Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 13d. 18:53

„Už darnią plėtrą“: TOP 5 geriausi Lietuvos komerciniai NT projektai per pastaruosius 13 metų

Praėjus trylikai metų nuo geriausio NT projekto konkurso „Už darnią plėtrą“ pradžios, šiemet renkami geriausieji per visą konkurso istoriją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamame konkurse geriausieji renkami keturiose kategorijose: gyvenamojo, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projektuose. 15min skaitytojai galės balsuodami rinkti savo favoritą. Geriausio komercinio projekto kategorijoje šiemet dalyvauja 5 komisijos atrinkti objektai, ankstesniais metais laimėję geriausiųjų statulėles – banko „Swedbank“ būstinė, verslo centrai „Pirklių klubas“, „k29“, „Quadrum“ ir viešbutis „Pacai“.

PLAČIAU SKAITYKITE: Atrinkti geriausio visų laikų NT projekto konkurso finalininkai

Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje

„Swedbank“ pagrindinės būstinės pastatas, užbaigtas 2009 metais dešiniajame Neries upės krante. Bendras pastato antžeminės dalies plotas sudaro 23,7 tūkst. kv. m. Šiame pastate dirba apie 900 žmonių. Požeminėje 4 aukštų automobilių aikštelėje telpa 600 darbuotojų ir klientų automobilių. Joje taip pat numatytos vietos dviračiams laikyti, įrengtos dušinės, elektromobilių įkrovimo stotelės.

Pastatą sudaro dvi aukštybinės dalys: 15 aukštų pietinė (arčiau Neries) ir 16 aukštų šiaurinė, sujungtos atrijumi. Palei Konstitucijos pr. yra išsidėstęs dar vienas 4 aukštų statinys, kuriame yra sutelktos klientų aptarnavimo funkcijos.

„Swedbank“ pastato tūrių kompozicija atliepia komplekso santykį su aplinka, o vidinė jo struktūra kviečia kalbėti apie pastato ir žmogaus santykį. Pagrindinis bruožas, pastebimas vos įžengus pro duris, – šviesa ir skaidrumas, išgaunami pasteliniais atspalviais ir gausybe stiklo. Tai pabrėžia atrijaus ir su juo sujungtų patalpų erdvumą, o stiklas, jo perregimumas simbolizuoja atvirumą. Iš viso pastato fasadui panaudota 10,6 tūkst. kv. m ploto stiklo. Beje, ant fasado įrengti piliastrai atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir karščio reguliavimo funkciją bei padeda taupyti vėsinimui reikalingą energiją šiltuoju metų laiku.

„Swedbank“ nuotr./Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje
„Swedbank“ nuotr./Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje

Statinio fasado apdaila iš rombo formos nerūdijančio metalo plokščių tapusi pastato skiriamuoju ženklu. Plokštės šlifuotos skirtingomis kryptimis, todėl ornamento efektas gimsta ne derinant skirtingus tonus, o įvairiai dėliojant šlifavimo kryptis. Tokie sudėtingi nemažai statybininkų kruopštumo pareikalavę darbai Lietuvoje buvo atlikti pirmą kartą. Fasadui sunaudota beveik 5 tūkst. kv. m nerūdijančio metalo plokščių.

Pagrindinį pastato bruožą – atvirumą – perteikia įrengta daugiau kaip 4,5 tūkst. kv. m ploto terasa, kuri užima daugiau nei 35 proc. viso bendrojo sklypo ploto.

Cokoliniame aukšte po terasa driekiasi vientisa erdvė. Tai poilsio zona su kavine, siekianti apie 1,4 tūkst. kv. m ploto. Šios erdvės bet kuriuo banko darbo metu yra laisvai prieinamos kiekvienam miestiečiui. Pažvelgus į kavinės lubas, matoma ypatinga pastato detalė – „laužyta“ perdanga. Jos plotas siekia 5 tūkst. kv. m, storis – 35 cm, o kiekviena kolona remia iki aštuonių skirtingų perdangos plokštumų. Jų posvyrio kampai gali skirtis net iki 28 laipsnių, atstumas nuo perdangos viršaus iki grindų svyruoti nuo 2 iki 8 metrų.

„Swedbank“ nuotr./Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje
„Swedbank“ nuotr./Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje

Komisijos pirmininkas ir LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad „Swedbank“ pastatas į geriausių visų laikų komercinių pastatų finalą pateko kaip vienas pirmųjų pastatų, drąsiai atvėręs dešinįjį Neries krantą aktyvesniam gyvenimui.

„Ne tik simbolizavęs finansų sektoriaus vieno iš lyderio sėkmę ir augimą, bet ir pradėjęs viešųjų erdvių pastatuose kultūrą – prie banko įkurta viešoji terasa darniai įsilieja į aplinką ir yra mėgstama miestiečių“, – sako vertinimo komisijos pirmininkas.

Prof. Habil. Dr. Vytautas Martinaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pastatų energetikos katedros profesorius ir vertinimo komisijos narys, kalbėdamas apie „Swedbank“ administracinį pastatą, pažymėjo, kad jis „su savimi atsinešė gražią aplinką“.

„Ir dabar nelabai gali atrasti, kur yra jo ribos. Kitas akcentas, kad jis nėra tiek stiklinis, kiek kiti pastatai. Be to, šis pastatas draugiškas Konstitucijos prospekto pėstiesiems, pavyzdžiui, jeigu lyja, gali praeiti pro „Swedbank“. Jis labai gražiai, darniai atėjo į šią vietą“, – kalbėjo jis.

Projekto plėtotojas – UAB „Swedbank valda“, projektuotojas – A.Ambraso architektų biuras. Architektai – Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Tomas Eidukevičius, Donatas Malinauskas. Užsakovas – UAB „Swedbank valda“. Rangovas – UAB „Ranga IV“.

Verslo centras „Pirklių klubas“ Vilniuje

Rūmus 1913 m. pastatė to meto visuomeninė organizacija Prekybos ir pramonės visuomeninis susirinkimas, arba vadinamasis Pirklių klubas, kuriam tuo metu priklausė turtingiausi ir visuomenei žinomi Vilniaus miesto gyventojai. Šiandien Pirklių klubas – modernus, bet šimtametes tradicijas išsaugojęs verslo centras.

Restauruojant autentišką Pirklių klubo pastatą stengtasi išsaugoti kuo daugiau praeities palikimo. Pavyzdžiui, pagrindinį pastato fasadą ir visus jo išorės elementus puošė dirbtinio marmuro danga, imituojanti natūralų smiltainį. Restauruojant buvo kruopščiai nuvalytas rausvos spalvos fasadas, reprezentuojantis subtiliai išreikštą XX a. pr. prabangą.

Taip pat restauracijos metu buvo atkurta 1952 metais sunaikinta Atlanto skulptūra. Kartu su juo atkurti pastato eksterjere esantys skulptūriniai reljefai.

Prie istorinės verslo centro „Pirklių klubas“ pastato dalies prijungta nauja, sukurta architekto A.Trimonio. Ji – tarsi jungtis XX a. pr. autentiškosios verslo centro „Pirklių klubas“ dalies bei 6-ajame dešimtmetyje iškilusių paprastojo neoklasicizmo stilistikos rūmų (dabar Užsienio reikalų ministerija). Šiandien verslo centro pastatas postmodernistinėmis idėjomis paįvairina, o kartu ir tęsia J.Tumo-Vaižganto gatvės architektūros istoriją. XX a. pr. ampyro stiliaus pastatas su atkurtomis autentiškomis salėmis ir moderni naujoji pastato dalis su požemine automobilių stovėjimo aikštele sukuria funkciškai vientisą erdvę.

Leono Garbačausko nuotr./Verslo centras „Pirklių klubas“ Vilniuje
Leono Garbačausko nuotr./Verslo centras „Pirklių klubas“ Vilniuje

Naujai pastato daliai pasirinktas dvigubas stiklo fasadas. Taip sumažintas šalia esančios judrios gatvės triukšmas, kontroliuojama saulės šviesa ir šiluma, taupomi energijos ištekliai. Taupyti energiją ir didesnį komfortą sukurti taip pat padeda įrengtos šildomos/vėsinamos lubos – dėl jų šiluma arba vėsuma pasiskirsto tolygiai. Be to, tai mažina eksploatacines elektros energijos sąnaudas 10–15 procentų.

Verslo centro plėtotojai – 2007 metais įkurta privataus kapitalo įmonė „BT Invest“.

Bendras A+ energinės klasės pastato plotas siekia 10,2 tūkst. kv. metrus, po juo įrengta 74 vietų trijų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

„Pirklių klubas“ – puikus pastato dvasios išsaugojimo pavyzdys, drąsiai įgyvendintas tyliojoje Gedimino pr. dalyje, taip pat davęs pavyzdį aplinkinių teritorijų atsinaujinimui. Netrukus po „Pirklių klubo“ čia atsirado daugiafunkcis pastatas „Live Square“, tvarkosi kitos gretimos teritorijos“, – sakė M.Statulevičius.

Leono Garbačausko nuotr./Verslo centras „Pirklių klubas“ Vilniuje
Leono Garbačausko nuotr./Verslo centras „Pirklių klubas“ Vilniuje

Vertinimo komisijos nario V.Martinaičio teigimu, „Pirkių klubas“ – prabangus, galbūt brangus, ir tuo pačiu – vienas kruopščiausiai atliktų objektų.

„Daug tai liudijančių pavyzdžių ir net labai tvarkingai įrengtas stogas – terasa. Kiek esu vaikščiojęs po įvairiausius pastatus, tokio tvarkingo nesu matęs, jame jautiesi lyg būtum svetainėje“, – aiškino jis.

Projekto užsakovas – UAB „Pirklių klubas“, projektuotojas – UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, architektas – Alfredas Trimonis, generalinis rangovas – UAB „Lakaja“.

Verslo centras „k29“

Centrinėje Vilniaus dalyje iškilęs verslo kompleksas „k29“ yra vienas moderniausių A klasės biurų pastatų Baltijos šalyse. 8 aukštų pastato architektūrinis leitmotyvas – keliai ir jų sankirtos. Ribojantis su intensyvia magistrale – Konstitucijos prospektu – traktuojamas kaip ryškus transportinio mazgo akcentas. Verslo centras „k29“ užpildė ir urbanizavo iki tol ne visiškai suformuotas erdves aplink Geležinio Vilko gatvės transporto žiedą, taip pat tapo trūkstama pėsčiųjų ryšių grandimi tarp Šeškinės, išvystyto Šnipiškių bulvaro ir senojo Vilniaus miesto centro.

Šalia „k29“ sukurta nauja viešoji erdvė – žaliasis skveras. Tai yra tarytum trūkstama grandis tarp Neries šlaito ir upės senvagės parko žaliųjų erdvių. Jis harmoningai įsilieja ir papildo Vilniaus miesto želdinių struktūrą. Be to, suprojektuotas skveras išnaudoja esamą infrastruktūrą (analogišką Europos aikštei), užtikrinančią žmonių srautus: viešojo transporto stoteles, požeminę pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų migracinius koridorius.

„k29“ pastato idėja – organiška geometrinė forma, kuri talpina savyje intelektualines žinias, idėjas, technologijas.

Bendrovės nuotr./Verslo centras „k29“
Bendrovės nuotr./Verslo centras „k29“

Naujai suformuotoje atviroje aikštėje „k29“ eksponuojamas kaip skulptūriškas statinys. Verslo kompleksas – vienatūris objektas, šiaurės kryptimi aukštėjantis nuo 4 iki 8 aukštų. Jo išraiška nulemta sklypo, urbanizuotos aplinkos, gamtinio karkaso bei atitinka šiuolaikiniam, moderniam, funkcionaliam biuro pastatui keliamus reikalavimus.

Projektuojant „k29“ pastatą vieni pagrindinių tikslų buvo sukurti patogią ir lanksčią biurų planinę struktūrą, modernią bei tvarią darbo aplinką. Pastatas pritaikytas tiek mažesniems, tiek didesniems nuomininkams ir atitinka jų reikalavimus. Visos verslo centro erdvės pasižymi praktiška, funkcionalia geometrija, kuri formuoja šiuolaikišką ir tvarią darbo aplinką. Pažangūs projektavimo ir interjero sprendimai padeda užtikrinti akustinį vidaus erdvių komfortą, sulaiko garsą ir sugeria triukšmą.

Efektyvų pastato energetinių resursų naudojimą užtikrina dvigubas fasadas ir išorinės žaliuzės. Patalpos vėsinamos šalčio sijomis, yra įdiegtos moderniausios automatinės vėdinimo, šildymo ir oro valdymo inžinerinės sistemos.

„k29“ pastato interjeras sukurtas laikantis skandinaviško stiliaus tradicijų. Čia vyrauja jaukūs ir šilti atspalviai, naudojamos aukščiausios kokybės natūralios medžiagos bei jų deriniai.

15 tūkst. kv. metrų ploto pastate įrengtos 1 253 darbo vietos, čia veikia 590 vietų požeminė ir antžeminė stovėjimo aikštelės.

Plėtotojas – UAB „K29“, užsakovas – „Lords LB Asset Management“ fondas „Lords LB Baltic Fund II“, projektuotojas – „PLH Arkitekter“ ir UAB „Archinova“, architektai – S.E.Andersen, Aleksandras ir Antanas Gvildžiai, V.Kazlauskaitė, S.Paškevičienė ir E.Šimeliūnas. Rangovas – UAB „Contestus projektai“.

Bendrovės nuotr./Verslo centras „k29“
Bendrovės nuotr./Verslo centras „k29“

Komisijos pirmininkas M.Statulevičius pasakoja, kad „k29“ į visų laikų geriausių komercinių pastatų finalą pateko dėl aukštos architektūrinės ir inžinerinės kokybės.

„k29“ vienas pirmųjų pastatų su dideliu vidiniu atrijumi – dalis naudingo ploto buvo „paaukota“ architektūros kokybei ir atvirumui sukurti“, – sako M.Statulevičius.

Pasak V.Martinaičio, verslo centras „k29“ išsiskiria energinio efektyvumo technologiniais sprendimais ir originalia vidine erdve, kuri tarnauja ir kaip renginių erdvė.

„Pamenu, teko būti koncerte ir darbuotojai išėjo iš kabinėtų ir iš karto atsidūrė gražioje salėje. Šis sprendinys yra įdomus, išskirtinis. Be to, vėdinimas, oro kondicionavimas išspręsti labai apgalvotai“, – kalbėjo jis.

Verslo centras „Quadrum“

2012 metų vasarį pradėti apleisto pastato vaiduoklio, daugiau nei 20 metų „puošusio“ Vilniaus miestą, griovimo darbai, o 2012 metų gegužę jis galutinai nušluotas nuo žemės paviršiaus. Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Schage Real Estate“ priklausanti „Schage Group“ nugriauto pastato vaiduoklio vietoje nusprendė statyti verslo centrą „Quadrum“, kurį sudarys trys pastatai – Rytinis (East), Šiaurinis (North), Pietinis (South).

Pastatų statybos vyko etapais. Pirmajame etape buvo pastatyti Rytinis ir Šiaurinis pastatai, įskaitant pirmąjį Pietinio pastato aukštą, tai leido visiškai įrengti žaliąsias verslo centro kiemo erdves, o likusią Pietinio pastato dalį buvo galima statyti vėliau.

75 tūkst. kv. metrų verslo centro „Quadrum“ šildymui pirmą kartą Lietuvoje panaudota geoterminė energija.

Bendrovės nuotr./Verslo centras „Quadrum“
Bendrovės nuotr./Verslo centras „Quadrum“

2016 m. rugsėjo 29 d. Konstitucijos prospekte oficialiai atidaryta baigta statyti biurų komplekso „Quadrum“ dalis. Anot „Schage Real Estate“ generalinio direktoriaus Kjetil T. Hansseno, „investicijų prasme tai buvo pakankamai rizikingas projektas, kurį pradėjome plėtoti dar besibaigiant ekonominei krizei, tačiau Lietuvoje dirbame jau nuo 1998 metų, todėl žinojome galimybes ir buvome tikri, kad viskas klostysis palankiai. Kol kas tai yra pats ambicingiausias iki šiol plėtotas Norvegijos kompanijos „Schage Group“ investicijų projektas“.

2018 metų rugsėjį buvo pradėtas statyti paskutinis 11 tūkst. kv. metrų ploto „Quadrum South“ korpuso pastatas, kuris buvo užbaigtas ir perduotas naudoti 2019 metų pabaigoje.

Tuo pačiu metu buvo nuspręsta parduoti „Quadrum“ biurų kompleksą. Tai vienas didžiausių biurų pardavimo sandorių Baltijos šalių rinkos istorijoje. 45 tūkst. kv. metrų nuomojamo ploto biurų kompleksą Konstitucijos prospekte už 156 mln. Eur nupirko Vokietijos kapitalo įmonė „Deka Immobilien“.

Pastato projektuotojas – „Lund+Slaatto Arkitekter“ ir UAB „Arches“, architektai – Espen Pedersen, Edgaras Neniškis.

Bendrovės nuotr./Verslo centras „Quadrum“
Bendrovės nuotr./Verslo centras „Quadrum“

Anot komisijos pirmininko, „Quadrum“ – vienas įspūdingiausių ir finansiškai sėkmingiausių projektų Konstitucijos prospekte nėjęs į kompromisus su statybos ir inžinerine bei tvarumo kokybe.

V.Martinaičio teigimu, verslo centras „atrodo oriai“, jame buvo protingai panaudotas stiklas.

„Kruopščiam, imliam darbui ir lėšom, suprasdami, kad vaizdas turi būti geras padarė gražų, prospektą papuošiantį pastatą. Visoje šioje pastatų grupėje įrengti pavyzdiniai technologiniai sprendimai. Jis turi „Breem“ kokybės sertifikatą. Akivaizdu, kad pastatytas didžiulis naudingas plotas, bet išskaidymas į atskirus pastatus išgelbėjo prospektą nuo didžiulio pastato ir... nuo tokios netvarkingos vietos“, – įsitikinęs jis.

Viešbutis „Pacai“

Didžiausias iššūkis viešbučio „Pacai“ sostinėje architektams buvo naujos ir senos architektūros suderinimas. Projektuojant naujus statinius juos ribojo tankumo, intensyvumo reikalavimai. Architektai ieškojo architektūrinės išraiškos, kuri organiškai derėtų su aplinka – jos neužgožtų, neišsišoktų. Tikslas buvo sužinoti, kaip visas pastatų kompleksas evoliucionavo per šimtmečius – nuo XV a. iki mūsų dienų.

Restauruojant rūmus nuspręsta projekte atspindėti svarbiausią jų laikotarpį – 1676–1831 m., kai čia šeimininkavo Lietuvos didikai Pacai. Taigi reikėjo sužinoti, kaip rūmai atrodė tada, o ne pastarąjį šimtmetį, kai po įvairių karų, gaisrų ir nelaimių įgavo visai kitą vaizdą.

Pacų viešbučio nuotr./Pacų viešbutis
Pacų viešbučio nuotr./Pacų viešbutis

Atliekant archeologinius tyrimus buvo surasta plytų degimo krosnies liekanų. Dalis surastų autentiškų mūrų fragmentų uždengti ir palikti ateities kartoms, kai kurie fragmentai eksponuojami naujame viešbučio korpuse. Pavyzdžiui, XVI amžiaus skliautiniai rūsiai ir laiptai tapo viešbučio SPA centro dalimi. Buvo rasta stiuko skulptūra, primenanti mitologinę deivę Atėnę, senojo Vilniaus pastatams būdingų krosnių, restauruota XVI–XX a. sienų tapyba.

Architektams ir restauratoriams pavyko atkurti rūmus tokius, kokie šie buvę Pacų giminės klestėjimo laikotarpiu, kuris truko pusantro šimto metų.

‎‎Tarptautinis viešbučių tinklas „Design Hotels“ pasirinko viešbutį „Pacai“ savo nariu dėl savo iškalbingos istorijos, architektūros bei išskirtinio dizaino.

Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“
Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“

Viešbutyje įrengtos 4 renginių salės, atkurtas istorinis kiemas – visos šios erdvės skirtos tiek tarptautinėms konferencijoms rengti, tiek privatiems renginiams.

Viešbučio kompleksiškumas, apimantis aukščiausio lygio paslaugų spektrą, bei išskirtinė architektūra suformavo naują miestelėnų kultūrą ir įpročius, tokius kaip vilniečių pasirinkimą praleisti savaitgalį viešbutyje – tokiu būdu didėja ir vietinis turizmas, – atostogos savo šalyje iš jos neišvykstant.

Pacų rūmų atstatymo metu išsaugotos autentiškos Lietuvos istoriją menančios detalės, kurios buvo vienas pagrindinių iššūkių net penkerius metus trukusiame XVII a. statytų didikų Pacų barokinių rūmų rekonstrukcijos procese. Viešbutis labai stipriai pakeitė miesto vaizdą, ypač pagražino labiausiai turistų lankomą Rotušės aikštę.

Projekto plėtotojai – UAB „Blendas“, projektuotojas – UAB „Forma“, architektai – Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Šarūnas Verbus, Andrius Zanevičius. Konstruktoriai – „SK projektai“, Vaida Mikalauskytė. Restauratoriai – Audronė Kaušinienė, Robertas Zilinskas. Generalinis rangovas – „Conresta“.

Komisijos narys profesorius V.Martinaitis viešbutį „Pacai“ vadina paslėptu grožiu.

„Jeigu tiksliai nežinai, jo mieste ir nerasi. Reikia eiti per arką ir tik tada jis atsiveria. O kuo giliau eini, tuo viskas gražiau, patraukliau, išdidžiau, pagarbiai praeičiai padaryta. Senus pastatus reikia atstatinėti būtent su tokiu rūpesčiu, su tokiu dėmesiu jo istorijai“, – komentavo jis.

„Pacai – aukšto lygio pavyzdinis atkurto paveldo projektas, neaukojęs šiuolaikiškai suprantamo patogumo ir kokybės. Tai kantrybės ir meistriškumo įsikūnijimas“, – sakė M.Statulevičius.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką