Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 20d. 19:02

„Už darnią plėtrą“: NT Oskaro verti 4 geriausi Lietuvos daugiafunkciai projektai per pastaruosius 13 metų

Praėjus trylikai metų nuo geriausio NT projekto konkurso „Už darnią plėtrą“ pradžios, šiemet renkami geriausieji per visą konkurso istoriją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamame konkurse geriausieji renkami keturiose kategorijose: gyvenamojo, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projektuose. 15min skaitytojai galės balsuodami rinkti savo favoritą. Geriausio daugiafunkcio projekto kategorijoje šiemet dalyvauja 4 komisijos atrinkti objektai, ankstesniais metais laimėję geriausiųjų statulėles: „Ogmios miestas“ kareivinių ir gamyklų teritoriją transformavęs į prekybos miestelį, dar vienas karinis miestelis, virtęs daugiafunkciu projektu Kauno Žemuosiuose Šančiuose – Juozapavičiaus 13, daugiafunkcis Viršuliškių centras Vilniuje ir gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort hotel“ kompleksas.

PLAČIAU SKAITYKITE: Atrinkti geriausio visų laikų NT projekto konkurso finalininkai

„Visus konkurse dalyvaujančius daugiafunkcius kompleksus galima vadinti tvarios miesto plėtros, sėkmingos urbanistinės konversijos pavyzdžiais. Jie atgaivino dideles, nepatrauklias Vilniaus ir Kauno miestų teritorijas. Laiko, lėšų ir kantrybės prasme, tai sunkiausia kategorija ir vystytojams, ir architektams, nes objektai buvo statomi etapais. Kiekvienas daugiafunkcis kompleksas yra savita, laiko ir žmonių įvertinta istorija“, – sakė dr. Dalia Bardauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja, ISOCARP – tarptautinės urbanistų ir architektų bendruomenės – narė.

„Ogmios miestas“

„Ogmios miestas“ – 20 ha apimanti erdvė, tapusi mėgstama vilniečių darbo ir laisvalaikio praleidimo vieta, neretai vadinama miestu mieste. Dar 2009 m. imta ieškoti sėkmingų teritorijų konversijos pavyzdžių, unikalių modernaus ir šiuolaikiško miesto kvartalo idėjų.

Buvusios autoremonto gamyklos teritorijoje įsikūręs „Ogmios miestas“ pasižymi aiškiu pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymu, funkcionaliomis pėsčiųjų zonomis bei jaukiomis apželdintomis gatvėmis.

Žaliosios zonos „Ogmios mieste“ – visuotinai pripažintos vilniečių ir miesto svečių susibūrimo erdvės, kuriose šiltuoju metų laiko nuo pat ankstaus ryto verda gyvenimas. Skulptūros fontanai „Šeimyninis dušas“, „Vonelės kojoms“, sukurti 2016–2017 metais, įkomponuoti į „Ogmios miesto“ viešąsias erdves ir skverus.

Bendrovės nuotr./„Ogmios miestas“
Bendrovės nuotr./„Ogmios miestas“

Kuriant projektą buvo nuspręsta į naują koncepciją įlieti senąją teritorijos istoriją, taip suteikiant jai išskirtinumo ir unikalumo. Rengėjų komandai teko sudėtinga užduotis, reikėjo taikytis prie esančių pastatų, jų išdėstymo, stilistikos ir istorijos.

Taip pramoninė, chaotiška teritorija virto patrauklia bei unikalia Vilniaus vieta. Buvo nutarta išsaugoti senuosius pastatus bei palikti atvirus jų išskirtinius elementus – gelžbetonio konstrukcijas, atidengtas senovinių plytų sienas, originalias įvairių laikmečių pastatų architektūrines dalis. „Ogmios miestas“ garsėja ypač puoselėjama teritorija, jos estetika – meninėmis instaliacijomis, viešųjų erdvių sprendimais, architektūros originalumu.

Išskirtinio projekto pastatų architektūrą, urbanistinę miesto sistemą kūrė „Do Architects“ komanda: Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Vaiva Šimoliūnaitė, Gediminas Aismontas, Gilma Teodora Gylytė ir Milda Grabauskaitė. Bendrame darbe kartu su architektais aktyviai bendradarbiauja „Ogmios centro“ darbuotojų komanda.

Bendrovės nuotr./„Ogmios miestas“
Bendrovės nuotr./„Ogmios miestas“

Projektuotojas – „Do Architects“. Vystytojas – AB „Ogmios centras“. Liaudies skulptūrų autoriai – Vytautas Ulevičius, Antanas Jusevičius. Fontanų autoriai: Dalia Stasevičienė – skulptūra, Dainius Vilkišius – vanduo.

Želdinių projektai ir mažosios architektūros elementai – „Ogmios centro“ įvaizdžio padalinio kūryba.

„Buvusi nepatraukli karinio miestelio, sandėlių teritorija Žirmūnuose virto gyventojų pamėgtu, šeimų laisvalaikio praleidimo centru. Jauki, tvarkinga aplinka, estetiški želdynai, meno kūriniai ir originalūs fontanai – tarsi nedidelė oazė, kurianti teigiamas emocijas, leidžianti pamiršti miesto šurmulį“, – komentavo D.Bardauskienė.

Martynas Trimonis, banko „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas ir vertinimo komisijos narys, sakė, kad tai – ypatingo dydžio konversijos projektas, apimantis net 20 ha teritoriją ir sukūręs miestą mieste, traukos centrą, kuriame tarpusavyje dera prekybos, biuro, pramogų, paslaugų ir jaukios viešosios erdvės.

„Miestelis ypatingas ir tuo, kad nuolat evoliucionuoja – užsukęs vis gali būti maloniai nustebintas atradęs atnaujintą erdvę ar pastatą“, – tikino jis.

„Juozapavičiaus 13“

Daugiafunkcis projektas „Juozapavičiaus 13“ plėtojamas Kauno Žemųjų Šančių teritorijoje. Dar 1886–1896 m. šioje miesto dalyje suplanuotas ir pastatytas karinis miestelis, kurio statiniai tapo dalimi Kauno tvirtovės ir buvo naudoti carinės kariuomenės reikmėms. Cariniu laikotarpiu šioje teritorijoje buvo dislokuoti 110 Kamos ir 109 Volgos pėstininkų pulkai, 28 artilerijos brigada, pontonų batalionas, tvirtovės gaisrininkų komanda, karo balandžių stotis.

Nauja „Juozapavičiaus 13“ kvartalo istorija prasidėjo 5 ha teritorijoje. Čia maždaug 2014 m. pradėti tvarkyti apleisti įvairaus dydžio pastatai ir juos supanti neužstatyta erdvė.

Bendrovės nuotr./Projektas „Juozapavičaus 13“
Bendrovės nuotr./Projektas „Juozapavičaus 13“

Negailint laiko ir pastangų drąsi vystytojų idėja atgaivinti Žemuosius Šančius pasiteisino.

„Juozapavičiaus 13“ tapo prestižiniu bei patogiu kvartalu, kuriame įkurti gyvenamieji būstai, atidarytas prekybos centras, darželis ir mokykla, verslo patalpos, kuriose veikia sporto klubas, masažo namai, interjero ir dizaino studija, IT specialistų biuras ir jų IT akademija vaikams.

Užstatymo tankis šiame kvartale nėra didelis. Aplink namus yra daug erdvės, žaliųjų zonų, įrengta funkcionali sporto ir vaikų žaidimo aikštė. Gyvenamieji namai išsidėstę vos 5 min. atstumu iki Nemuno krantinės pasivaikščiojimo takų, poilsiui bei laisvalaikiui skirtų pievelių bei išpuoselėtos aplinkos.

Bendrovės nuotr./Projektas „Juozapavičaus 13“
Bendrovės nuotr./Projektas „Juozapavičaus 13“

Čia esantys pastatai išsiskiria elegancija ir prabanga. Juose išsaugotos autentiškos carinei statybai būdingos architektūros detalės – raudonų plytų mūras, unikalios arkos, aukštos lubos, dideli langai ir platūs įėjimai į būstus. Visi šie elementai puikiai suderinti su šiuolaikinei statybai būdingomis naujovėmis.

„Juozapavičiaus 13“ kvartalas vystytas etapais. 2016 m. rekonstruoti keturi sandėliavimo reikmėms skirti pastatai virto išskirtiniais raudonų plytų dviejų aukštų kotedžais. Tuo pat metu veiklą pradėjo pradinė mokykla, duris atvėrė prekybos centras. 2017 m. kvartale buvo pastatyti du naujos statybos namai, kuriuose įrengta 18 mažų, iki 48 kv. m. bendro ploto, butų su išskirtiniais balkonais ir „Corten“ skarda dengtomis kolonomis.

Kvartale buvo ir du keturių aukštų pastatai kareivinės, skirtos kareiviams apgyvendinti. Šie pastatai rekonstruoti ir vienas iš jų pritaikytas verslui. Kitas kareivinių pastatas buvo rekonstruotas ir paverstas 43 gyvenamaisiais butais su verslo patalpomis pirmame pastato aukšte. Šalia pastato įrengta apie 100 parkavimo vietų, sporto ir vaikų žaidimo aikštė.

Bendrovės nuotr./Projektas „Juozapavičaus 13“
Bendrovės nuotr./Projektas „Juozapavičaus 13“

Kvartalo pastatus antram gyvenimui prikėlė architektas G.Natkevičius ir jo komanda, jiems padėjo ir konsultavo KPD Kauno skyriaus vedėjas S.Stoškus, vyr. specialistės R.Gudienė, A.Naureckaitė, paveldosaugininkė L.Janušaitienė, kuri rūpinosi visų paveldosauginių elementų saugojimu. Istorinę medžiagą apie kvartalą rinko istorikė ir NKVA specialistė R.Rickevičienė. Šimtamečių pastatų konstrukcijas tikrino ir stiprino M.Kasiulevičiaus architektų komanda. Kvartalo statybą vykdė UAB „Avadi“ specialistai.

Projektuotojas ir architektas – G.Natkevičius, vystytojas – UAB „Miesto Renesansas“.

Komisijos narės, architektės D.Bardauskienės teigimu, šis objektas suprojektuotas ir įgyvendintas labai profesionaliai ir „šiltomis rankomis“. Šančių kariniam miesteliui Kaune suteiktos šiuolaikinės funkcijos ne tik atgaivino didelę teritoriją, bet ir pavertė ją vieta, kurioje gera gyventi, dirbti ir ugdyti jaunąją kartą.

„Žavi architektų pasirinktas stilius, kūrybos principas – saugoti kultūros paveldą jį tausiai naudojant. Tokia kūrybinė kryptis išlaikyta ir aplinkos, ir interjerų detalėse. Tai sektinas pavyzdys, primenantis, kad kuriame ne „baltoje lentoje“ , o miestuose, kupinuose įdomių istorijos ir praeities ženklų, kuriuos įveiksminus objektai tampa ir patrauklesni, ir vertingesni“, – tikino pašnekovė.

Pasak M.Trimonio, šis kompleksas išsiskiria tuo, kad sugebėjo darniai antram gyvenimui prikelti XIX a. Kauno tvirtovės dalis.

„Išsaugotas autentiškas raudonų plytų mūras puikiai dera su modernia statyba. Be to, projekte esantys gyvenamieji namai, verslo ir prekybos centrai, ugdymo įstaigos, poilsio ir sporto erdvės kuria tarpusavio sinergiją ir sudaro sąlygas patogiai gyventi“, – komentavo pašnekovas.

Daugiafunkcis Viršuliškių centras (biurų pastatas „Grand Office“, gyvenamieji namai „Solo City“ ir komercinės erdvės)

Naujajame Viršuliškių daugiafunkciame kvartale išsitenka gyvenamieji namai, verslo centrai ir pramogų bei paslaugų vietos.

2006-aisiais bendrovė „YIT Lietuva“ įsigijo čia esančius sklypus aukštybiniams gyvenamiesiems pastatams vystyti. Pagal tuo metu patvirtintą bendrąjį Vilniaus miesto planą, šioje teritorijoje turėjo formuotis naujas miesto centras. Vis dėlto atėjęs ekonominis sunkmetis pakoregavo to meto planus.

Bendrovės nuotr./Daugiafunkcis Viršuliškių centras
Bendrovės nuotr./Daugiafunkcis Viršuliškių centras

Pirmoje projekto versijoje buvo numatyta pastatyti septynis aukštybinius pastatus: vieną skirtą biurams ir šešis gyvenamuosius namus. Tačiau pasikeitus NT rinkos tendencijoms, nuspręsta čia formuoti daugiafunkcę teritoriją, kurioje derėtų gyvenamieji namai, paslaugų bei pramogų vietos ir biurai.

Pirmiausia iškilo gyvenamųjų namų kompleksas „Solo City“. Jis suprojektuotas taip, kad gyventojams netrukdytų gatvės triukšmas – tam pasirinktas tinkamas teritorijos planas, namų konstrukcija, sandarūs langai, ventiliacijos sistemos. Tačiau siekiant tvaraus ir darnaus teritorijos vystymosi imtasi ne tik pastatų, bet ir inžinerinių tinklų rekonstrukcijos. Įrengtas inžinerinių komunikacijų tinklas, kuris pajėgus aptarnauti ne tik Viršuliškių skersgatvį, bet ir greta esančias Spaudos bei J.Rutkausko gatves. Tai suteikė dar vieną impulsą šios teritorijos konversijai. Išvystyta infrastruktūra leido sėkmingai įsikurti ir kitiems šalia esantiems projektams – „Atea“, plovyklos kompleksui, kaimyniniams daugiaaukščių namams.

Bendrovės nuotr./Daugiafunkcis Viršuliškių centras
Bendrovės nuotr./Daugiafunkcis Viršuliškių centras

Įgyvendinus verslo centrų „Grand Office“ bei „Duetto“ ir Viršuliškių prekybos centro projektus suformuota daugiafunkcė teritorija. Ji atitinka rajono viziją, kurią nubrėžė projekto architektūros idėjos autorius prof. Gintaras Čaikauskas.

Pagrindinė viso Viršuliškių daugiafunkcio komplekso architektūrinė idėja – urbanistinės kalvos formavimas. Didelis dėmesys skiriamas bendram kvartalo vaizdui ir harmoningai stilistikai. Kuriant pastatų fasadus taikytas vienodas koloritas ir laikytasi nuosaikios architektūros principų, statiniai darniai įsilieja į bendrą vietovės urbanistinį peizažą.

Gyventojams ir verslui patraukli komplekso savybė – patogi lokacija, iš kurios lengva akimirksniu pasiekti svarbiausius miesto objektus. Iš čia per 14 min. galima nuvykti į oro uostą, per 12 min. atsidurti geležinkelio stotyje, o miesto centras nutolęs 10 min.

Projektuotojas – UAB „Architektūros linija“, architektai – Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis, vystytojas – UAB „YIT Lietuva“.

Bendrovės nuotr./Daugiafunkcis Viršuliškių centras
Bendrovės nuotr./Daugiafunkcis Viršuliškių centras

Anot D.Bardauskienės, daugiafunkcio Viršuliškių centro kompleksas – Vilniaus miesto bendrajame plane numatyta, nuosekliai auganti, daugiaaukštė miesto dalis ir tuo pačiu – vienas įspūdingiausių miesto simbolių prie Vakarinio aplinkkelio.

„Kompleksas pasižymi lakoniška, modernia architektūra ir aplinka, išvystyta infrastruktūra, patogiu susisiekimu su miesto centru ir vidaus funkciniais ryšiais. Prekybines ir komercines veiklas apimantis kompleksas formuoja naują traukos centrą, kuria čia įsikūrusiems žmonėms patogią aplinką ir gyvenimo kokybę, didina teritorijos patrauklumą“, – aiškino ji.

O M.Trimonis tikino, kad šis daugiafunkcis kompleksas, iškilęs vietoje buvusios „Vilspa“ spaustuvės, svariai prisidėjo prie Bendrajame plane numatyto lokalaus miesto centro formavimo.

„Taip pat buvo sukurtos darbo vietos arčiau tankiai apgyvendintų mikrorajonų – verslo centruose „Grand Office“ ir „Duetto“ jų daugiau nei 2 500. Svarbu paminėti ir tai, kad „Grand Office“ buvo pirmasis A energinio naudingumo klasės verslo centras Baltijos šalyse“, – teigė jis.

Gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort hotel“ kompleksas

Gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort Hotel LT“ pastatų kompleksas yra vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio konversijos projektų Vilniaus miesto senamiesčio prieigose, įgyvendinančių miesto strateginį siekį – pertvarkyti apleistas teritorijas ir pritaikyti jas miesto reikmėms. Kompleksas atkartoja senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą, formuojantį uždaras nuo miesto gatvių vidines erdves. Sklypo dalies užstatymo tūriniais sprendimais buvo siekiama išlaikyti istoriškai susiklosčiusį miesto urbanistinį audinį, tuo pačiu įvedant naujų komponavimo principų, kurie suteiktų kvartalui savitą išraišką, diktuotų tam tikrą gyvenimo būdą ir nedisonuotų su kontekstu. Pastatai sąveikauja tarpusavyje skirtinga architektūrine išraiška ir papildo Vilniaus senamiestį jam derančia XX amžiaus pradžios ir tarpukario stilistika.

Ypatingo išskirtinumo kompleksui suteikia vieša erdvė – „Oslo namų“ skveras, kuris 2015 m. buvo pavadintas garsiojo muzikanto Johno Lennono vardu. Bronzinės skulptūros idėjos autorius – iniciatyvus fotomenininkas Saulius Paukštys, J.Lennono atminimo įamžinimo komiteto narys, ją realizavo skulptorius Jonas Gencevičius. Ant granitinės kolonos stovinti bronzinė skulptūra vaizduoja muzikanto veidą, kurio vieną akį dengia gėlės žiedas. Skulptūra tapo reikšmingu vilniečių ir turistų traukos objektu, parodančiu atvirumą pasauliniams simboliams – laisvei ir kosmopolitiškumui.

Gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort hotel“ kompleksas
Gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort hotel“ kompleksas

Viešbučių revoliucija Vilniaus centre tapo ir „COMFORT HOTEL LT – Rock‘ n‘Roll Vilnius“ – modernus 200 kambarių muzikine tema apipavidalintas viešbutis, kurio liukso klasės kambariai įrengti „The Beatles“, „Rolling Stones“, Madonnos, Franko Sinatros, Lui Armstrongo, taip pat Lietuvos įžymybės Donny Montell garbei.

Projektas ir jo šūkis „Gyvenimas miesto ritmu“ tapo reikšmingu katalizatoriumi tolesnei Naujamiesčio kaitai ir Vilniaus centrinės dalies plėtrai.

Projektuotojas – UAB „Unitectus“, architektai – Tauras Paulauskas, Dainius Čepurna, Tumas Mazūras, vystytojas – UAB „Selvaag Lietuva“, rangovas – UAB „Veikmės statyba“.

Gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort hotel“ kompleksas
Gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort hotel“ kompleksas

Anot D.Bardauskienės, tradiciškai teritorijos prie geležinkelio stoties nebūna patrauklios, tačiau naujai suformuota patraukli daugiafunkcė teritorija su viešbučiu „Comfort hotel“ ir gyvenamųjų namų „Oslo namai“ kompleksu ir jaukiomis aikštėmis šio užkeikimo išvengė.

„Užstatant apleistą, beveidę teritoriją, išlaikytas Naujamiesčiui būdingas urbanistinis erdvinis sprendimas, o taiklūs šiuolaikiškumo ženklai suteikė savitumo, padiktavo savitą gyvenimo kokybę naujakuriams ir veiklos būdą verslui. Patogi viešbučio vieta, savitas įvaizdis traukia ir vilniečius ir svečius. Originali J.Lennono skulptūra ir skveras tapo šios teritorijos simboliu, jaunimo mėgstama vieta. Harmoningai suderinti gyvenamųjų, komercinių ir rekreacinių funkcijų ryšiai užtikrina daugiafunkcio komplekso gyvybingumą ir patrauklumą miesto svečiams bei gyventojams“, – tikino ji.

M.Trimonio teigimu, žvelgiant į šį į aplinką įsiliejantį kompleksą sunku net įsivaizduoti, kad vos mažiau nei prieš 10 metų ten buvo apleisti sandėliai.

„Be to, šis projektas tapo reikšmingu katalizatoriumi aplinkinių teritorijų plėtrai – jose iškilo nauji gyvenamieji pastatai, prekybos centras, sutvarkyta viešoji infrastruktūra. O „Comfort Hotel“ viešbučio sėkmę iliustruoja ir faktas, kad nuo pat atidarymo jis tapo vienu iš didžiausią užimtumą turinčių viešbučių Vilniuje“, – kalbėjo jis.

Konkurso nugalėtojai bus skelbiami gruodį, iki to laiko 15min skaitytojai portale galės rinkti savo favoritus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:16
06:27
02:21

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką