Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 30d. 15:32

Praradus pajamas – įmokas už renovaciją padengia valstybė

Stadiono g. 15, Akmenė
BETA nuotr. / Stadiono g. 15, Akmenė

Naujausi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenys rodo, kad vidutinė vieno buto investicija į renovaciją, įvertinus skiriamą valstybės paramą, siekia 6 570 eurų. Nors dauguma Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančių gyventojų susimoka renovacijos kreditą per pirmus penkerius metus, aktualumo nepraranda klausimai, susiję su renovacijos paskolos likimu tuo atveju, jeigu butas renovuotame name atiteks paveldėtojams, bus parduotas arba jo dabartiniai gyventojai tiesiog negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti kiekvieną mėnesį numatytos kredito dalies.

Paveldėtojams atitenka ir neišmokėta kredito dalis

Buto renovuotame name paveldėjimo atveju, visi su renovacija susiję įsipareigojimai pereina naujajam savininkui. Tai reiškia, kad jis privalo toliau mokėti paskolos įmokas, pagal daugiabučiam namui renovuoti suteiktos paskolos grąžinimo grafiką.

Tuo atveju, jeigu ankstesnis buto savininkas turėjo teisę į šildymo kompensaciją ir renovacija jam nieko nekainavo, o naujasis savininkas kompensacijos negauna, jis turi pradėti mokėti kredito dalį paveldėjęs butą. Svarbu pažymėti, kad paskolos dalies, kurią ankstesniam buto savininkui, turėjusiam teisę į kompensaciją už šildymą, jau padengė valstybė, paveldėjusiajam būstą mokėti nebereikia.

Kaip pasakoja vienos iš renovaciją finansuojančių institucijų atstovė, projektų finansavimo skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė, didesnių problemų buto renovuotame name paveldėjimas sukelti neturėtų, nebent ankstesnis savininkas paliko įsiskolinimų: „Buto ar kitų patalpų paveldėjimo atveju pradelsti ir būsimi įsiskolinimai pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus visa suma perkeliami paveldėtojui. Buto pardavimo atveju, iki turto pardavimo dienos pradelsti ir priskaičiuoti įsipareigojimai lieka buvusio savininko įsipareigojimų dalimi, o būsimos vykdytinos prievolės perkeliamos buto ar kitų patalpų pirkėjui, jei pirkimo-pardavimo sutartyje nėra sutarta kitaip.“

Skolininkus iš pradžių įspėja

Dar vienas gyventojams aktualus klausimas: kas bus, jeigu jie praras darbą, nuolatines pajamas, ir nebegalės mokėti savo kredito dalies? Ž. Maskaliovienė primena, kad socialiai remtiniems asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą tvarką turi teisę į kompensaciją už šildymą, mėnesines paskolos įmokas ir palūkanas dengia valstybė. Vis dėlto, jeigu po renovacijos teisė į šildymo kompensaciją prarandama (pavyzdžiui, buto savininkas randa darbą ir jo finansinė padėtis pagerėja), paskolos įmokas už renovaciją tenka mokėti įprasta tvarka ir ta dalimi, kurios iki tol nebuvo padengusi valstybės parama.

„Kaip viena iš renovaciją finansuojančių institucijų, atliekame kliento – t. y. renovacijos paskolą turinčio gyventojo – finansinių įsipareigojimų vykdymo stebėseną ir nuolat bendraujame su gyventojais, kurie delsia mokėti savo kredito dalį: siunčiame priminimus, skambiname, inicijuojame susitikimus ir raginame įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus. Visais atvejais išsiaiškiname įsipareigojimų nevykdymo priežastis, kad būtų galima kuo anksčiau surasti bei paskolos gavėjui pasiūlyti susidariusios situacijos sprendimo variantus. Jeigu paskola nemokama dėl objektyvių priežasčių, pasiūlome galimus skolos pertvarkymo būdus keičiant paskolos arba jos dalies grąžinimo palūkanų mokėjimo terminus“, – pasakoja specialistė.

Vis dėlto pašnekovė neslepia, kad jeigu skolininkas vengia paaiškinti delsimo priežastis, imamasi teisinių veiksmų skolai išieškoti, kreipiamasi ir į antstolius.

Praktikoje su iškėlimu susidurti neteko

Ignalinos savivaldybė – viena iš kelių savivaldybių Lietuvoje, kurioje jau netrukus bus renovuoti visi senos statybos daugiabučiai. Šiuo metu savivaldybėje jau atnaujinta per 80 daugiabučių. Kaip pasakoja didžiausio administratoriaus Ignalinoje atstovas, vyriausiasis inžinierius Aleksandr Dolgov, retas šių namų gyventojas susiduria su problemomis, kilusiomis dėl įsiskolinimo už renovaciją.

„Galima sakyti, 99 proc. gyventojai moka savo kredito dalį tvarkingai ir laiku. Tiesa, kai kada pasitaiko vėlavimų, tačiau vėliau skola padengiama. Vis dėlto vėluoti net ir mėnesį – nerekomenduojama, nes pradedami skaičiuoti delspinigiai. Dažniausiai pamirštama sumokėti dėl to, kad gyventojas tuo metu išvykęs“, – pasakoja renovacijos specialistas.

Tiesa, kai kada gyventojai iš tikrųjų atsiduria situacijoje, kai praranda pajamas. Tuomet juos gelbsti teisė į kompensaciją už šildymą ir iš jos kylanti 100 proc. valstybės parama mokant renovacijos kreditą. „Jeigu atsitinka taip, kad žmogaus finansinė padėtis smarkiai pablogėja ir jis nebegali mokėti nustatytos sumos, kreipiamasi dėl šios valstybės pagalbos. Kaip rodo mūsų patirtis, žmonės, kurie iš tikrųjų negali susimokėti už renovaciją, visada turi teisę pasinaudoti šia pagalba ir tikrai nėra iškeldinami iš savo namų“, – sako A. Dolgov.

Pašnekovas pastebi, kad ir butų paveldėjimas arba pardavimas netampa didele problema nei seniesiems, nei naujiesiems savininkams. „Naujasis savininkas iškart kreipiasi į mus, kaip į renovacijos administratorių, mes išrašome nustatytą pažymą ir nuo tada kredito dalį už renovaciją pradeda mokėti naujieji buto šeimininkai. Kokių nors nesklandumų arba nemalonumų dėl to niekam nekyla“, – komentuoja specialistas.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką