Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 12d. 13:36

Renovacijos mitas: naujas fasadas – laikinas ir gaisro pavojų sukeliantis pasirinkimas. II dalis

Renovuoti daugiabučiai Ignalinoje
BETA nuotr. / Renovuoti daugiabučiai Ignalinoje

Pastato fasado apšiltinimas – vienas kertinių renovacijos elementų, padedančių sutaupyti kone daugiausiai šilumos energijos ir sumažinti sąskaitas žiemos metu. Dviejuose renovacijos mitų turinio projekto straipsniuose apžvelgsime mitus, supančius vėdinamam ir tinkuojamam fasadui naudojamas medžiagas – mineralinę arba akmens vatą ir polistireninį putplastį. Pastarosios medžiagos ekspertas pasakoja, kad gyventojų įsitikinimai dėl polistireninio putplasčio dažnai būna nepagrįsti tikrais faktais.

Ekspertas Saulius Skrodenis teigia, kad senų, sovietmečiu statytų daugiabučių, sienos yra kiauros, o pro jas prarandami dideli kiekiai šilumos energijos.

Dėl to, prieš renovaciją, gyventojai baiminasi, kad atnaujinus daugiabutį, jų namas „nebekvėpuos“, o dėl to kambariuose nebebus gryno oro. Ekspertas sako, kad iš tiesų yra atvirkščiai – pastatas privalo būti kuo sandaresnis, norint, kad kuo daugiau šilumos liktų jo viduje.

„Žiūrint iš inžinerinės pusės, pastatai iš viso neturi kvėpuoti – kuo jie bus sandaresni, tuo mažiau šilumos energijos bus iššvaistoma per sienas, stogą ir langus. Šiuo metu ruošiame pastatų sandarumo užtikrinimo statybos taisykles, kurios šį mitą galutinai paneigs“, – pasakoja S. Skrodenis.

Jis priduria, kad apšiltinus išorines atitvaras vidaus patalpų temperatūra ir santykinė drėgmė gerokai padidėja, todėl, norint patalpose jaustis komfortiškai, būtina pagalvoti apie patalpų vėdinimo sprendimus.

„Jeigu rengiant pastato atnaujinimo techninį projektą buvo pasirinkti netinkami apšiltinimo sprendiniai, arba šiltinant išorines atitvaras darbai atlikti nekokybiškai, t.y. palikti šilumos ilginiai ar taškiniai tilteliai, tuomet išorinis sienos paviršius liks toks pats šaltas kaip ir prieš atliekant visus darbus, o šiose vietose ir toliau bus galimybė kauptis drėgmei. Todėl apšiltinus pastatą ir įrengus sandarius langus, būtina išvalyti ir dezinfekuoti natūralios vėdinimo sistemos kanalus ir bent kelis kartus per dieną vėdinti patalpas arba įsirengti kontroliuojamo vėdinimo įrenginius – rekuperatorius“, – sako S. Skrodenis.

Pašnekovas akcentuoja, kad svarbiausia yra kokybiškas ir visapusiškai apgalvotas darbo įgyvendinimas, nesvarbu kokia medžiaga buvo pasirinkta apšiltinimui.

Degumo klasę lemia ne pavienės medžiagos

Gyventojai vis dar galvoja, kad polistireninis putplastis – degi medžiaga, todėl jo naudojimas šiltinant sienas gali kelti pavojų žmonių gyvybei. S. Skrodenis tikina, kad statybose naudojamas polistireninis putplastis yra pagamintas su antipirenais, todėl jis nepalaiko degumo. Be to, apšiltinant, kartu su putplasčiu yra naudojamas ir jį dengiančio tinko sluoksnis.

„Atskiroms medžiagoms gaisrinės saugos reikalavimai nėra keliami – juos turi atitikti visa apšiltinimo sistema kartu su kitų naudojamų medžiagų komplektu, kuri ir lemia statybos produkto degumo klasę. Svarbu paminėti, kad vertinant konstrukcijos apdailos atitiktį degumo reikalavimams, svarbiausias yra pagrindas, prie kurio ji tvirtinama“, – teigia S. Skrodenis.

Lietuvoje aukštų pastatų lauko sienų apdailai iš lauko yra draudžiama naudoti žemesnės nei B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus. Šiltinimo sistemos su polistireniniu putplasčiu atitinka ne tik šiuos, bet ir visus kitus Europos ir nacionaliniu mastu mastu termoizoliacinėms medžiagoms keliamus standartus, o jo tarptautinis toksiškumo indeksas (CIT) yra netoli nulio, todėl net gaisro atveju, putplastis toksinių medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai, neišskiria.

Be to, ši medžiaga nesulaiko kaitros konstrukcijose ir atitvaruose, todėl per gaisrą jie yra mažiau pažeidžiami ir greičiau atvėsta. Taip pat polistireninis putplastis yra aprūpinamas ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje ir yra atsparus hidrolizei, todėl į ugnį patekusi medžiaga subliūkšta ir pašalinus ugnies židinį užgęsta.

Prarandama beveik 40 proc. šilumos

Duomenys rodo, kad visoje Europoje daugiabučių ir aukštuminių gyvenamųjų namų fasadinių sienų plotas sudaro 4,45 milijardus kv. m., o per neapšiltintas sienas prarandama iki 39 proc. šilumos energijos.

Svarbu paminėti, kad vykdant daugiabučių renovaciją, norint gauti valstybės finansavimą (30 proc. visų išlaidų energinį efektyvumą didinančioms priemonėms), pastatas turi pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę. Sienų apšiltinimas – vienas kertinių elementų, leidžiančių šį reikalavimą atitikti.

Pastato sienų apšiltinimas yra svarbus ne tik dėl šilumos nuostolių mažinimo, bet ir dėl geresnės namo estetinės būklės, išaugusios statinio vertės, sumažėjusio išorinio triukšmo lygio, o ir didesnio komforto jaučiamo ne tik žiemą, bet ir vasarą.

Alternatyva – mineralinė vata

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai, fasadų apšiltinimui gali rinktis ir kitą medžiagą – mineralinę vatą. Daugiau apie renovacijos mitus, susijusius su šia medžiaga, skaitykite čia.


Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką