalaikiu finansiniu saugumu ir būti sukaupus finansinį rezervą, o tuomet imtis ilgalaikių tikslų, kurių siekti padėtų investavimas“, – sako „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė.
