Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 16d. 19:55

Lietuvos architektai įsitikinę: atstatant Dievo Motinos katedrą interpretacijų nebus

Paryžiaus Dievo Motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kilus gaisrui iškart pareiškė, kad Prancūzija atstatys 850 metų senumo į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Dievo Motinos katedrą. Tačiau ar įmanoma šiuolaikinėmis priemonėmis ją atstatyti ir išlaikyti jos istoriškumą? 15min kalbinti Lietuvos architektai įsitikinę, kad prancūzams pavyks kruopščiai atstatyti šalies simbolį, nes Dievo Motinos katedra jau daug kartų buvo perstatyta, restauruota, o kiekviena jos detalė kruopščiai dokumentuota. Specialistai mato paralelių su gaisrais, niokojusiais vertybes Lietuvoje.

Antradienio rytą buvo pranešta, kad didžiulis gaisras užgesintas, Paryžiaus ugniagesiai su liepsnomis kovojo apie 15 valandų.

Pirmadienio vakarą į įvykio vietą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas padėkojo ugniagesiams už jų pasiaukojantį darbą ir pažadėjo, kad katedra bus atstatyta.

„Atstatysime Dievo Motinos katedrą kartu“, – sakė valstybės vadovas.

Suprasti akimirksniu

  • Gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje įsiplieskė pirmadienio vakarą, apie 18 val. 50 min. vietos (19 val. 50 min. Lietuvos) laiku
  • Apie 19 val. 50 min. vietos (20 val. 50 min. Lietuvos) laiku įgriuvo katedros smailė, o po kelių valandų didelė stogo dalis jau buvo pavirtusi pelenais
  • Katedra buvo renovuojama, kol kas nežinoma, kokia yra gaisro priežastis. Tam nustatyti pradėtas tyrimas
  • Gaisrą gesina per 400 ugniagesių, vienas jų gelbėjimo operacijos metu sužeistas
  • Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija atstatys 850 metų senumo į UNESCO paveldą įtrauktą katedrą
  • Prancūzų milijardierius François-Henri Pinault sako, kad Paryžiaus katedros atstatymui skirs 100 mln. eurų
  • Il de Franso regiono valdžia pranešė, kad pasiruošusi skirti apie 10 mln. eurų skubiems katedros atstatymo darbams
  • Prancūzų milijardierius, prabangos prekių milžinės LVMH savininkas Bernard'as Arnault antradienį pareiškė, kad jo šeima ir bendrovė skirs iš viso 200 mln. eurų

M.Drėmaitė: Duomenų atstatymui pakanka

Architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė 15min sakė esanti įsitikinusi, kad Dievo Motinos katedrą atstatyti ir išlaikyti jos istorinę vertę įmanoma. Anot jos, šis statinys daug kartų buvo perstatytas, restauruotas ir kiekviena jo detalė kruopščiai dokumentuota.

„Duomenų atstatymui tikrai pakanka. O jau kokios technologijos bus pasirinktos, ar iš tų pačių, ar iš naujesnių medžiagų, tai bus specialistų sprendimas. Bet tai tikrai labai gerai dokumentuotas ir ištirtas objektas, todėl spekuliacijų šituo klausimu neturėtų būti“, – tikino ji.

Monikos Jasevičiūtės nuotr./Marija Drėmaitė
Monikos Jasevičiūtės nuotr./Marija Drėmaitė

M.Drėmaitė priminė 2012 metų pradžioje įvykusį gaisrą Lietuvoje, Tytuvėnų bažnyčioje. Tuomet buvo sugadinti vienuolyno ir Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų. Jos nuomone, Lietuvoje mažai rūpinamasi priešgaisrine tokių kultūros paminklų apsauga.

„Bet, aišku, į priešgaisrines sistemas reikia žiūrėti labai atidžiai, nes juk tie pastatai statyti ne pagal šių laikų priešgaisrinius reikalavimus. Reikia numatyti labai labai jautrius, technologiškai pažangius detektorius ir panašius apsaugos dalykus“, – kalbėjo pašnekovė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra

M.Pakalnis: atstatyti Valdovų rūmus buvo sunkiau

M.Drėmaitei antrino ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

„Viskas yra įmanoma, labai sunku, bet vis tiek įmanoma. Ir, manau, kad vis tiek atkurs tomis pačiomis technologijomis ir medžiagomis, kaip ji buvo pastatyta“, – 15min sakė jis.

M.Pakalnio nuomone, nors didelė dalis istorijos buvo prarasta, tačiau Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo negalima būtų lyginti su, pavyzdžiui, Valdovų rūmų atstatymu.

Paryžiaus katedros detalės yra kruopščiai dokumentuotos, antrino M.Drėmaitei M.Pakalnis.

„Praradom, tik gal čia nėra tokia tragiška situacija, kaip su Valdovų rūmais. Juos atkurdami beveik neturėjome, pagal ką atkurti. Atkurta buvo naudojant analogus ir tuos menkus duomenis, kuriuos turėjo, net apmatavimų brėžinių nebuvo. O čia tikrai bus pakankamai daug informacijos, kokia katedra buvo, kokios medžiagos, kokios konstrukcijos naudotos. Informacijos bus pakankamai, bet, aišku, autentiškumą praradome.

Tik reikia suvokti, kad po kokių 500 metų sakys, kad ji sudegė 2019 metais ir buvo per ateinančius keliasdešimt ar keliolika metų atstatyta. Tai bus sausas istorijos faktas“, – kalbėjo M.Pakalnis.

15min / Žygimanto Gedvilos nuotr./Mindaugas Pakalnis
15min / Žygimanto Gedvilos nuotr./Mindaugas Pakalnis

Architekto teigimu, gaisras Dievo Motinos katedroje yra pamoka visam pasauliui, kaip viena klaida gali atvesti prie tragiškų pasekmių. Nors šių laikų ugniagesių brigados yra apsirūpinusios pažangiausiomis technologijomis, net jos nėra pajėgios susidoroti su medinių konstrukcijų gaisru.

„Juk visų bažnyčių pastogės yra medinės, visur yra gegnės, sausos medinės konstrukcijos. Labai skaudi pamoka visai paveldosaugai. Reikia įvertinti kitų paminklų būklę, ar mes tokiems atvejams pasiruošę. Į naujus pastatus sudedame visas priešgaisrines sistemas. Bet ar esme tikri, kad kokio istorinio pastato medinės konstrukcijos neužsidegs nuo žaibo išlydžio?“ – klausė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra

A.Ambrasas: čia nebus vietos interpretacijoms

Architektas ir Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas taip pat įsitikinęs, kad Paryžiaus Dievo Motinos katedrą pavyks atstatyti. Be to, jis teigia, kad tai – ne vieta interpretacijoms.

„Katedros medžiaga yra tiksli ir viskas žinoma, kaip, iš ko padaryta buvo. Visiškai įmanomas maksimaliai tikslus atkūrimas su visomis technologijomis. Tai ne tas atvejis, kuomet iš pasakojimų ką nors atkuriame. Manau, kad ją atstatys, atkurs ir istorijoje atsiras data, kada sudegė ir kada buvo atstatyta. Būna gi karai, gaisrai, bet bažnyčios atstatomos ir toliau gyvuoja. Čia ne tema interpretacijai. Aišku, medžiaga bus naujesnė, bet esmės nepakeis“, – 15min komentavo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrius Ambrasas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrius Ambrasas

A.Ambrasas sakė, kad kiekvieną kartą matydamas degančius pastatus jis prisimena priešgaisrinės apsaugos inspektorius, kurie nuolat reikalauja didesnės apsaugos.

„Tada prisimeni tuos priešgaisrinės apsaugos inspektorius, kurių visi nemyli, jų visus reikalavimus, kurie kartais atrodo pertekliniai. Vienas jų yra sakęs, „žinai, ugnis turi savo logiką ir mes, žmonės, prieš ją kartais bejėgiai esame“. Turi būti visada pasiruošęs ir galvoti, kaip padaryti taip, kad niekas nenutiktų“, – sakė architektas.

G.Čaikauskas: tokie pranešimai nepalieka abejingų

Architektas prof. Gintaras Čaikauskas, kuris yra vienas iš Pilaitės bažnyčios bei Lukiškių aikštės projekto autorių, 15min sakė, kad bet koks pranešimas apie gaisrą visuomenėje neišvengiamai sukelia nerimą, o jei dega pastatai, ypač išskirtiniai, abejingų nelieka.

„Prekybos centras Niujorke, Paryžiaus katedra – tai įspūdingi Amerikos ir Europos kultūros simboliai, kurių egzistencija kėlė pasididžiavimo jausmą ir atrodė neatsiejama žmonijos civilizacijos istorijos dalis. Atmintyje dar neišblėso ir daugiaaukščio Londone liepsnų vaizdas. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės, leidžiančios stebėti tokio masto katastrofas realiu laiku, sukrečia iki širdies gelmių, visas pasaulis tampa savotiškais tragedijų liudininkais. Vienintelė paguoda – išvengta žmonių aukų“, – tikino jis ir pridūrė, kad profesionalai, susiję su tokių statinių priežiūra ar statybomis, kiekvieną tokį pranešimą priima asmeniškai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Čaikauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Čaikauskas

G.Čaikausko teigimu, svarstant galimus atstatymo variantus – kyla įvairiausių minčių. Jis pasakojo, kad profesinės veiklos pradžioje jam teko darbuotis paveldo sferose, todėl jis žino, kokie sudėtingi yra restauravimo, atkūrimo procesai.

„Tai reikalauja ne tik milžiniškų intelektualių pastangų, svarstymų, diskusijų, bet ir didelių investicijų, atsakingo, profesionalaus ir pasiaukojančio darbo. Architektūra – meno sritis, taigi kiekvienas veiksmas šioje sferoje neišvengiamai turi subjektyvumo pradų – juk viską kuria žmonės.

Kita vertus, egzistuoja įvairios istorinio paveldo saugojimo, tvarkybos, restauravimo ar atkūrimo metodikos, tačiau neišvengiamai tai priklauso ir nuo vyraujančio požiūrio, tendencijų, galų gale – nuo visuomenės ir konkrečių specialistų požiūrio (neseniai esame „praėję“ Valdovų rūmų procesą, aptarinėjame aukštutinės pilies ir viso kalno situaciją). Kaip galima elgtis tokioje situacijoje – pasaulyje egzistuoja visa skalė pavyzdžių – nuo status quo konservavimo – iki pilno buvusio istorinio vaizdo atstatymo, o kartais – net teminių interpretacijų“, – 15min sakė jis.

G.Čaikauskas nesiėmė spėlioti, kokį kelią pasirinks prancūzai ir kaip bus atstatoma katedra, tačiau, jo nuomone, tai gali tapti „nauju chrestomatiniu kultūros paveldo istorijos pavyzdžiu“.

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

03:14
00:37
03:16

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką