Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 28d. 11:00

Statybininko ID: kol vieni stumia idėją, kiti turi abejonių

Taip atrodytų statybininko kortelė 15min tema
15min nuotr. / Taip atrodytų statybininko kortelė

Statybininko kortelės idėja skinasi kelią, tačiau sulaukia ir kritikos, ir palaikymo. Antradienį Trišalė taryba turėtų apsispręsti, ar pritarti jos privalomam įvedimui. Statybininkų asociacija sako, kad tai padėtų kovoti su šešėliu ir būtų daugiau tvarkos, valdininkai abejoja, ar privati iniciatyva gali būti patvirtinta valstybės mastu. Užsienyje dirbančios lietuvių statybų įmonės jau priprato prie ID svetur.

Statybininkų ID idėją remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas mano, kad ši priemonė iš šešėlio padėtų ištraukti 23 tūkstančius nelegaliai dirbančių statybininkų, kurie nemoka mokesčių valstybei.

Tačiau valdžia yra atsargesnė šiuo klausimu. Jau antradienį po diskusijos Trišalėje taryboje turėtų paaiškėti, ar bus pritarta Statybininkų asociacijos labiausiai stumiam projektui.

LSA: mažins šešėlį, bus aiškesnė apskaita

Šešėlio mažinimas, pasak jo, nebūtų vienintelis kortelės tikslas. Kaip 15min aiškino D.Gedvilas, kortelė turi pagrindines tris funkcijas – laiko ir vietos registracija, darbų saugos patvirtinimas įrodymas dėl profesijos. Taip užsakovas galėtų orientuotis, su kokiu ir kokio lygio profesionalu jis dirba, ar tikrai tas asmuo turi žinių, pavyzdžiui, kloti plyteles.

Jie sukūrė sistemos prototipą ir mano, kad tą būtų galima taikyti valstybės mastu. Bet privataus subjekto sukurto produkto valstybės mastu negalime pritaikyti, – sakė D.Čergelis.

„Buitiniame lygyje, jei reikia perdažyti virtuvę ar suremontuoti sugedusį čiaupą, galėtum tiesiog įsitikinti, kad turi reikalą su statybininku, kad šis ko nors nesugadintų. O kitiems kortelės pakanka dėl laiko registravimo – turėtų būti matoma, kiek laiko jie dirbo vienoje ar kitoje statybvietėje, kuriai išduotas statybos leidimas“, – 15min aiškino jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalius Gedvilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalius Gedvilas

Asociacijos nuomone, ne tik didžiosios įmonės turėtų registruoti, kas pastatė objektą, kiek žmonių ir kiek laiko ten dirbo, bet ir įsirenginėjantys būstą. LSA teigimu, Registrų centre turėtų būti matomi visi duomenys asmenų, kurie jį įrengė.

„Tokiu būdu būtų galima patikrinti, kas tą namą pastatė arba kas tą nebaigtą statyti butą įrengė. Tada galimo to statytojo paprašyti susimokėti – jeigu niekas nesiregistravo, nedirbo, o namas iš kažkur išdygo. O jei stato sau? Tai viskas gerai. Bet jeigu stato ir pardavinėja tuos namus, tai jau yra verslas, todėl tas pilietis turėtų registruotis. Kad nusipirkusi to darbininko statytą namą jaustumėtės saugi“, – sakė pašnekovas.

D.Gedvilas neslepia, kad įvedus tokią priemonę darbų įkainiai gali augti. Todėl jis Vyriausybei siūlo įvesti mokestines lengvatas tiems, kurie pirktų paslaugas iš legaliai rinkoje veikiančių asmenų.

„Kad nebūtų šoko. Vyriausybė turėtų į tai atsižvelgti ir skatinti būsto statybą, padėti žmogui įsigyti būstą“, – sakė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kapsulės įkasimo renginys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kapsulės įkasimo renginys

D.Gedvilas pridūrė, kad šešėlį sukuria abi pusės – tiek paslaugos tiekėjas, tiek pirkėjas, toleruojantis tokią veiklą, todėl visi turi būti suinteresuoti jį naikinti.

LSA skaičiuoja, kad dėl „šešėlio“ statybų sektoriuje valstybė kas mėnesį netenka 3 mln. eurų, nes „pusantro milijono kvadratinių metrų būsto įrengiama su daline apdaila“, o didelę dalį apdailos įrengia įmonės ar statybininkai, kurie nemoka mokesčių.

Ministerijai kyla abejonių

Prie LSA prisijungusios įmonės jau naudojasi tokia priemone, ir asociacija stengiasi, kad ji būtų pritaikyta šalies mastu. Ji buvo pristatyta ir Trišalės tarybos posėdyje. Tačiau Aplinkos ministerija tuo neatrodo itin sužavėta.

Tiesa, ministerijos Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos grupės vyresnysis patarėjas Dainius Čergelis 15min sakė idėjai neprieštarauja, tačiau yra keletas bet.

„Idėja ministerijoje visada buvo priimtina, tik klausimas, kaip ir kada tai padaroma. Turi būti sukurta teisinė bazė, IT infrastruktūra, turi būti paskirti atsakingi asmenys, o tai reikalauja laiko – per keletą mėnesių to nepadarysi. Matyt, vienas iš kritinių aspektų, reikia labai aiškaus plano, skirti tam laiko ir resursų„, – sakė jis.

Jis pripažino, kad asociacijos ir ministerijos pozicijos skiriasi. “Jie sukūrė sistemos prototipą ir mano, kad tą būtų galima taikyti tiesiogiai valstybės mastu. Bet privataus subjekto sukurto produkto valstybės mastu negalime pritaikyti„, – 15min komentavo jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos aplinkos ministerija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos aplinkos ministerija

Be to, yra ir interesų konfliktai. “Ar techniniams prižiūrėtojams, statybos dalyviams, kurie prižiūri rangovų veiklą, statybininkų asociacija galėtų išduoti ID?“, – aiškino jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Būtent tokie niuansai, anot D.Čergelio, ir stabdo tolesnį idėjos įgyvendinimą.

„Idėja tokia, kad visi žmonės, kurie lankytųsi objekte, turėtų turėti tą statybininko ID, o ten lankosi dauguma – statybos techniniai prižiūrėtojai, projektuotojai, rangovai. Turime labai nevienalytę visų statybos dalyvių sudėtį, kas gerokai apsunkina šitą situaciją“, – 15min situaciją komentavo Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos grupės vyresnysis patarėjas.

Tačiau LSA prezidento D.Gedvilo nuomone, ministerija tokiais teiginiais tik vilkina procesą. Jis ministerijos argumentus vadina „paprasčiausiu atsikalbinėjimu“.

„Niekas nedraudžia Vyriausybei suteikti tam tikrus įgaliojimus asociacijai atlikti vieną ar kitą funkciją. Mes ne prieš, kad kontroliuotų kainodarą, kad Kainų konkurencijos tarnyba tikrintų mūsų skaičiavimus, esame už tai. Teisės aktus galima koreguoti, suteikti asociacijai funkciją, tą produktą jau naudoti šiandien, o ne bandyti dar galvoti, kaip to nedaryti“, – 15min komentavo jis.

Kas geriau – kortelė ar feisbukas?

Laisvosios rinkos instituto ekspertams taip pat kyla abejonių, ar kortelė turėtų būti privaloma. Instituto ekspertė Ieva Valeškaitė mano, kad tai turėtų būti savanoriškas susitarimas. „Tada ir vartotojas turės tik daugiau galimybių pasirinkti. Gal jam svarbu, kad darbus atliekantis statybininkas turėtų šią kortelę, gal jis bus linkęs pasikliauti meistrų atliktų darbų pavyzdžiais, ar atsiliepimų ieškos, pavyzdžiui, Feisbuko grupėje, kurioje pasiteirauti atsiliepimų apie samdomą meistrą galima daugiau nei 200 tūkst. narių“, – svarstė ji.

Ieva Valeškaitė
Ieva Valeškaitė

Be to, ekspertė atkreipė dėmesį, kad jei siūlymams būtų pritarta, statybininkus privalomuose egzaminuose dažnai egzaminuos konkuruojančias įmones vienijanti asociacija.

„Kyla klausimas ir dėl egzaminuotojo nešališkumo. Ar nepradės vilioti geriausių specialistų? O gal atvirkščiai – piktnaudžiaus, bandys „sukirsti“ ir neišduos pažymėjimo?“, – kėlė klausimą I.Valeškaitė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Statybos
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Statybos

Užsienyje lietuviai naudojasi ir bando „apeiti“ sistemą

Kol Lietuvoje dar tik aptarinėjama Statybininko kortelės idėja, Skandinavijos šalyse ji jau taikoma. Jos privalomos ir ten dirbančioms lietuvių įmonėms. Viena jų – fasadų konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo įmonė „Staticus“, kuri Skandinavijoje dirba nuo 2009 metų.

Norvegijoje ilgą laiką gyvenusi ir dirbusi „Staticus“ generalinė direktorė Aušra Vankevičiūtė 15min pasakojo, kad statybininko kortelė šioje šalyje veikia jau daugiau nei 10 metų. Ji yra sujungta su mokesčių, darbo inspekcijų sistemomis ir nesvarbu, kur registruota pati įmonė, visi darbuotojai, dirbantys statybos sektoriuje, turi būti registruoti sistemoje. Jei darbuotojai neturi kortelės, jie negali patekti į statybos aikštelę.

„Tai prevencinė priemonė nuo nelegalaus darbo, mokesčių nemokėjimo. Ji apsaugo darbuotoją nuo daug dalykų“, – kalbėjo ji.

„Scanpix“ nuotr./Centrinis Oslas
„Scanpix“ nuotr./Centrinis Oslas

Anot A.Vankevičiūtės, kontroliuojančios institucijos nuolat tikrina objektus ir statybų aikšteles bei žiūri, ar visi žmonės turi šias korteles. Tiesa, ji pripažįsta, kad Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, privačiame sektoriuje dirbantys žmonės dažnai vengia pasirūpinti šiomis kortelėmis ir mokėti mokesčius.

„Dideliuose objektuose gana lengva patikrinti, nes galima pažiūrėti, kiek žmonių pateko į statybos aikštelę, kiek išėjo, kiek registruota tame objekte. Bet mažesniuose projektuose daugiau šešėlio, todėl tikrintojai važiuoja ir stabdo darbus, prašo pateikti dokumentus. Ta patikra ir prevencija yra reikalinga“, – įsitikinusi „Staticus“ vadovė.

A.Vankevičiūtė nemano, kad tokia sistema pakeltų statybų kainas, tačiau pradžioje, pasak jos, gali kilti nesusipratimų dėl institucijų nesusikalbėjimo.

„Kol išspręs visus nesusipratimus, gali atsirasti daugiau administravimo. ID kortelė yra su nuotrauka, registracija. Norvegijoje įmonės buvo pradėjusios piktnaudžiauti, kai ant vienos ID kortelės įrašydavo po kelis asmenis, todėl dabar reikia ateiti į Darbo inspekciją, kad gautum ID“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad sistemą dažniausiai bando apeiti lietuviai ir mūsų kaimyninių šalių darbininkai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką