Dabar populiaru
Publikuota: 2017 lapkričio 24d. 08:31

Ar kėdainiečiams nereikia kolegijos pastato ir sporto aikštyno?

Pastatas, kuriame veikė Kauno kolegijos filialas, ir nykstantis sporto aikštynas netrukus bus perduoti Turto bankui
Algimanto Barzdžiaus nuotr. / Pastatas, kuriame veikė Kauno kolegijos filialas, ir nykstantis sporto aikštynas netrukus bus perduoti Turto bankui

Kėdainių centre, išskirtinėje vietoje, šalia parko stovintis kolegijos pastatas bei modernus sporto aikštynas artimiausiu metu taps rimtus galvos skausmu vietos politikams. Kauno kolegijai nutraukus veiklą Kėdainiuose, uždarius čia veikusį Humanitarinių studijų centrą, didžiulis pastatas tapo niekam nereikalingas, o stadionas – neprižiūrimas ir niokojamas. Koks likimas laukia šio komplekso, ar jis nevirs dar vienu Kėdainių „vaiduokliu“?

Laukiama Vyriausybės sprendimo

Birutės ir J.Basanavičiaus gatvių sankirtoje, vaizdingame skvere stovintis įspūdingų gabaritų statinys pretenduoja tapti groteskišku paminklu regionų jaunuomenės emigracijai į didmiesčius. Rūmai, kuriuose dar visai neseniai klegėjo studentai, daugiau nei prieš dešimtmetį įrengtas aikštynas, kur treniravosi jaunieji sportininkai, dabar stovi visiškai ištuštėję.

Kauno kolegijai nutraukus veiklą Kėdainiuose, buvusiose patalpose liko tik vienas darbuotojas – sargas. Jo pareiga budriai sergėti, kad nebenaudojamo pastato nepradėtų siaubti vagys bei vandalai.

Nereikalingu tapęs pastatas su kadaise įrengtu moderniu sporto aikštynu artimiausiu metu bus perduotas valstybei, o tiksliau – jos valdomam Turto bankui. Tam, kad šis procesas būtų pradėtas, reikia Vyriausybės sprendimo, tačiau tai greičiau protokolinis veiksmas. Formalumus žadama sutvarkyti iki gruodžio mėnesio, o koks likimas laukia rūmų, ar atsiras norinčių juose įsikurti – dar nėra aišku.

„Gaila, jog kadaise valstybės biudžeto lėšomis įrengtas sporto aikštynas jau kuris laikas neturi tikro šeimininko, jis neprižiūrimas nyksta, vandalai laužo kėdes“, – „Rinkos aikštei“ sakė žinomas Kėdainių regiono sporto entuziastas, buvęs krepšinio klubo „Nevėžis“ prezidentas Vygandas Valiukevičius.

Valstybės investicijos – kaip į balą?

Nerimaujama, kad pastatą su stadionu perėmus Turto bankui Kėdainiams daugiau nei prieš dešimtmetį padovanotas aikštynas dar labiau nyks. Vienintelė išeitis išsaugojant tai, kas jau sukurta – inicijuoti politinį sprendimą dėl turto perėmimo savivaldybės žinion.

„Šis aikštynas savo laiku buvo vienas moderniausių šalyje. Pamenu, jo atidarymo metu tuometis Kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas sakė, jog tai pavyzdys, į kurį turi lygiuotis visi kiti Lietuvos regionai. Tai buvo pavyzdinis stadionas, todėl labai graudu žiūrėti, kaip jis nyksta“, – konstatavo žinomas sporto bendruomenės atstovas V.Valiukevičius.

Mintį, jog Kėdainiai gali turėti aukščiausius reikalavimus atitinkantį stadioną vietos politikai bei sporto pasaulio atstovai pradėjo generuoti daugiau nei prieš dešimtmetį. 2003 metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei Švedijoje iškovojus Europos auksą, tam susidarė itin palanki situacija.

„Su šiuo projektu dirbo trys kėdainiečiai, tuomečiai Seimo nariai Petras Baguška, Viktoras Muntianas ir Algimantas Salamakinas. Pavyko gauti Vyriausybės finansavimą ir stadionas buvo įrengtas. Džiugu, kad šis aikštynas įsiliejo į mūsų bendruomenės gyvenimą, kad jis populiarus tiek tarp jaunimo, tiek ir tarp suaugusiųjų“, – sakė V.Valiukevičius.

Kodėl kadaise vienu moderniausių šalyje buvęs aikštynas vis labiau nyksta, po truputį niokojama tai, kuo anksčiau didžiuotasi?

„Šiuolaikiškai įrengtas aikštynas kolegijai nukrito tarsi dovana iš dangaus, todėl jos paprasčiausiai niekas ir nevertino. Čia studijavę moksleiviai mažai juo naudojosi, matyt, fizinio lavinimo užsiėmimų mokymo programose būta ne per daugiausia. Šiuo aikštynu daugiausia naudojosi miesto žmonės. Deja, šiuo metu bėgimo takai – tragiškos būklės, krepšinio tinklelius kažkas nuolatos nupjausto. Belieka konstatuoti, kad stadionas nerūpėjo kolegijos vadovybei, nerūpi ir rajono savivaldybei“, – prisiminė V.Valiukevičius.

Vienas stadionas – nebaigtas, o kitas – nyksta

Panašu, kad Kėdainiuose su valstybės investicijomis, turinčiomis tarnauti…

Buvęs ilgametis Kėdainių rajono meras, politikos veteranas Viktoras Muntianas įsitikinęs – veiklą mieste nutraukusios kolegijos turtą būtina išsaugoti ir jį panaudoti visuomenės reikmėms. Anot savivaldybės Tarybos nario, vienintelis būdas, kaip tai padaryti – perimti jį savo žinion.

Birutės ir J.Basanavičiaus gatvių sankirtoje, vaizdingame skvere stovintis įspūdingų gabaritų statinys pretenduoja tapti groteskišku paminklu regionų jaunuomenės emigracijai į didmiesčius.

„Nereikia turėti iliuzijų, jog Turto bankas šiuo kompleksu rūpinsis. Jie niekada to nedarė ir nedarys, nes į viską žiūrima itin formaliai. Todėl vienintelė racionali išeitis, rajono teritorijoje esantį turtą perimti savivaldybei. Tik taip jį galima išgelbėti nuo sunykimo“, – sakė V.Muntianas.

Pašnekovo manymu, kadaise Kėdainius pasiekusi valstybės investicija, virtusi moderniu aikštynu, pernelyg brangi dovana rajonui. Todėl būtina priimti politinį sprendimą – turtą perimti savivaldybės žinion ir ieškoti racionalių jo panaudojimo galimybių.

Sporto entuziastas, Kėdainių verslininkas V.Valiukevičius tikino, jog didelių investicijų sutvarkant apleistą aikštyną iš tiesų neprireiktų. Tereikėtų reguliariai nuvalyti dirbtinę dangą, įjungti apšvietimo sistemą, taip pritraukiant daugiau žmonių ir atbaidant vandalus.

„Vienas miesto stadionas niekaip nebaigiamas rekonstruoti, o kitas aikštynas – paliktas be priežiūros. Kaip jau esu minėjęs, reikia šeimininkiško požiūrio į valdomą turtą“, – konstatavo V.Valiukevičius.

Koks likimas laukia ištuštėjusių rūmų?

„Šiuo metu vyksta pastato bei šalia esančio aikštyno perdavimas valstybei, Turto bankui. Artimiausiu metu turi atvykti jo atstovai apžiūrėti statinius, įvertinti jų būklę“, – „Rinkos aikštei“ sakė ištuštėjusius rūmus vis dar valdančios Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir infrastruktūrai Paulius Baltrušaitis.

Jis patikslino, statiniai kolegijai niekada nepriklausė, jų savininkas – valstybė, mokymo įstaigai šį turtą leidusi valdyti panaudos būdu. O dabar, kai rūmai tapo nebereikalingi, jie grąžinami valstybei, kuri spręs, ką su jais daryti ateityje.

„Egzistuoja keli sprendimo būdai, vienas jų – pastatą privatizuoti, taip pat panaudoti vietos savivaldos reikmėms, perleisti kokiai nors valstybinei institucijai. Tai ir turės spręsti Turto banko atstovai“, – kalbėjo P.Baltrušaitis.

Viena šio pastato išskirtinių savybių yra ta, kad jis buvo projektuotas būtent mokyklai. Kadaise jame veikė rusų mokykla, joje mokėsi apie 700 vaikų. Rusakalbių procentinė dalis sovietmečiu Kėdainiuose buvo nemaža, nes čia veikė karinis aerodromas, gyveno aptarnaujantis personalas ir karininkai su šeimomis.

„Manau, jog šiems rūmams naują paskirtį galėtų rasti vietos savivaldybė, pavyzdžiui, optimizuojant švietimo įstaigų tinklą į jį perkelti vieną, ar net kelias mokyklas. Juk visa tam reikalinga infrastruktūra jau yra – šalia stadionas, pati vieta taip pat išskirtinai graži“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas.

Buvęs ilgametis Kėdainių rajono meras, politikos veteranas Viktoras Muntianas įsitikinęs – veiklą mieste nutraukusios kolegijos turtą būtina išsaugoti ir jį panaudoti visuomenės reikmėms.

Jis minėjo, kad būtų labai gaila, jeigu šiems rūmams niekas nerastų naujos paskirties.

„Turto bankas pats tikrai nieko nedarys, jeigu neatsiras norinčių statinius kaip nors panaudoti. Antraip pastatas stovės nenaudojamas, tuojau viskas aplinkui apžels, jis pradės nykti. Mano asmenine nuomone, pati valstybė turi palaikyti savo institucijas, kad šis turtas būtų naudojamas bei išsaugomas“, – svarstė P.Baltrušaitis.

Pašnekovas akcentavo, jog dėl emigracijos bei prastėjančios demografinės padėties mažėjant studentų skaičiui, perteklinio, nebenaudojamo nekilnojamojo turto problema aktuali ne tik Kėdainiams. Jau kuris laikas pačiame Kauno centre tušti stovi ir po truputį savotiškais vaiduokliais virsta keli istoriniai, tarpukariu bei carinės Rusijos imperijos laikais iškilę rūmai, dar neseniai priklausę Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetams. Su panašia problema, kaip išlaikyti valdomą nekilnojamąjį turtą, susiduria ir Kauno kolegija.

Pasigedo savivaldybės dėmesio

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir infrastruktūrai P.Baltrušaitis neslėpė sulaukęs Kėdainių rajono savivaldybės atstovų nuogąstavimų dėl tolimesnio ištuštėjusių rūmų likimo.

„Savo planų niekada neslėpėme, jau anksčiau esame savivaldybės vadovams sakę, jog dėl vienų ar kitų priežasčių mažėjant studentų skaičiui reikia imtis kažkokių veiksmų. Skambinome pavojaus varpais, siūlėme savivaldybei ieškoti santykių, galbūt patarpininkauti su verslu, kad Kėdainiuose būtų žmonių. Juk mūsų gaunamas finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus“, – sakė P.Baltrušaitis.

Vienas Kauno kolegijos vadovų minėjo, kad jų filialas Tauragėje puikiai funkcionuoja nuomojamose patalpose, atsiranda pakankamai norinčiųjų studijuoti.

„Galbūt Tauragė kiek toliau nuo didžiųjų centrų, o čia, Kėdainiuose, kai šalia pat Kaunas, visai kita padėtis. Šiais laikais kelios dešimtys kilometrų nėra didelis atstumas. Kita vertus, per transporto grūstis nuvažiuoti iš vieno Kauno galo į kitą trunka ilgiau nei atvykti iš Kėdainių“, – sakė P.Baltrušaitis.

Ką nuspręs politikai?

O gal pavyks ištuštėjusiam kolegijos pastatui surasti paskirtį, kad jis nevirstų miesto centrą darkančiu vaiduokliu?

Paklaustas apie potencialias šių patalpų ir aikštyno panaudojimo galimybes, Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius ilgai svarstė, tačiau konkretaus atsakymo pateikti negalėjo.

„Jeigu Turto bankas pasiūlys pastatą perimti savivaldybei, bus nagrinėjami įvairūs variantai. Šis pastatas visada buvo skirtas švietimo reikmėms, pamenu, kaip jame veikė rusų mokykla, vėliau įsikūrė kolegija. Tačiau savivaldybės balanse turime užtektinai pastatų, kuriuose veikia švietimo įstaigos. O dabar mūsų kultūros įstaigos puikiai dirba sutvarkytuose, renovuotuose savo pastatuose, geromis sąlygomis. Tai Dailės, Kalbų mokyklos“, – sakė J.Lukoševičius.

Savivaldybės atstovas minėjo, jog prieš priimant vieną ar kitą sprendimą būtina detaliai išanalizuoti esamą situaciją, teigiamus bei neigiamus aspektus. O politinį sprendimą galiausiai teks priimti rajono savivaldybės tarybai.

„Reikia pripažinti, jog bus reikalingos didelės investicijos. Pastatą reikia šiltinti, jo vidų tvarkyti. O savivaldybėje steigti naują švietimo įstaigą, vien tam, kad ji įsikurtų šiame pastate… to tikrai planuose nėra“, – sakė J.Lukoševičius.

Valdininko manymu, švietimo įstaigoms kur kas patrauklesnis nei sovietmečiu statyti monumentalūs rūmai – šalia esantis stadionas. Trūkstant erdvių, kur mokiniai gali sportuoti, šis kadaise itin moderniai įrengtas aikštynas su dirbtine danga turi gana perspektyvias panaudojimo galimybes.

Studentai jau įsiliejo į Kauno kolegijos bendruomenę

Ir kokios iš tiesų priežastys kolegijos vadovus privertė nutraukti veiklą Kėdainiuose? Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys atviravo – sprendimą nutraukti veiklą Kėdainiuose lėmė jaunimo nenoras gyventi mažuose miesteliuose.

Nors Kėdainiai savo demografine apimtimi tarsi ir nepatenka į šią „mažų miestelių“ kategoriją, šio laikmečio tendencijos lėmė drastišką norinčiųjų studijuoti sumažėjimą. Kasmet atsirandant vis mažiau norinčiųjų studijuoti, atitinkamai sulaukiant vis mažesnio valstybės finansavimo, galiausiai pasiekta kritinė riba, kai išlaikyti didžiulį pastatą valdantį kolegijos filialą tapo nuostolinga. Vienas Kauno kolegijos vadovų A.Vaidelys pripažino – Kėdainių filialo išlaikymas buvo tapęs tikra našta, o ir jo darbuotojai suvokė, jog vieninteliu racionaliu sprendimu turėtų tapti kraustymasis į Kauną.

„Perkėlus veiklą į Kauną, priėmimas į tas pačias studijų programas, kurios buvo Kėdainiuose, šoktelėjo itin ženkliai. Mums džiugu, jog Kėdainiuose gyvenantys kolegijos darbuotojai pasiaukojo ir skaityti paskaitų vyksta į Kauną“, – sakė A.Vaidelys.

Kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai pastebėjo, jog į Kauną atvykę vyresniųjų kursų studentai puikiai adaptavosi naujoje aplinkoje.

„Iki to jie buvo tarsi atsiskyrę, o dabar kėdainiečiai integravosi į visą šį didelį Kauno kolegijos studentijos būrį. Čia viskas kitaip, daug veiklų, daug renginių, tad jie jaučiasi esantys didelės organizacijos dalimi. Juk jaunimui norisi patirti tą pulsą, būti akademinio gyvenimo dalimi“, – „Rinkos aikštei“ sakė A.Vaidelys.

Akivaizdu, ko trūko Kėdainių jaunimui. Ar užteks politinės valios rajone išsaugoti pastatus ir sporto aikštyną bei rajono žmonių gerovei investuotus valstybės pinigus?

rinkosaikste.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką