Dabar populiaru
Publikuota: 2016 birželio 7d. 08:53

Milijoninis Sporto rūmų prikėlimo konkursas parengtas vienai statybų įmonei?

Apleisti ir nenaudojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Apleisti ir nenaudojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Valstybė per dvejus metus žada Vilniaus koncertų ir sporto rūmus prikelti naujam gyvenimui. Šalia jų įsikurs prabangūs viešbučiai, o pastatas virs moderniu konferencijų centru. Konkursas darbams atlikti jau paskelbtas, tačiau jam dar nesibaigus dalyviai sako žinantys, kuri įmonė nugalės.

Verslininkai neslepia, kad konkurso sąlygos surašytos taip, jog jas atitiktų viena Lietuvoje gerai žinoma statybų bendrovė. Didžiausią verslininkų nuostabą kelia tai, jog sąlygose įrašyta, kad įmonė per pastaruosius 5 metus turi būti atlikusi bent vieną nekilnojamojo kultūros paveldo objekto rangos sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4,5 mln. eurų be PVM.

Valdovų rūmų muziejaus/Vytauto Abramausko nuotr./Valdovų rūmai
Valdovų rūmų muziejaus/Vytauto Abramausko nuotr./Valdovų rūmai

Pečiais gūžčioja ne tik norintys dalyvauti konkurse. Patys kultūros vertybių saugotojai negali prisiminti, kokioms įmonėms buvo skiriamos tokios sumos kultūros vertybių tvarkymui. Tiesa, vienas objektas čia išsiskiria – tai Panevėžio statybos tresto (PST) atstatyti Valdovų rūmai. Atidžiau pažvelgus į kitas konkurso sąlygas neabejojama, kad šiai bendrovei konkurentų tiesiog nebus.

Nustebino suma

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai į Kultūros vertybių registrą įrašyti 2006 m. Toks pastato statusas numato, kad asmenys, norintys kultūros paveldo objekte atlikti statybų ar tvarkymo darbus, turi atitikti specialius reikalavimus.

Valstybės įmonė Turto bankas jau paskelbė rūmų pritaikymo kongresų, konferencijų ir kitų kultūrinių renginių veiklai konkursą. Šis didžiulis pirkimas sudomino ne vieną šalies bendrovę, bet net ir ilgiausiai dirbančios ir didžiulius projektus vykdžiusios įmonės pastebi, kad savo pasiūlymų teikti tiesiog negalės.

Konkurso sąlygose numatyta, kad „tiekėjas per paskutinius 5 metus turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną nekilnojamojo kultūros paveldo objekto rangos sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 4,5 mln. eurų“.

Įmonių atstovai stebėjosi tokiu reikalavimu, nes kultūros paveldo objektams tvarkyti Lietuvoje skiriamos gerokai mažesnės sumos. Sunku rasti įmonę, kuri viena vykdė 4,5 mln eurų (15,5 mln. litų) vieno kultūros paveldo objekto rangos darbus.

Pagal šį reikalavimą dešimtis sudėtingų kultūros paveldo objektų rekonstravusios įmonės konkurso sąlygų neatitiks, nes jų darbų vertė nesumuojama, o reikalaujama vieno itin didelio rangos projekto.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai

Nuostabą kėlė ir kitos sąlygos. Pavyzdžiui tai, kad rangos darbų atlikimo sutartis privalo būti pasirašyta pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) arba lygiavertes sąlygas, nenurodant, kas ir kaip tai įvertins.

Verslininkų teigimu, Lietuvoje kultūros paveldo nekilnojamojo turto objektų rangos sutartis dažniausiai surašo valstybės institucijos arba privatūs užsakovai. Sutartys yra individualizuotos ir pritaikytos konkrečiam projektui.

Tarptautinio standarto klausimas iškyla tik sudarinėjant tarptautines sutartis, tačiau jos itin retos kalbant apie saugomus Lietuvos kultūros paveldo objektus.

Pašnekovai neslėpė, kad tokios specifinės konkursų nuostatos dažniausiai surašomos vienai įmonei, kuri jas atitinka, ir dirbtinai apriboja konkurenciją, nes geresnį pasiūlymą teikti galinčios bendrovės tiesiog neprileidžiamos prie pirkimo.

Jie taip pat siūlė suprasti, kad Sporto rūmų rekonstrukcija nors ir kainuos daug, tačiau kultūros vertybių išsaugojimo požiūri nebus tokia sudėtinga kaip, pavyzdžiui, bažnyčių ar apleistų dvarų, kur itin daug kruopštaus darbo tenka restauratoriams ir istorikams, todėl tokie pertekliniai saugikliai atrodo itin keistai.

Tokių pinigų neskirsto

15min kalbinti kultūros paveldo specialistai teigė, kad 4,5 mln. eurų suma iš tiesų įspūdinga. Palyginimui, šiemet Kauno savivaldybė nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbams skyrė 400 tūkst. eurų.

Didesni pinigai skirstomi ministerijų ir Vyriausybės lygiu. Pavyzdžiui, Jašiūnų dvaro tvarkymui Ūkio ministerija skyrė 2,6 mln. litų (0,75 mln. eurų). Plungės M.Oginskio sodybai ir parkui restauruoti pernai skirta 3,9 mln. eurų. Viena didžiausių Užutrakio dvaro rekonstrukcija iš viso kainavo 17 mln. litų (4,9 mln. eurų). Rekonstrukcijos darbai vykdyti keliais etapais pasitelkiant skirtingas įmones.

Kalbinti specialistai nurodė, kad skirstant lėšas paveldo objektų saugojimui galioja taisyklės, kurios neleidžia visų ar didžiosios dalies valstybės skirtų pinigų naudoti vienam objektui, todėl jos skirstomos proporcingai, atsižvelgiant į objektų būklę. Dažnai darbai finansuojami etapais arba dalinami į mažesnes dalis.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovė Rūta Evelina Šutinytė nurodė, kad didžiausias sumas saugotinų objektų tvarkymui skiria ne ši institucija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl Žaliojo tilto skulptūrų nuvertimo
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl Žaliojo tilto skulptūrų nuvertimo

Ji paminėjo ES lėšas, kurias kultūros paveldo objektų pritaikymui turizmo reikmėms skirsto Ūkio ministerija. Šiomis lėšomis finansuojamiems projektams nustatyta maksimali leistina paramos suma ─ iki 10 mln. litų (2,9 mln. eurų) vienam projektui įgyvendinti.

Pradėjo tyrimą

Nors konkurso rezultatai dar nepaskelbti, jo sąlygos jau sudomino Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), į kuria kreipėsi keli tiekėjai.

VPT atstovė Vytautė Šmaižytė 15min sakė, kad paprastai rangovo patirties reikalavimai siejami su atliktais darbais panašiame objekte – panašumą apibūdinant tiek pagal vertę (pvz., 0,7 ar 0,5 atlikto objekto vertės), tiek kitus specifinius požymius.

„Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, svarbą, terminus, turi teisę pasirinkti kvalifikacinius reikalavimus, siekdama tinkamo ir racionalaus sutarties įvykdymo, tačiau, be abejo, jie turi atitikti jau anksčiau įvardintus kriterijus.

Visais atvejais tokie reikalavimai vienaip ar kitaip apriboja tiekėjų dalyvavimą, tokiu atveju sprendžiama, ar jie buvo pagrįsti, proporcingi, neribojantys konkurencijos dirbtinai.

Tarnyba dėl šio pirkimo sulaukė kelių tiekėjų pretenzijų, kreipėmės į VĮ Turto banką pateikti paaiškinimus“, – nurodė ji.

Laukia užsienio bendrovių

Turto banko atstovė Girda Valiulytė 15min paaiškino, kad tokios konkurso sąlygos suformuluotos laikantis įstatymų, o jame galės dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonės. Kiek Lietuvoje yra bendrovių, kurios bent jau teoriškai atitinka konkurso sąlygas, atsakyta nebuvo.

Pasak jos, 4,5 mln. eurų reikalavimas buvo nustatytas atsižvelgus į Vyriausybės patvirtintas Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas.

Turto banko atstovė patikino, kad prieš pradedant pirkimą buvo atlikta rinkos analizė, kurios rezultatai leido įsitikinti tiekėjų, galinčių pasiūlyti pirkimo objektą, skaičiumi.

D.Grikšaitės nuotr./Plungės dvaras.
D.Grikšaitės nuotr./Plungės dvaro restauravimas

„Pažymėtina, kad tiekėjas savo atitiktį minėtam kvalifikaciniam kriterijui gali įrodinėti ne vien įvykdyta reikalaujamos vertės kultūros paveldo objekto restauravimo darbų sutartimi, bet ir kitų darbų, pavyzdžiui, įvykdyta kultūros paveldo objekto rekonstrukcijos ar pan. sutartimi.

Pabrėžtina, kad tiekėjas gali teikti pasiūlymą tiek individualiai, tiek kaip ūkio subjektų grupės dalyvis. Pastaruoju atveju patirties reikalavimui įrodyti ūkio subjektų grupės dalyvių pajėgumai gali būti sumuojami“, – teigė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

11:42
10:55
10:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką