Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 19d. 16:27 , Atnaujinta: 2020 spalio 20d. 11:59

Kaune – aistros dėl sunaikintos vilos: pareigūnai pasibaisėjo šeimininko įžūlumu, šis atkirto, kad manipuliuojama faktais

Nelegaliai griaunamas namas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Nelegaliai griaunamas namas Kaune

Jau beveik savaitę prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone, Perkūno alėjoje, nerimsta aistros dėl griaunamo kultūros paveldo statinio – Lietuvos knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko vilos. Penkerius metus stovėjusi tuščia, praėjusią savaitę ji buvo pradėta griauti. Kol institucijos skuba apdalinti baudomis, vilos naujasis savininkas tikina papuolęs į užburtą ratą.

P.Rusecko vila iki šiol stovėjo prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone besidriekiančioje Perkūno alėjoje. Arti jos gyvena keletas architektų, tad spalio 14 dieną staiga užvirę naikinimo darbai patraukė ne vieno kaimyno dėmesį. Į tai sureagavo ir įvairios institucijos: griovimą bandyta stabdyti ne kartą – tačiau vos tik pareigūnai išvykdavo iš statybvietės, sunkioji technika vėl pradėdavo burgzti.

Apie tai savo asmeninėje feisbuko paskyroje spalio 14 dieną viešai pranešė Saulius Rimas, Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjas. Jis informavo, kad pradėti pastato Perkūno al. 11 griovimo darbai – nelegalūs.

„Jokių leidimų, derinimų nėra, nebuvo ir nebus. Kartu su Statybos inspekcija darbus sustabdėme.

Gyvenamasis pastatas Perkūno al. 11 Kaune yra kultūros paveldo statinys. Jis patenka į savivaldybės saugoma paskelbtos kultūros paveldo vietovės, vadinamos Žaliakalnio 1-oji, teritoriją. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-07-18 sprendimu Nr. T-444 patvirtintame šios teritorijos specialiajame plane pastatas priskirtas a2 – ketvirtos kultūrinės vertės kategorijos pastatams (statiniams, turintiems vertingųjų savybių), todėl pastatas atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Statybos įstatyme apibrėžtą „kultūros paveldo statinio“ sąvoką“, – pirmajame savo feisbuko įraše teigė S.Rimas, spalio 15-ąją papildęs, kad griovimo darbai po sustabdymo vėl buvo trumpam atnaujinti, juos teko stabdyti antrą kartą.

Pasak jo, pastato savininkas eina va bank.

„Ruošiasi duoti mus į teismą. Mes savo ruožtu pateikėme reikalingus dokumentus Statybos inspekcijai tolesniems teisiniams veiksmams“, – patikino S.Rimas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas

Griovimas ir vėl buvo atnaujintas

Spalio 17 dieną S.Rimas informavo apie trečiąjį kovos prieš neteisėtus veiksmus Perkūno alėjoje raundą. Savivaldybės atstovas prisipažino, kad jam skaudu, nes tos dienos mūšis buvo pralaimėtas.

„Taip, barbarai sustabdyti, bet sunaikinta dar viena dalis autentiškos pastato materijos. Nepaisant to, esu įsitikinęs, kad karą laimėsime mes, nes tiesa – mūsų pusėje. Šis nusikaltimas yra vieno bandito spjūvis į veidą valstybei ir mums visiems. Nebe tie laikai, gerbiamasai, tavo laikai baigėsi. Mokėsi už tai labai brangiai. Ir tegul nemiega ramiai tie, kas prie to prisidėjo – istorija privers nukrist ir jūsų kaukėms.

P. S. Galvojantiems, kad jau per vėlu ir viskas prarasta – Varšuvos senamiestis irgi buvo visiškai sugriautas, tačiau tai nesutrukdė jo atstatyti ir įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Viskas bus gerai. Atskiras „ačiū“ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (šiandien jūsų inspektoriai Konstantinas Šumskas ir jo kolegė yra mano herojai) ir KPD valstybiniam inspektoriui Andriui Liakui“, – feisbuko įraše tiesiai šviesiai rėžė S.Rimas, atskleidęs, kad privataus asmens rankose vila atsirado maždaug prieš penkerius metus.

Šis nusikaltimas yra vieno bandito spjūvis į veidą valstybei ir mums visiems.

Spalio 17 dieną ginti griaunamos vilos stojo ir vietos gyventojai. Vienas jų – žinomas Kauno architektas – pareikalavo darbus vykdžiusį asmenį prisistatyti, kas jis toks yra. Darbininkui neprisistačius, architektas puolė nuo jo nuimti apsauginę kaukę, o vėliau pastūmė asmenį į tvorą, juosiančią statybvietę. Į smurtinius architekto veiksmus, atsistojęs nuo žemės, rangovo atstovas neatsakė – susitvardė.

Reiktų pabrėžti, kad nors P.Rusecko vila nėra individualiai įrašyta į kultūros vertybių registrą, ji turi vertingųjų savybių, kaip minėjo S.Rimas, būdama Žaliakalnio vietovėje. Klausimas, ar šį pastatą įrašyti į Kultūros vertybių registrą, buvo svarstomas, tačiau galiausiai vertinimo taryba nusprendė, kad užtenka tos apsaugos, kurią suteikia specialusis planas.

Sukilę gyventojai rinko parašus

Spalio 19 dienos rytą prie pusiau nugriautos unikalios vilos susirinko būrys tokiam įžūliam paveldo naikinimui besipriešinančių gyventojų, pasirodė ir ne vienas politikas – buvo renkami parašai, kurie turėtų nukeliauti į Generalinės prokuratūros pašto dėžutę. Žmonės piktinosi, kad naikinamas ne tik unikalus Lietuvos architektūros paveldas, bet ir valstybingumo identitetas. Vila, anot jų, buvo unikali ne tik architektūriniu, bet ir istoriniu požiūriu, ji sunaikinta be skrupulų, spjaunant į teisės aktus, moralę, valstybingumo pamatus. Tokiu būdu tarsi skeltas antausis visai sistemai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune

Šalia sunaikintos vilos 15min žurnalistės sutikti vietos gyventojai teigė, savaitgalį manę, kad tiesiog įvyko nelaimė – kažkas užgriuvo ant kaimynų namo. Tačiau vėliau juos pasiekė skandalinga informacija apie nelegalius griovimo darbus.

Pakalbintas arčiausiai sunaikinto statinio gyvenantis Nerijus J. 15min pasakojo, pirmą kartą su vilos naujuoju savininku bendravęs prieš penkerius metus. Tuomet jis neva kalbėjęs maloniai, tikinęs, kad įsigytą pastatą restauruos. Iki tol P.Rusecko viloje, pašnekovo teigimu, gyveno kelios šeimos, kurios, prieš įvykdant pirkimo bei pardavimo sandorį, buvo iškeldintos sumokėjus kompensacijas.

„Po kelerių metų, kai buvo asfaltuojama Perkūno alėja, naujasis vilos savininkas kartojo tą patį: restauruos. Aš pats pasiteiravau, kodėl nieko nesiima, pasiūliau parduoti vilą už 300 tūkst. eurų. Atsakė, kad neparduodama. Tačiau šių metų spalį žmogaus retorika pasikeitė. Neseniai atvykęs su dviem asmenimis jis išvertė kirviu vilos duris ir pareiškė, kad iškraustyčiau iš sandėliuko, turinčio bendrą sieną su jo sandėliuku, daiktus, nes savąją dalį vers. Tuomet ir sužinojau, kad kažką sumąstė.

Spalio viduryje užvirė konkretūs darbai. Pasigirdo kalbos apie 4 butų kotedžo statybas. Pirmiausiai jis užstatė mano įvažiavimą – pastatė konteinerį statybinėms atliekoms. Negalėdamas patekti į savo teritoriją, iškviečiau policiją. Tuomet pradėjo griauti vilą. Asbestas skraidė visur, žala gyventojų sveikatai padaryta. Čia ne statybos vykdomos, o visiškas bardakas. Dirbo gal 5 asmenys“, – teigė Nerijus J.

Asbestas skraidė visur, žala gyventojų sveikatai padaryta.

Jo nuomone, penkerius metus vilos savininkas nedrįso nieko imtis, nes, tikėtina, laukė parankesnių valdininkų savivaldybėje.

„Tikiu, kad šį pastatą valstybė galiausiai iš jo konfiskuos“, – vylėsi Nerijus J.

Andriaus Liako nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune
Andriaus Liako nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune

KPD specialistas: tai tyčinis sunaikinimas

Kaip 15min spalio 19 dieną teigė A.Liakas, KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas, vila Perkūno al. 11 Kaune yra savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, ji yra ir šios vietovės vertingoji savybė – savitumą formuojantis kaunietiškojo modernizmo mokyklai atstovaujantis pastatas.

„Vilą projektavo žymus tarpukario architektas Aleksandras Gordevičius, ją statė Seimo narys, savanoris, karininkas, žurnalistas, rašytojas, vienas iš Lietuvos valstiečių sąjungos kūrėjų P.Ruseckas. Tiksliai atsekti savininkų kaitą dabar sunkoka, tačiau man yra žinoma, kad namas ilgai priklausė savivaldybei, o pastaruosius metus – savininkui, kuris ir atliko vilos griovimo darbus. KPD nedalyvavo privatizavimo ir/ar savivaldybės turto pardavimo procedūrose, todėl man nėra žinoma, kaip ši vila atiteko dabartiniam jos savininkui – privačiam asmeniui“, – patikino A.Liakas.

Norint vykdyti statybos darbus šioje viloje, pasak jo, reikalingas leidimas. Griovimo darbai iš viso negalimi. Savininkas šiuo atveju neturėjo leidimo atlikti griovimo darbų.

„Tokius savininko veiksmus vertinu kaip tyčinį kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės sunaikinimą. KPD pranešimą apie pradėtą griauti namą Perkūno al. 11 gavo spalio 14 dieną. Nedelsiant kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrių ir paėmę šio skyriaus vadėją nuvažiavome vietą. Vietoje darbų vadovui paaiškinome, kad darbai yra nelegalūs, ir juos sustabdėme. Kitą rytą gavome pranešimą, kad darbai pratęsti. Nuvykę į vietą, darbus sustabdėme. Spalio 15 dieną vilos savininkas buvo atvykęs į KPD, jam buvo paaiškinta, kad savavališkus griovimo darbus draudžiama atlikti, tačiau įteikiant reikalavimą ir pradedant surašyti administracinio nusižengimo protokolą, jis iš patalpų pasišalino“, – istoriją ėmė dėlioti A.Liakas.

Spalio 17 dieną KPD vyriausiajam specialistui buvo pranešta, kad toliau vila yra griaunama. Inspektoriui nuvykus į vietą, pastatą griovusios įmonės darbuotojai ignoravo jo reikalavimus nedelsiant stabdyti neteisėtus griovimo darbus.

„Paskambinau bendruoju pagalbos telefonu, kad policija kuo skubiau suteiktų KPD tarnybinę pagalbą ir sustabdytų neteisėtą veiką. Bendrojo pagalbos telefono darbuotoja man pasiūlė paskambinti tiesiai į policiją, kuri man paaiškintų, kodėl nevažiuos, nes neva jie apie įvykį žino ir atvažiavę jau buvo. Vėliau policija atvyko, bet neteisėtos veikos nestabdė“, – tęsė A.Liakas.

„KPD smerkia tokius namo Perkūno al. 11 savininko veiksmus, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras. – Tai nesuvokiamas barbarizmas, spjūvis į veidą ir visuomenei, ir paveldo specialistams, ir tarptautiniams ekspertams. Kai pastaruoju metu tiek daug kalbama apie Kauno architektūros išskirtinumą, kai baigiama ruošti paraiška Pasaulio paveldo centrui dėl Kauno modernizmo pristatymo UNESCO nominacijai, sunaikintas autentiškas statinys yra didelė netektis. KPD šį griovimo atvejį traktuoja kaip ypatingai brutalų ir paminantį esminius ir paveldosaugos, ir visuomenės viešojo intereso principus. KPD netoleruos nelegalių veiksmų saugomose kultūros paveldo vietovėse ir padarys viską, kad pažeidimus padarę asmenys visapusiškai atsakytų už juos, o istorinis statinys atgautų jam būdingą architektūrinę išraišką“.

Įsikišo ir aplinkosauga

Dėl teršiamos aplinkos – namas buvo griaunamas prieš tai nenuėmus asbestinės stogo dangos – pagal pranešimą atvažiavo Aplinkos apsaugos pareigūnai. Aplinkosaugininkams KPD atstovas pateikė dokumentus, įrodančius, kad griaunamas kultūros paveldo statinys. Tuomet aplinkosaugininkai pateikė reikalavimą stabdyti griovimo darbus kaip nelegaliai vykdomą ūkinę veiklą.

Pasak A.Liako, nelegaliai vykdant griovimo darbus buvo nugriauta apie pusė Perkūno al. 11 pastato.

„Jis išskirtinis ne tik savo architektūra ir sąsajomis su istorine asmenybe, bet jame buvo gausu autentiškų tarpukario detalių, tokių kaip durys, langai, radiatoriai. Dalis šios autentikos materijos sunaikinta. Dėl žalos dydžio nustatymo ir jo išieškojimo galimybių spręs KPD teisininkai. Savininkas bus patrauktas administracinėn atsakomybėm už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nusižengimą ir už teisėtų KPD reikalavimų nevykdymą“, – reziumavo A.Liakas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune

Inicijuoja Statybos įstatymo pakeitimus

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) pirmadienį įspėjo, kad už ciniškus statybos pažeidimus Žaliakalnyje statytojo, kuris pasižymėjo išskirtiniu įžūlumu, ir rangovo laukia didžiulės baudos.

„Nors Statybos inspekcija penktadienį sklypo savininkui surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus, griovimo darbai pratęsti ir šeštadienį. Pakartotinai pradėti neteisėti darbai sustabdyti šeštadienį po pietų, kai Statybos inspekcijos pareigūnai atvyko į statybvietę ir su privalomuoju nurodymu supažindino statybos rangovo darbuotoją“, – teigiama inspekcijos atsakyme 15min redakcijai.

Kadangi šiuo metu vis dar nėra sukurtos bendros duomenų bazės, kurioje institucijos ir gyventojai galėtų surasti informaciją apie visus kultūros paveldo statinius (informacija prieinama tik apie registruotus kultūros paveldo objektus), Statybos inspekcija pažeidimus pagal Statybos įstatymą turėjo teisinį pagrindą konstatuoti tik gavusi paveldosaugos institucijų išvadas.

„Gavę išvadas, kad griaunamas objektas yra kultūros paveldo statinys, reagavome nedelsiant ir savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus surašėme tą pačią dieną. Deja, bet akto surašymo dieną kultūros paveldo statiniui jau buvo sukelta didelė žala. Apmaudu, kad paveldosaugos institucijos ne tik, kad šio statinio neįtraukė į kultūros vertybių registrą, bet ir žalą galėjusių užkardyti veiksmų nesiėmė anksčiau“, – teigė Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kultūros paveldo statinys suniokotas ne tik dėl išskirtinai ciniško statytojo elgesio, bet ir dėl vangaus ir nenuoseklus paveldosaugos institucijų darbo apskaitant kultūros paveldo statinius, prieštaringos jų pozicijos dėl tų pačių pastatų vertingumo. Pavyzdžiui, dėl šio pastato Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015 m. gruodžio 17 d. buvo nutarusi, kad jis neatitinka Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų bei nesiūlė pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

„Siekdama užkirsti kelią tam, kad analogiška situacija ateityje nepasikartotų, o kultūros paveldo statinių apsauga būtų efektyvesnė, Statybos inspekcija šiandien pateikė Aplinkos ministerijai keisti Statybos įstatymą, nustatant pareigą statytojams visais atvejais gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio griovimo darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje“, – rašoma inspekcijos atsakyme 15min.

Laukia didžiulės baudos

Už kultūros paveldo statinio savavališką griovimą statytojui gresia bauda iki 6 000 eurų, už nepranešimą apie statybos darbų pradžią – iki 300 eurų siekianti bauda. Rangovo už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje laukia iki 15 000 eurų bauda, už veiklos vykdymą neturint tam teisės (ypatingojo statinio statybos rangovo atestato) – iki 5 792 eurų bauda.

Gavus KPD išvadą, kad kultūros paveldo statinys gali būti atstatytas, bus surašytas privalomasis nurodymas atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę.

Kaip 15min informavo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl minimo įvykio prokuratūroje buvo gauti 2 skundai, aplinkybių patikslinimą pavesta atlikti Kauno apskrities VPK.

Kauno apskrities policijos atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė 15min teigė, kad šiuo metu Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate (pagal teritoriją) dėl šios situacijos atliekami du tyrimai: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo) bei Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (dėl Viešosios tvarkos pažeidimo).

Taip pat atliekamas aplinkybių patikslinimas dėl turto, turinčio didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių sunaikinimo ar sugadinimo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.).

V.Matijošaitis: veikiama tiesiog laukiniais principais

Nuomonę dėl šio įvykio išsakė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, pats turintis bėdų dėl įsigyto ir pertvarkyto paveldosaugos objekto – Kačiūniškės dvaro (Kultūros paveldo departamentas pripažino, kad dėl Kačiūniškės dvaro teritorijoje nugriautų pastatų – svirno ir tvarto – valstybė patyrė 34 tūkst. eurų žalą, kuri iki šiol neatlyginta).

„Situacija Perkūno alėjoje, deja, parodo, kad vis dar nesugebame spręsti problemų civilizuotai. Vienas įžūliai užkūrė statybinę techniką ir savavališkai griauna tai, kas yra miesto istorijos dalis. Kitas – nesusitvardė ir paleido į darbą kumščius, parodydamas po intelektualo kauke slepiamą tikrąjį veidą. Vienas agresyviai niokoja nekilnojamąjį turtą, antrasis – karštligiškai puola, tikėdamasis smurtu sustabdyti pirmąjį. Tuo metu į tariamų gelbėtojų vaidmenį įsijautę vienos partijos atstovai nepraleidžia progos pasirodyti prieš artėjantį lemiamą Seimo rinkimų etapą – tradiciškai lekia prie tvoros fotografuotis, primindami Zapyškio bažnyčios atvejį.

Nesu teisėjas, kad čia ir dabar viešai kaltinčiau konkrečius asmenis, tačiau visi matome akivaizdų faktą: be jokių leidimų ir derinimų su atsakingomis institucijomis veikiama tiesiog laukiniais principais“, – rašoma išplatintame mero pasisakyme.

Aliaus Koroliovo nuotr./Visvaldas Matijošaitis su širdies drauge Loreta prie Kačiūniškės dvaro
Aliaus Koroliovo nuotr./Visvaldas Matijošaitis su širdies drauge Loreta prie Kačiūniškės dvaro

V.Matijošaitis teigia besididžiuojantis savo komandos žmonėmis, kurie tą pačią dieną kategoriškai sureagavo ir iki šiol nuolat dirba įvykio vietoje, padedami kolegų iš kitų institucijų.

„Fizinės prievartos imtis neturime teisės, tačiau galiu užtikrinti, kad už chamišką elgesį teks atsakyti įstatymų numatyta tvarka. Nesvarbu, kad šeimininkaujama privačioje valdoje, tačiau visi darbai turi būti atliekami pagal galiojančias taisykles, o šįkart į jas tiesiog užsimerkta.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus bei KPD specialistai, o galiausiai ir policijos pareigūnai viską užfiksavo. Jie įspėjo, kuo gresia toks savivaliavimas, todėl neabejoju, kad kaltininkas nuo atsakomybės neišsisuks. Jei kažkam praeities turtas atrodo nieko vertas, tokiam smegenų jau nepakeisi ir proto nebepridėsi. To reikia mokyti dar mokyklos suole, istorijos pamokose, kad nuo mažumės atsirastų suvokimas, kas yra paveldas, kuo jis brangus ir kodėl turi būti saugomas“, – tikino V.Matijošaitis.

Papildyta 18 valandą

Vilos savininkas: pastatas buvo avarinės būklės

15min redakcijai naujasis vilos savininkas Artūras Dankovskis pateikė išsamų komentarą apie tai, kas įvyko. Jis teigė Perkūno al. 11 namą su žemės sklypu prieš penkerius metus įsigijęs iš P.Rusecko giminaičių, kuriems teisės į vilą buvo atstatytos mažiau nei metai iki jo susidomėjimo pastatu.

„Namas 50 metų priklausė miesto savivaldybei. Vėliau jis buvo grąžintinas vilos savininko palikuonims. Grąžino gal 2014 metų pabaigoje ar 2015 metų pradžioje. Žmogus paturėjo tą namą gal keletą mėnesių. Iš jo ir įsigijau. Kainos atskleisti negaliu – konfidenciali informacija“, – istorijos pradžią ėmė pasakoti A.Dankovskis.

Tuomet jis kreipėsi į savivaldybės paveldo skyrių, iš kurio sulaukė užduoties – nustatyti, ar namas turi vertingų savybių. Todėl reikėjo atlikti paveldosauginį vertinimą – jis atestatą turinčios nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės-ekspertės buvo atliktas 2015 metais.

„Išvados buvo tokios: pastatas nėra išlikęs autentiškas visumoje, pasirinktas mūrinio pastato imitacijos medžiagiškumas nėra kartotinas kaip statybinės technologijos pavyzdys. Pastatas neturi aiškios stilistikos, nėra darnios architektūrinės kompozicijos, daugelį elementų reiktų tobulinti, norint užtikrinti gerą jų eksploataciją bei kompoziciją. Pastato faktinė 2015 metų padėtis turi neatitikimų nuo 1928 metais parengto projekto. Taigi tas pastatas, koks buvo 2015 metais, buvo visiškai kitoks, nei buvo suprojektuotas tarpukariu. Sovietiniu laikotarpiu jis buvo perstatytas – pakeistas tūris, pakeista išvaizda. Petras Ruseckas, beje, negyveno tame pastate. Jis gyveno S.Donelaičio g. 5, ant to namo kabo lenta, kad jis ten gyveno“, – teigė A.Dankovskis.

Gavęs tokią išvadą, jis nuėjo į Kauno miesto savivaldybės paveldosaugos komisiją. Ji suorganizavo susirinkimą, kurio metu buvo sprendžiama, ar vilą pripažinti kultūros paveldu. Pasak pašnekovo, tuomet buvo nuspręsta pastato neįtraukti į Kultūros vertybių registrą, konstatuota, kad jis neatitinka ir jam priskirtos 4 kategorijos, nes neturi jokių saugotinų elementų. Tame susirinkime, A.Dankovskio teigimu, dalyvavo ir S.Rimas.

„Esu padaręs pastato būklės ekspertizes: vieną 2015 metais, kitą – šiemet. Ekspertizių išvados: pastatas yra pavojingas eksploatavimui, yra avarinės būklės, jame nustatyti galimos avarijos požymiai. Kodėl nesiėmiau visko 2015 metais? Nes buvo vilkinamas dokumentų išdavimas. Atsimušdavau kaip į sieną. Rašydavau raštą, atsakydavo, kad viską man jau atsakė. Man buvo sakoma, kad norint kažką plėtoti, reikia keisti specialųjį planą, bet kaip fizinis asmuo negaliu būti net keitimo iniciatoriumi. Specialųjį planą gali keisti tik savivaldybė.

Taigi negaliu naudotis pastatu, nes jis avarinės būklės, pavojingas, negaliu rekonstruoti, nes neleidžia specialusis planas. Galiu tik remontą daryti, tai yra sienas perdažyti, o kam tai daryti, jei avarinė būklė – visos konstrukcijos supuvusios?“ – tai, kad pakliuvo į užburtą ratą, paaiškino vilos savininkas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune

Nusprendė, kad namas – menkavertis

Paklaustas, kodėl vis dėlto ėmėsi praėjusią savaitę griovimo darbų, pašnekovas atsakė: „Specialiajame plane parašyta, kad menkaverčiai pastatai ir jo elementai gali būti griaunami. Tokia kaip ir išimtis. Niekas man nepateikė sąvokos „menkavertis“ išaiškinimo. Mano teisininkai padarė logišką išvadą: jei pastatas nėra kultūros vertybė, jo būklė – avarinė, medinio namo gyvenimo trukmė pagal STR – 60 metų, o šiam namui – 89 metai, – pastatas gali būti menkavertis.“

Anot pašnekovo, išstudijavę įstatymus, teisininkai paaiškino, kad jei statinys nėra ypatingas (taip yra šiuo atveju – pagal Registrų centro išrašą), nėra kultūros paveldas, griovimo leidimas nėra būtinas.

„Kas atsakytų, jei aš jo nenugriaučiau, o kas nors viduje apsigyventų, vaikai žaistų, ir jis nugriūtų? Būčiau kaltas, kad namo tokia būklė buvo“, – retorinį klausimą kėlė A.Dankovskis.

Jis kėlė ir daugiau klausimų: kodėl S.Rimas nesikreipė penkerius metus niekur, kad tas namas būtų pripažintas kultūros paveldo objektu, kodėl sureaguota tik dabar?

Negavau jokio raštiško darbų nutraukimo dokumento. Nei protokolo.

Jokio rašto iki šiol nėra gavęs

Paklaustas, ar žada toliau vykdyti griovimo darbus, A.Dankovskis patikino, kad tik šeštadienį aplinkosauga tai sustabdė. Laukiama tolimesnio specialistų išaiškinimo.

„Darbai prasidėjo spalio 14 dieną. Buvo iškviesta Statybos inspekcija. Ji neturėjo priekaištų, kad darbai vykdomi neteisėtai. Gal jie kažką ir surašė, bet man nieko neįteikė. Negavau jokio raštiško darbų nutraukimo dokumento. Nei protokolo. Šeštadienį gavo oficialų raštą dėl darbų nutraukimo tik rangovas, aš iki šiol nesu jokio dokumento gavęs. Ką jie veikė nuo trečiadienio? Penktadienį jokie darbai nevyko, savo iniciatyva paprašiau rangovo nevykdyti darbų. Laukiau kažkokios reakcijos.

Taip, buvau iškviestas į KPD, pateikiau dokumentus, kurių jie nebuvo matę. Aš išėjau pakalbėti su teisininku į lauką, apie kokį pasišalinimą jie kalba? Daug spekuliacijų bei manipuliavimų faktais, noras klaidinti visuomenę. Tai, ką jie sako viešai, neatitinka tikrovės. Beje, žadėjau ten statyti vienbutį gyvenamą namą sau ir savo šeimai“, – tai, kad jokio kotedžo su keturiais butais neturėjo niekad būti, patikino A.Dankovskis.

Paklaustas, kodėl griovimo darbai buvo vykdomi nepašalinus pirma saugiai asbestinės stogo dangos, pašnekovas patikino, kad negali atsakyti už rangovo veiksmus – nėra statybų specialistas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nelegaliai griaunamas namas Kaune

„Jūs esate klaidinami. Niekas neužsimena, kokia buvo namo būklė, kas buvo prieš tai jo savininkas, kodėl jis tokios būklės. Koncentruojamasi į tai, kad žmogus įsigijo ir be leidimo griovė. Visur akcentuojama, kad griauna kultūros paveldo statinį. Bet tai du skirtingi dalykai: kultūros paveldo objektas ir kultūros paveldo statinys. Nė viename registre nėra namas užregistruotas kaip kultūros paveldo statinys. Statybos inspekcija – vienintelė, kuri kalba arčiau tiesos“, – pabrėžė A.Dankovskis, išsakęs nuomonę, kad toks ažiotažas dėl šios istorijos kilo dėl to, kad kai kuriems šalia gyvenantiems žmonėms tiesiog trūksta dėmesio – jie nori pasidaryti reklamą iš to.

Jis nesiėmė komentuoti situacijos, kurios metu buvo panaudotas smurtas prieš darbų vadovą.

„Tokio žinomo architekto, kaip jis save bando pristatyti, visuomenės veikėjo tokie poelgiai... Klausimas, ar tai dera inteligentui daryti, tokiam išprususiam žmogui, kuris ateina ginti pastato, kurio istorijos net nežino. Ką jis eina ginti? Jei duočiau paskaityti tą medžiagą, kuri pas mane yra, būtų labai nustebęs, ką gina. Gina pastatą, kuris neatitinka pirminio projekto“, – patikino vilos naujasis savininkas.

Tarpukario art deco vila

Vila Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje iškilo 1928 m., jos fasadas pasižymėjo tam metui būdinga art deco išraiška, išsiskyrė gražiai įkomponuotu išraiškingu bokšteliu.

Kaip teigia KPD, vila išskirtinė ir memorialine prasme.

Ketvirtajai kultūrinei kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu. Tokios kategorijos pastatuose draudžiama naikinti išlikusius autentiškus elementus, didinti statinio tūrius, keisti autentišką architektūrinę išraišką, leidžiami tik konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbai. Būdų tvarkyti statinį, pasak paveldosaugininkų, yra išties pakankamai.

Pasak KPD, pastatas priskirtas vadinamųjų ypatingųjų statinių kategorijai, todėl prieš atliekant statybos (įskaitant ir griovimo) darbus buvo būtina atlikti specialiąją paveldosaugos ekspertizę, numatomus sprendinius derinti su visuomene ir atsakingomis institucijomis. To neva nebuvo padaryta.

Pastato savininkas, paveldosaugininkų teigimu, gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn.

Papildyta spalio 20 dieną

Sustabdė darbus mėnesiui

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija spalio 20 dieną 15min informavo, kad inspekcijos pareigūnai vietoje, kur buvo vykdomi pastato (gyvenamojo namo) su asbestiniu stogu griovimo darbai, nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų asbesto atliekoms (asbesto atliekos priskiriamos pavojingoms atliekoms) tvarkyti, lankėsi spalio 17 dieną. Išsiaiškinta, kad darbus vykdo UAB „Dauriusta“.

Aplinkosaugininkai iš KPD sulaukė duomenų, kad griaunamas pastatas priskiriamas kultūros paveldo statinių kategorijai, todėl turėjo būti išduotas leidimas (projektas) griovimo darbams vykdyti.

„Kadangi pastato griovimo darbai buvo vykdomi neturint reikalingo leidimo ir nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų asbesto atliekoms tvarkyti, AAD Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai priėmė sprendimą stabdyti pastato griovimo darbus iki lapkričio 17 dienos ir UAB „Dauriusta“ buvo įteiktas privalomasis nurodymas“, – rašoma AAD Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos atsakyme redakcijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

34:08
10:00
05:09

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką