Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antakalnyje benamių landyne virtęs buvęs karininkų bendrabutis bus prikeltas gyvenimui

Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus Leono Sapiegos gatvėje 19 numeriu pažymėtas namas – apleistas, akis badantis, bet vietos gyventojų pamirštas ir nepastebimas. Nepastebimas, regis, jis ir savininkams, investuotojams iš Izraelio, kurie septintus metus pastatą nei rekonstruoja, nei jį saugo. Tačiau greitu metu viskas turėtų pasikeisti: planuojama ne tik jį aptverti, bet ir įrengti butus.

15min apsilankė apleistame pastate, esančiame prestižiniu vadinamame sostinės rajone Antakalnyje, Leono Sapiegos gatvėje. Iš vienos pusės matosi Antakalnio kapinės, iš kitos – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija bei startuolių erdvė „Vilnius Tech Park“.

Prestižinėje vietoje – rajono benamių nakvynės vieta

Šis namas – buvęs karininkų bendrabutis, kuriame gyveno ir karinės mokyklos darbuotojai. Skelbta, kad apie 2000-uosius pastatą tuometiniai jo gyventojai apleido. Nuo to laiko pastatas tapo vaiduokliu, bandyta jį saugoti, buvo užkalti langai, tačiau dabar atrodo, kad visos pastangos nuėjo perniek.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karo akademija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karo akademija

Greta jo gyvenantys žmonės, regis, išmesdami šiukšles namo net nemato, o pro šalį einantys pėstieji į jį nežvilgteli. Tiesa, ir nėra į ką žvalgytis – į šį namą traukia tik valkatos, atokiau nuo pašalinių akių mėgstantieji išgerti ir grafičių piešėjai.

Vien priėjus prie pastato jaučiamas stiprus šlapimo kvapas, o įėjus į vidų jis tik sustiprėja. Vaizdas namo viduje niekuo nesiskiria nuo kokio kito apleisto pastato – visur pilna šiukšlių, langai išdaužyti, laiptai turėklų, matyt, nematė jau senokai. Bene visose erdvėse mėtosi grafičių dažų flakonėliai, o ant sienų – grafitininkų darbai.

Ir nieko keisto, kad pastatas taip atrodo – aplink jį nėra nei tvoros, nei užkaltų langų ar durų, kad bent kiek atbaidytų smalsuolius ar vaikus. Namo fasadas tik ir kviečia: „Jei esi drąsus, užeik, čia laukiami visi!“ Žinoma, tai tik interpretacija ir su tuo nesutiktų ten įsikūrę benamiai, kurių ilgai ieškoti nereikia. Nors dabartinių gyventojų nepavyko sutikti, tačiau vien pažiūrėjus pro pirmo aukšto langą iš gatvės galima pastebėti pakabintus drabužius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje

Vertina konstrukcijų būklę

Atvažiavus apžiūrėti apleisto pastato kartu su fotografu Vidmantu Balkūnu atsitiktinai sutikome VŠĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centro“ vadovą Josifą Parasonį. Kaip tik tuo metu vyras su žmona apžiūrinėjo pastatą, vertino jo laikančiųjų konstrukcijų techninę būklę. Jie atėjo kartu su apsaugininke ir rekomendavo vieniems į pastatą neiti, nes esą nesaugu, nežinai, kieno miegą sutrukdysi.

„Dar tik pradėjome vertinti, todėl daug nepapasakosiu. Bet, mano nuomone, teigiama tai, kad tas pastatas galbūt bus sutvarkytas. Vaikščiodamas ir vertindamas matau, kad pažaidų yra nemažai ir investicijos jo sutvarkymui turėtų būti nemažos. Jis daug metų stovi apleistas, langų nebėra, nelaikančios pertvaros viduje nekokios. Matosi pažaidos iš išorės, viduje jų irgi yra. Kol įvertinsime jo techninę būklę, reikės padirbėti kurį laiką, nes daug ką reikia pamatuoti, fiksuoti“, – 15min pasakojo J.Parasonis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Josifas Parasonis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Josifas Parasonis

Anot jo, šiuo metu specialistai vertina esamą pastato būklę, tačiau patys nežino, ar jis bus rekonstruotas.

Paklausus, ar šį pastatą dar verta rekonstruoti, specialistas teigė, kad nors jis ilgai stovėjo apleistas, tačiau laikančiosios konstrukcijos iš pažiūros tvirtos.

„Kiek mes vaikštome ir matome, sienos yra apirusios, bet tai mūras, todėl kad ir gabalais, jį galima sutvarkyti. Kaip bebūtų, visa tai nesvarbu, nes jį reikia šildyti, dabar pasikeitę visi reikalavimai, o sienų termodinaminės charakteristikos prastos, apšiltinus ir atlikus kitus darbus, jis atrodys visai kitaip. Tačiau svarbiausios laikančiosios konstrukcijos. Perdangos plokštę gali tekti pastiprinti, bet iš principo viską galima pataisyti. Iš techninės pusės čia problemų nėra, bet viskas susiveda į pinigus“, – vertino J.Parasonis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje

Privatizavo buvusį karininkų bendrabutį

Registrų centro duomenimis, pastatą valdo bendrovė „Sapiegos namai“, kurios pagrindinė akcininkė – Izraelyje registruota įmonė „WHCL LTD“. Kas valdo pastarąją įmonę – 15min sužinoti nepavyko, o bendrovės „Sapiegos namai“ vadovė teigė, kad pastarąją valdo kitas juridinis asmuo, tačiau jo savininkų neatskleidė.

Turto banko atstovė spaudai Aušra Pocienė teigė, kad 2010 metų sausį įvyko tuometinio Turto fondo rengtas Privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo viešas aukcionas. Jį laimėjo bendrovė „Sapiegos namai“.

Šiame aukcione bendrovė įsigijo gyvenamąjį pastatą L.Sapiegos g. 23 ir bendrabutį L.Sapiegos g. 19.

„Bendrovė „Sapiegos namai“ įsipareigojo priimti Privatizavimo objektą ir sumokėti už jį 3,5 mln. litų, iš kurių Privatizavimo objekto kaina – 2,48 mln. litų, žemės sklypo kaina – 1,02 mln. litų. Pirkėjui sumokėjus nurodytą privalomąją kainos dalį, 2010 m. balandžio 27 d. buvo pasirašytas Privatizavimo objekto perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo Privatizavimo objektas buvo perduotas bendrovės „Sapiegos namai“ nuosavybėn“, – 15min atsiųstame komentare rašė A.Pocienė.

„Sapiegos namai“: rekonstrukcija – planuose

15min pavyko susisiekti su bendrovės „Sapiegos namai“ direktore Vaida Repečkaite, kuri patikino, kad artimiausiu metu 1985 metais statytą 7 aukštų pastatą planuojama sutvarkyti, tačiau kol kas konkrečios informacijos atskleisti negalėjo.

„Kol kas negaliu pateikti tokios informacijos, nes dar tebesiruošiame ir nenorėčiau teikti. Planuojame jį aptverti. Dabar yra paruošiamieji darbai ir kai pasirašysime kai kurias sutartis, viskas pajudės. Šiandien pati nesu tikra dėl tų datų, todėl tikrai nepasakysiu. Kol kas nieko nepradėjome, viskas dar tebesvarstoma“, – sakė ji.

„Sapiegos namai“ vizualizacija/Vietoje apleisto pastato L.Sapiegos gatvėje planuojama įrengti daugiabutį
„Sapiegos namai“ vizualizacija/Vietoje apleisto pastato L.Sapiegos gatvėje planuojama įrengti daugiabutį

Paklausus, kodėl taip ilgai užsitęsė darbai, ji priminė, kad ilgus metus bendrovė bylinėjosi dėl pastato aukštingumo.

„Dabar teismą laimėjome, yra išduotas leidimas rekonstrukcijai ir viskas gerai. Jokių areštų nėra, viskas išpirkta, valstybei sumokėta. Buvo straipsnių, kad namas sugrąžintas valstybei, bet taip nėra. Dėl artimesnių planų, manau, į vasaros pabaigą jau bus konkretūs planai ir aiški situacija“, – patikino V.Repečkaitė.

2010 metų pradžioje skelbta, kad įsigijusi pastatą bendrovė „Sapiegos namai“ planavo pastatą rekonstruoti, o butus pardavinėti už 2,9 tūkst. litų už kv. metrą. Tokia kaina masino pirkėjus, todėl iškart buvo rezervuota nemažai butų. Vėliau, projektui pradėjus strigti, dalis pirkėjų atsitraukė.

Tuomet projekte buvo numatyta įrengti 86, 28–110 kv. m ploto butų. V.Repečkaitės teigimu, dabar parengtas naujas projektas.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad šiam projektui statybos leidimą išdavė 2013 metų rugsėjį.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas daugiabutis sostinės L.Sapiegos gatvėje

Užsitęsė teismai

Darbai projekte turėjo prasidėti 2010 metais, tačiau tam sutrukdė Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyrius. 2011 m. dienraštis „Kauno diena“ rašė, kad kol aukcione buvo parduodamas pastatas, KPD užsakymu buvo parengtas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos specialusis planas.

Vieni paveldosaugininkai manė, kad pastatą reikia nugriauti, kiti sakė, kad jis per aukštas šiai vietovei, esą čia galima statyti ne aukštesnį nei 12-os metrų statinį, o tai reikštų, kad naujieji savininkai būtų privalėję nugriauti du pastato aukštus.

Taip pat abejota dėl pastato kokybės. Iki perdavimo tuometiniam Valstybės turto fondui (VTF), pastatą valdė Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuri buvo užsakiusi atlikti tyrimą, siekiant įvertinti pastato konstrukcijas. Tuomet skelbta, kad po pastatu yra šaltinis, kuris ardo pamatus, todėl KAM atsisakė rekonstrukcijos ir perdavė jį valdyti valstybei. Tačiau pastatų ekspertizę atlikęs žinomas specialistas Arvydas Jurkša tuomet „Verslo žinioms“ teigė, kad „nei pamatai, nei pastato perdangos nėra deformuotos“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką