Kodėl nuostolio baimė stipresnė nei pelno džiaugsmas?
Šį reiškinį pirmieji išsamiai aprašė Nobelio premijos laureatai Daniel Kahneman ir Amos Tversky dar 1979 m. savo prospektų teorijoje („Prospect Theory“). Jie nustatė, kad žmonės nuostolius išgyvena daug stipriau nei džiaugiasi tokio pat dydžio pelnu – psichologinis skausmas praradus pinigus yra beveik dvigubai intensyvesnis nei malonumas juos uždirbus. Tai paaiškina, kodėl net ir racionalūs investuotojai dažnai linkę vengti rizikos, net jei ji siūlo potencialiai didesnę grąžą.
Kaip baimė veikia investavimo sprendimus?
Nuostolių vengimas gali paskatinti impulsyvius sprendimus: pavyzdžiui, nutraukti investavimą po pirmųjų nuostolių arba rinktis pernelyg konservatyvią strategiją, kuri užkerta kelią portfelio augimui. Kartais investuotojai parduoda akcijas vos tik jos pakyla, bet ilgai netsisveikina su nepelningomis, tikėdami, kad jos atsities. Tarpusavio skolinimo platformose šios emocijos atsiskleidžia, kai paskola ima vėluoti.
Tokiu atveju kai kurie investuotojai skuba ją parduoti antrinėje rinkoje už bet kokią kainą – net ir su didele nuolaida. Toks veiksmas neretai grįstas ne objektyvia analize, o emociniu noru „atsikratyti problemos“, nors statistika rodo, kad dalis vėluojančių paskolų vėliau grąžinamos arba sėkmingai išieškomos. Kitas dažnas pavyzdys – išvadų darymas remiantis pavieniais atvejais. Ilgainiui tai gali lemti prarastas galimybes, mažesnę grąžą, nepasiektus tikslus bei nusivylimą.
Kaip išlikti racionaliems?
Vienas iš būdų valdyti emocijas investuojant – ugdyti finansinį raštingumą ir supratimą apie pasirinktus investicinius instrumentus. Žinojimas, kad rinkų svyravimai ar paskolų vėlavimas yra natūrali investavimo kelionės dalis, padeda lengviau išlaikyti ramybę ir nepriimti skubotų sprendimų.
Taip pat svarbu turėti aiškų investavimo planą ir strategiją – tai tarsi žemėlapis, padedantis nenukrypti nuo kurso net ir audringomis sąlygomis. Nepamirškime ir auksinės investavimo taisyklės – diversifikacijos. Portfelio išskaidymas tarp skirtingų turto klasių bei diversifikacija jų viduje padeda sumažinti riziką ir emocinę įtampą.
Svarbu pažinti save
Kiekvienas investuotojas turėtų pažinti savo rizikos tolerancijos ribas ir žinoti, kaip reaguoja į netikėtumus. Pavyzdžiui, jei net mažas portfelio nuostolis kelia didelį nerimą, gali būti verta pasirinkti atsargią strategiją, rinktis konservatyvius instrumentus, pasidomėti užtikrinimo priemonėmis bei pradėti nuo mažesnių sumų. Emocinis atsparumas investuojant yra įgūdis, kurį galima ugdyti palaipsniui, pradedant nuo paprastesnių priemonių ir stebint savo reakcijas įvairiose situacijose.
Investavimas – tai daugiau nei pinigai
Galiausiai verta prisiminti, kad investavimas – tai ilgalaikė kelionė. Kuo daugiau suprantame apie save ir savo emocijas, tuo labiau tikėtina, kad priimsime pagrįstus, mūsų tikslus atitinkančius sprendimus. Baimė – natūrali, bet ji neturi būti sprendimų vedlys. Investavimo sėkmė gimsta iš pusiausvyros tarp rizikos ir racionalumo, o ne iš pastangų viską kontroliuoti ar bet kokia kaina išvengti nuostolių.
