Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 22d. 12:30

Kaune simbolinės kapsulės įkasimu pažymėta 32 mln. eurų atsieisiančios „Mokslo salos“ statybų pradžia

Visvaldas Matijošaitis ir Algirdas Monkevičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Visvaldas Matijošaitis ir Algirdas Monkevičius

Šį ketvirtadienį simboliniu kapsulės įkasimu unikalioje vietoje – Nemuno saloje – pradėtos pirmojo Lietuvoje mokslo ir inovacijų muziejaus „Mokslo sala“ statybos. Specialistų teigimu, išskirtinis centras neabejotinai taps Lietuvos mokslo populiarinimo namais. 32 mln. eurų (su PVM) vertės išskirtinės architektūros statinį planuojama atidaryti 2022 metais.

Iki tol tarnavusi kaip pasivaikščiojimų su augintiniais, renginių, piknikų bei tinklinio žaidimų vieta, Nemuno sala, kurioje jau stovi krepšinio klubo „Žalgiris“ namų arena, pastaruoju metu tapo tikrų tikriausia statybų aikštele: joje vienu metu vykdomi keturi didžiuliai projektai – statomas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, daugiafunkcinis vandens sporto centras, tvarkoma pati Nemuno salos erdvė, o dabar ir pradėti ruošti pamatai „Mokslo salai“.

Kapsulės įkasimo ceremonijoje saulėtą ketvirtadienio rytą dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius išskyrė Kauno lyderystę harmonizuojant Lietuvą, vienoje vietoje kuriant dermę tarp sporto, sveikatos ir mokslo.

„Kaip gali klestėti Lietuva? Kai nuo mažumės vaikai susipažins su mokslu, pamatys, ką jis gali, pažins pasaulį. Šis centras leis pažinti žmogų, jo beribį potencialą. Kaunas pritrauks daug vaikų, kurie taps talentais, kursiančiais Lietuvos klestėjimą. 18 milijonų eurų – labai sėkminga investicija, grįšianti milijardais ir Lietuvos sėkme. Puiki investicija į mokslo sklaidą“, – teigė ministras.

Ministerija šiam projektui skyrė 18 milijonų eurų, Kauno miesto savivaldybė – 10 mln. Pati ekspozicija atsieis 6 mln. eurų (su PVM). Viso projekto vertė – apie 32 mln. eurų (su PVM).

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis prilygino šio projekto rengimą kruvinam darbui, tačiau jo metu buvo surengtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis architektūrinis konkursas. Meras teigė esantis patenkintas, kad pinigai „eina ne tik į gatves, skverus, bet ir į vaikų, jaunimo, suaugusiųjų galvas“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis ir Algirdas Monkevičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis ir Algirdas Monkevičius

„Džiaugiuosi, kad centrą statys Kauno įmonė, o ne turkai“, – primindamas nesėkmingą sutartį dėl Kauno stadiono statybų, šyptelėjo V.Matijošaitis.

„Mokslo salą“ statančios UAB „Autokaustos“ vadovas Juozas Kriaučiūnas pažadėjo, kad projektas bus įgyvendintas kokybiškai ir laiku: „Nes mūsų vaikai čia tobulės. Tai nėra tik pastatas, tai – mūsų ateitis. Pasižadame kaip Kauno įmonė.“

11,5 tūkst. kv. m bendrojo ploto bei A++ energinio naudingumo klasės pastatą suprojektavo Ispanijos ir Australijos architektų kompanijos „SMAR Architecture Studio“, o techninę dalį padėjo įgyvendinti Gintauto Natkevičiaus vadovaujama architektų grupė.

V.Matijošaitis: „Džiaugiuosi, kad centrą statys Kauno įmonė, o ne turkai.“

„Ilgus metus buvo svarstoma, ką daryti su sala. Džiaugiuosi, kad ją urbanizuojame su kilmingu, sudėtingu ir unikaliu pastatu. Tai sudėtingas procesas, nes nebuvo nuo ko nusižiūrėti. Šioje istorijoje mes esame antri asmenys. Susisiekėme su australais architektais, tai jie perduoda žinią, kad šaunu, jog Kaunas laikosi nuo pirmos dienos duoto žodžio. Štai, jau pamatai atsiranda. Taip Kaunas jiems formuoja garbingo miesto įvaizdį. Tokią žinią siunčiame pasauliui“, – teigė architektas G.Natkevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Mokslo salos“ statybų pradžia
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Mokslo salos“ statybų pradžia

Virš salos skris „tabletė“

Pastato išorėje dominuos betonas ir stiklas, tačiau didelė muziejaus stogo dalis bus apželdinta, o ant jos bus galima vaikščioti. Statinio puošmena taps 21 metro skersmens „diskas“, pasviręs virš įėjimo į muziejų. Tai bus bene brangiausia statinio dalis.

„Atrodys, lyg didžiulis diskas – milžiniškas metalo luitas, kurio skersmuo – 30 metrų, sklendžia ore. Su žeme jis liesis tik viename taške. Atrodys, kad akcentas prieštarauja visiems mokslo dėsniams. Savotiška virš salos sklendžianti „tabletė“. Architektai australai turėjo užsibrėžę raudoną liniją, ką būtina įgyvendinti. Atjausdami statybininkus, bandėme derėtis, bet šis simbolis liks unikaliu“, – teigė G.Natkevičius.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./„Mokslo salos“ vizualizacija
Kauno miesto savivaldybės nuotr./„Mokslo salos“ vizualizacija

„Diskui bus specialiai gaminamos metalinės sijos, jo pagrindas bus žymiai sunkesnis už viršų, kad būtų išlaikyta svorio pusiausvyra. Kita ne ką mažiau įspūdinga erdvė – ekspozicijų salė, kuri lankytojus nustebins savo erdve ir tūriu“ , – apie vieną pagrindinių statybinių akcentų kalbėjo ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Į unikalų muziejų atėjusius lankytojus pasitiks nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, virtualių projekcijų erdvė, STEAM laboratorijos bei kavinės, nukreiptos į Senamiesčio pusę.

Statybos įsiskverbs 4 metrus po žeme. Žemiausioje patalpoje bus įrengtas planetariumas.

„Australai norėjo, kad po žeme būtų du aukštai, bet nusiderėjome, kad to nereikia, nes kyla pavojus dėl vandens lygio. Vis dėlto, statybos vykdomos saloje“, – teigė G.Natkevičius.

Pasak jo, buvo nukasta 4 metrai grunto, paaiškėjo, kad jis – labai prastas, tad teko gilinti polius.

Ir mažiems, ir dideliems

Mokslo centro viduje išsiskirs virtualių projekcijų erdvė. Čia vizualizacijų pagalba bus pristatomi įvairūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kelionė po vandenyno dugną, džiungles ar net po žmogaus kūną.

„Tai unikalus projektas. Pamenu, kai vaikščiojau po tokį centrą Japonijoje, atrodė, kad patekau į fantastikos erdvę. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad tai iškils pas mus, kad būsiu kompanijos, kuriančios „Mokslą salą“ Kaune, dalimi. Kovojome su Vilniumi dėl šio projekto. Vyravo nežinia, paslaptis, iššūkis. Architektūriniame konkurse dalyvavo daugiau nei 100 architektūrinių projektų iš viso pasaulio. Didžiulė grupė specialistų gilinosi į Kauną, Lietuvą. Vėliau Vilnius skambino ir klausė, kaip mes tai padarėme.

Garantuoju, jog atėjus į šią vietą pamiršite laiką. Paprastai muziejuose nieko negalima liesti rankomis, tačiau čia bus atvirkščiai – lankytojai bus skatinami pirmiausia viską paliesti, pajausti, o tik vėliau jeigu bus įdomu apie reiškinį ar objektą paskaityti. Kiekvienas daiktas čia bus patiriamas imant ir žaidžiant“, – kalbėjo architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Vėliau Vilnius skambino ir klausė, kaip mes tai padarėme.

Kitų metų pradžioje bus paskelbtas nuolatinės ekspozicijos pirkimas. Konkurso laimėtojas turės suprojektuoti ir įrengti 7 temų ekspoziciją. Didžioji dalis mokslo muziejaus ekspozicijų bus skirtos 7–14 metų vaikams, tačiau nusivylę neliks ir suaugę. Daugiau nei 150 eksponatų turinti paroda kuriama taip, kad sudėtingi reiškiniai ir mokslo pasiekimai būtų suprantami juos išbandant savarankiškai.

Iš ko susidės nuolatinė ekspozicija?

Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, mokslo centro tematika apims tris tematines ašis: „Žmogus“ (gyvybės mokslų vystymasis ir pasiekimai); „Mašina“ (technologijų vystymasis ir pasiekimai), „Ekologija ir gamta“ (žemė, oras, kosmosas, vanduo, ugnis, gyvūnas). Ekspozicijoje remiantis darnaus vystymosi tikslais bus nagrinėjamos 7 temos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Mokslo salos“ statybų pradžia
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Mokslo salos“ statybų pradžia

Lankytojams įtraukiai ir suprantamai bus pristatoma kaip veikia žmogaus kūnas, su kokiais iššūkiais susiduriame sveikatos srityje ir kaip įvairios technologijos yra naudojamos siekiant gyventi ilgiau ir geriau. Nagrinėsime, iš kur ir kaip maistas atsiranda ant mūsų stato ir kokį maistą valgysime ateityje. Susipažinsime su gamtos reiškiniais, kurie veikia mūsų gyvenimą, ir kaip žemės gyventojų įpročiai veikia aplinką, kokia matoma ir nematoma tarša supa mus ir kaip jos galime išvengti.

„Energijos ekspozicijoje ne tik sužinosime iš kokių įvairių šaltinių ir kaip sukuriama elektra, kaip ji perduodama ir saugoma, bet ir patys kursime energiją bei ieškosime efektyviausių energijos kūrimo būdų“, – pasakojo J.Audėjaitis.

Dar viena ekspozicijos dalis bus skirta transportui – kodėl lėktuvai skrenda, oro balionai kyla, mašinos juda pirmyn, o laivai neskęsta. Muziejuje lankytojai pažins mokslo dėsnius, kuriais remiantis vyksta judėjimas visame pasaulyje, ir ieškos būdų, kaip galime judėti darniau. Ne mažiau svarbus judėjimas vyksta ne tik transporto priemonėmis, bet ir nematomais ryšiais, todėl bus galima susipažinti, kaip veikia informacijos perdavimo sistemos, pavyzdžiui, internetas.

Mokslo centre nebus pamiršti ir mažiausi centro lankytojai, kurie dar nemoka skaityti ar skaičiuoti, tačiau yra ne mažiau smalsūs. Specialiai jiems pritaikytoje ekspozicijos dalyje mokslo fenomenai bus pristatomi spalvomis, garsais ir nuotykiais.

STEAM laboratorijos

Dar vienas unikalus akcentas, kuriuo pasižymės „Mokslo sala“, tai vadinamosios STEAM laboratorijos. Jose galės vykti tiek formalaus ugdymo pamokos, tiek ir įvairūs būreliai bei kita užklasinė veikla.

„Biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, IT-robotikos bei išmanaus miesto laboratorijose mokiniai teorines žinias galės pritaikyti praktikoje, visa įranga ir programa bus suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šios laboratorijos veiks bendroje Lietuvos STEAM centrų sistemoje, kuri dirba dešimtyje Lietuvos regionų“, – sakė J.Audėjaitis.

Kauniečių ir turistų traukos centre per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką