Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Emigracijos „grožis“: aukcionuose parduodamos šabakštynuose paskendusios apleistos mokyklos

Varėnos rajone mokyklos pastatas ir bendrabutis
evarzytynes.lt nuotr. / Mokyklos pastatas ir bendrabutis Varėnos rajone
Šaltinis: 15min
3
A A

Dėl drastiškai sumažėjusio mokinių skaičiaus visoje Lietuvoje per dešimtmetį uždaryta bene ketvirtadalis mokyklų. Vieni pastatai sulaukia investicijų ir tampa, pavyzdžiui, daugiafunkciais centrais, kiti – apleisti ir niekam nereikalingi parduodami aukcionuose. Nekilnojamojo turto ekspertai mano, kad parduoti tokius objektus bus sunku, nors nereikalingo turto pardavimo procesą vertina teigiamai.

Elektroninėje varžytynių sistemoje parduodamos kelios mokyklos, bendrabutis ir darželis. Dar daugiau niekam nereikalingų mokyklų pastatų įtraukta į savivaldybių parduodamų nekilnojamojo turto sąrašus. Vienos apleistos, nes dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus buvo uždarytos, kitos – net nebaigtos statyti.

Neteko finansavimo

Iš tų, kurias šiuo metu galima rasti elektroninėje varžytynių sistemoje, brangiausia yra Panevėžyje. Už 50 proc. baigtumo 7 tūkst. kv. m ploto pastatą ir 3,12 ha žemės sklypą V.Alanto gatvėje nustatyta 1,24 mln. eurų pradinė kaina.

evarzytynes.lt nuotr./Panevėžyje parduodama nebaigta statyti mokykla
evarzytynes.lt nuotr./Panevėžyje parduodama nebaigta statyti mokykla

Dviejų aukštų plytų mūro pastatas pradėtas statyti 1995 metais, o jo statybos sustojo 2010 metais, nutrūkus valstybės finansavimui.

„Paskutinį kartą iš valstybės biudžeto pinigus gavome 2009 metais. Į objektą investuota 13 mln. litų (3,7 mln. eurų). Tuomet prireikė statyti naują mokyklą, nes Panevėžys garsėjo pamainingumu, buvo labai daug vaikų. Tada kūrėsi naujas rajonas ir jame nebuvo mokyklos, o netoliese esanti „Žemynos“ mokykla buvo perkrauta. Kaip informavo Švietimo skyrius, nebeliko tiek vaikų, todėl ir nebereikėjo mokyklos“, – 15min sakė Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Petrauskė.

2012 metais miesto valdžia planavo perduoti mokyklos pastatą Teisingumo ministerijai, kuri čia planavo įkurti Panevėžio apygardos, administracijos ir apylinkės teismus.

„Jie (Teisingumo ministerija – 15min) tiesiog neėmė, jie planavo vykdyti viešosios ir privačios partnerystės projektą, bet Finansų ministerija tuomet neskyrė finansavimo ir atsisakė tos idėjos. Ten planuota investuoti daug, gal apie 60 mln. litų, tiksliai nepamenu“, – pasakojo J.Petrauskė.

Valdininkė informavo, kad mieste planuojama parduoti dar vieną mokyklą, tačiau dabar yra tvarkomas žemės sklypas.

evarzytynes.lt nuotr./Šiauliuose parduodamas mokyklos pastatas
evarzytynes.lt nuotr./Šiauliuose parduodamas mokyklos pastatas

Jų yra ir daugiau

Pasižvalgius elektroninėje varžytynių sistemoje pavyko rasti ir daugiau parduodamų mokyklų. Pavyzdžiui, Šiauliuose, Kviečių gatvėje, parduodama uždaryta 10,7 tūkst. kv. m ploto „Gytarių“ vidurinė mokykla. Čia veikė savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla. Dabar ji perkelta į atnaujintas patalpas K.Korsako gatvėje, kur anksčiau veikė „Šventupio“ vidurinė mokykla.

Kelis mokyklų pastatus valdo ir Turto bankas. Pavyzdžiui, Spenglos kaime, Varėnos rajone, valstybės įmonė parduoda 2,1 tūkst. kv. m ploto mokyklą, beveik 2,6 tūkst. kv. m ploto mokyklos bendrabutį, papildomus pastatus ir 4,75 ha ploto žemę.

O štai Saločių miestelyje, Pasvalio rajone, parduodamas vaikų darželis. Už 680 kv. m ploto pastatą ir 0,48 ha ploto žemės sklypą Turto bankas prašo 6,4 tūkst. eurų.

Analitikas: emigracija pasireiškia visu gražumu

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovo Baltijos regione Mindaugo Kulboko teigimu, mokyklų pardavimas regionuose reiškia, kad jų nebereikia ir 5–7 metų perspektyvoje tai nesikeis.

„Skaudu, bet emigracija ir jos daroma įtaka čia pasireiškia visu gražumu – nėra kam lankyti mokyklų. (Savivaldybės turi – 15min) išlaikyti tuščią socialinę infrastruktūrą, prižiūrėti teritorijas ir pastatus, prisiimti riziką dėl nelaimingų atsitikimų jų objektuose. Natūralu, kad, neradus pritaikymo viešojo administravimo ir socialinei funkcijai, skelbiama turto pardavimo procedūra“, – teigė analitikas.

Valerijos Guiskajos/15min nuotr./Mindaugas Kulbokas, Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „NewSec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims
Valerijos Guiskajos/15min nuotr./Mindaugas Kulbokas, Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „NewSec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims

M.Kulboko teigimu, verslininkai įžvelgia įvairius tokio turto pritaikymo variantus, tačiau daugelis vertina tik sklypus, ant kurių stovi mokyklų pastatai. Tiesa, dėl emigracijos nereikėtų tikėtis, kad vietoje mokyklų kils daugiabučiai ir apleisti pastatai bus pardavinėjami pakankamai ilgai.

„Emigracija neleidžia tikėtis, jei jau nėra kam mokytis, sparčios gyvenamojo segmento plėtros regionuose, todėl šie objektai bus pakankamai ilgai pardavinėjami. Galioja nerašyta taisyklė, kad už kiekvieną nekilnojamojo turto objektą pirkėjas yra pasiruošęs mokėti jam priimtiną kainą ir tik jis žino, ką su įsigytu objektu toliau veiks. Kainos už objektus kompromiso ieškojimas gali trukti pakankamai ilgai, bet žingsnius parduoti nenaudojamą turtą vertinu tik pozityviai“, – sakė pašnekovas.

Statistika nedžiugina

Kad analitikai teisūs, rodo skaičiai. Per 10 metų Lietuvoje buvo uždaryta daugiau nei 400, arba ketvirtadalis visų šalies mokyklų, o jų pastatai tapo nereikalingi.

Mažiau mokyklų, nes mažiau ir mokinių – jų per dešimtmetį sumažėjo beveik 200 tūkst. 2005–2006 m. į mokyklas kulniavo 538 tūkst. moksleivių, dabar – 330 tūkst.

„Pagrindinė mokyklų uždarymo priežastis – mokinių skaičiaus mažėjimas. 2005–2006 mokslo metais Lietuvoje buvo apie 540 tūkst. mokinių, o šiais mokslo metais jų – apie 330 tūkst. Šalyje mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybės – mokyklų steigėjos – įgyvendina mokyklų tinklo pertvarką, t.y. mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių“, – 15min raštu pakomentavo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyrius.

Komentare, kurį atsiuntė ministerijos Komunikacijos skyrius, teigiama, kad mokyklos pastate nelikus mokinių, savivaldybės pačios turi nuspręsti, kaip jį panaudos.

„Galima jame steigti bendruomenės centrą, daugiafunkcį centrą, biblioteką, teikti įvairias socialines paslaugas. Taip pat savivaldybė gali pastatą parduoti“, – rašoma komentare.

Kai kur mokyklos plečiasi

Tačiau mokyklos uždaromos ne visur. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija šiuo metu finansuoja dviejų Vilniaus rajone veikiančių mokyklų plėtrą – Riešės gimnazijoje statomas pradinių klasių korpusas, o Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio ugdymo skyriuje bus įrengiamas priestatas.

„Riešėje pastebimai auga gyventojų koncentracija, taip pat ir mokinių skaičius, o švietimo infrastruktūra čia nėra išplėtota. Ažulaukėje mokyklos pastato būklė yra labai prasta. Pastatas atnaujinamas, atsižvelgiant į tai, kad gyvenvietėje kuriasi naujakuriai, o mokinių skaičiaus mažėjimas nėra prognozuojamas“, – rašoma atsakyme.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką