Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 20d. 13:04

NT mokestis biudžetui, bet ne savivaldybėms: merai kraipo galvas, V.Šapoka su pastabomis sutinka

Vilniaus panorama 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vilniaus panorama

Finansų ministerijai pasiūlius daugiau piliečių apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, dalis ekspertų pasipiktino tuo, kad jis teks ne savivaldybėms, o plauks į šalies biudžetą. Papildomai iš 37 tūkst. Lietuvos gyventojų planuojama surinkti 9,2 mln. eurų per metus. Nors savivaldybių asociacija atkreipė finansų ministro dėmesį į šį klausimą, pačios savivaldybės beda pirštu į gyventojų pajamų mokestį bei tai, kaip nustatoma turto vertė.

15min kalbinti merai stebisi, kad pinigai už NT keliaus ne savivaldybėms. Vienas pirmųjų tuo pasipiktino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius – mokesčio bazės išplėtimas palies apie 26 tūkst. sostinės gyventojų.

„Kad mokestis, neva įvestas „turčiams“, galiausiai palies visus, buvo aišku nuo pat pradžių. Sakiau apie tai dar prieš įvedant jį.

Kaunui žymiai svarbesnis GPM dalies didinimas, nei šis vadinamasis prabangos mokestis, – sakė T.Metelionis.

Logiška argumentacija, kad šis mokestis pakeistų kitus mokesčius, taip pat lieka tik tuščios kalbos, nes mokestinės naštos mažinti ši valdžia nebesiruošia.

O kad NT mokestis nukeliauja ne vietos savivaldybei, bet valstybei – čia toks kaip ir anti išradimas gaunasi, paneigiantis Vakarų pasaulio praktiką.

Jei čia link tos gerovės valstybės, tai gal ačiū, bet ne“, – feisbuke rašė R.Šimašius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Kuriai savivaldybei tektų Petro mokesčiai?

Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kurios prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, mano, kad NT mokestis turėtų būti skiriamas savivaldai.

„NT mokestis, įprasta, yra infrastruktūrinis, patenkantis į savivaldybių biudžetus. Jis turėtų būti papildomas savivaldybių pajamų šaltinis“, – teigė jis.

Tiesa, pats finansų ministras Vilius Šapoka, regis, sutinka su pastaba ir teigia, kad ateityje taip ir turėtų būti, bet ne dabar.

„Dabartinis nekilnojamojo turto mokestis yra progresinis, labiau orientuotas apmokestinti prabangų ir brangų turtą. Jeigu ateityje bus einama, o aš tikiuosi, kad bus einama link visuotinio mokesčio, reikės peržiūrėti visą mokesčio koncepciją ir tuomet tikrai bus galima ištaisyti užprogramuotą klaidą, jog tas mokestis keliauja ne savivaldai, o valstybės biudžetui. Bet dėl dabartinių 8 mln. papildomo mechanizmo kurti neapsimokėtų“, – Vyriausybės posėdyje tikino jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Sinkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Sinkevičius

Be to, M.Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad jei fizinis asmuo valdo NT keliose savivaldybėse, tampa neaišku, kuri savivaldybė gaus pinigus.

„Jeigu Petras turi nekilnojamojo turto Nidoje, Klaipėdoje ir Vilniuje, atskiri objektai nesiekia apmokestinimo ribos, o apmokestinama visų trijų objektų suminė, tuomet klausimas, į kurį biudžetą turėtų patekti Petro mokesčiai? Ministras kalbėdamas apie tą administravimo naštą, tarp eilučių pasakė, kad pasiruošti administravimui didesnis vargas nei mokesčio dydis“, – 15min komentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Vėliau Finansų ministerija 15min atsiuntė paaiškinimą, kodėl šis mokestis renkamas į valstybės, ne savivaldybių biudžetus. Ministerijos teigimu, šiuo metu į savivaldybių biudžetus patenka mokestis už fizinių ir juridinių asmenų komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, kurio atžvilgiu savivaldybės turi teisę nustatyti tarifus. Taip pat jos savo biudžetų sąskaita turi teisę taikyti lengvatas, t.y. savivaldybėms skiriama mokesčio dalis, kurią įstatymo nustatytose ribose gali reguliuoti savarankiškai.

„Mokestis už fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, kuriam progresinis apmokestinimas nustatytas pačiame įstatyme, įskaitomas į valstybės biudžetą. Toks modelis pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad mokesčio dalis (už fizinių asmenų nekomercinį turtą) įvesta kaip mokesčių sistemos progresyvumą didinantis elementas (kaip alternatyva prabangaus turto apmokestinimui) ir jo reguliavimas neatiduotas savivaldybėms“, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme 15min.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija

Savivaldybės nori naudos

Tačiau pačių savivaldybių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Pavyzdžiui, Kaunui labiau rūpi gyventojų pajamų mokestis, Klaipėda nemato iš mokesčio pridėtinės vertės sau.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tikino nesantis sužavėtas naujais nekilnojamojo turto mokestiniais siūlymais. Jis abejoja, kad tie, kuriems teks mokėti už savo turtą, pajus naudą.

„Natūralu, pirmiausiai žiūrima į vietos valdžią ir ji sugeria sumanymus, kurie gimsta Vilniuje. Su nelabai patenkintais žmonėmis, kurie patirs tą mokestį, teks bendrauti ir dirbti savivaldybėse. Suprasčiau, jei dalis to mokesčio kažkokia forma pagausintų ir savivaldybių biudžetus, taptų tam tikru impulsu savivaldybėms. Be abejo, sąjungininkų tuomet būtų daugiau“, – 15min sakė uostamiesčio vadovas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vytautas Grubliauskas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vytautas Grubliauskas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis 15min į klausimus atsakė lakoniškai.

„Kaunui žymiai svarbesnis GPM dalies didinimas, nei šis vadinamasis prabangos mokestis“, – raštu pateiktame komentare tikino jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno panorama nuo „Britanikos“ stogo
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno panorama nuo „Britanikos“ stogo

Kritikuoja masinio vertinimo metodiką

O štai Neringos meras Darius Jasaitis tikina, kad NT mokesčiui didelių priekaištų neturi. Tačiau jo netenkina masinio vertinimo metodika, dėl kurios močiutėms gali tekti mokėti papildomus pinigus valstybei.

„Stovi, tarkim, Pervalkoje nuostabiai prabangus, į vidų pripyškintas be galo daug aparatūros ir visokių valdymo sistemų modernus pastatas, kurio vyks pardavimas už 3 mln. eurų šiais metais. Bet dar 10 metų Pervalkoje nebus niekas parduota. Visos šalia stovinčios žvejų trobelės, tarp jų ir savivaldybės būstas, kuris bus nuomojamas administracijos darbuotojams, pagal šitą formulę įeis ir į nuomos kainą, ir pensininkams reikės mokėti pagal šito namo sandorį. Turi būti taisoma metodika atsižvelgus į tokius atvejus ir pensininkai, kurie trečia karta Neringoje gyvena, nebūtų valstybės iškraustyti“, – sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jasaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jasaitis

D.Jasaičio teigimu, dėl tokio rinkos vertės skaičiavimo iš Neringos bus išvaryti pensininkai, kurie savo bakūžes parduos pigiai.

„Imama paskutinių sandorių vertė ir tada nukris visoje Pervalkoje vertė. Metodika ydinga tokioms savivaldybėms. Jeigu tai sutvarkys, aš pats už turto mokestį ir visuotinį, tačiau metodika yra be galo žalinga“, – įsitikinęs Neringos meras.

15min primena, kad Finansų ministerija siūlo apmokestinti visus asmenis, kurie turi NT, verto daugiau nei 100 tūkstančių eurų.

Turintiems 100 tūkst. eurų būsto vertės būstą jokio mokesčio mokėti nereikėtų. Dalis, viršijanti 100 tūkst. eurų, bet nesiekianti 300 tūkst., būtų apmokestinama 0,5 proc. tarifu.

Finansų ministro V.Šapokos teigimu, priėmus projektą, numatomas bendras valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamų padidėjimas apie 9,2 mln. eurų per metus – 8 mln. eurų dėl neapmokestinamojo dydžio sumažinimo ir 1,2 mln. eurų dėl minimalaus tarifo padidinimo.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:03
02:59
03:33

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką