Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 13d. 11:50 , Atnaujinta: 2019 birželio 13d. 12:56

V.Vasiliauskas NT rinką ragina nepamesti galvos: nepamirškite, kad ateis ekonomikos ruduo

Vitas Vasiliauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vitas Vasiliauskas

Nepaisant tarptautinių iššūkių, Lietuvos finansų sistema tebėra atspari, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, svarbiausios rizikos mūsų finansų sistemos stabilumui yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję mūsų didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito ir nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas. Jis teigia, kad nors bankai ir toliau aktyviai teikia paskolas gyventojams, įmonėms skolinimas sulėtėjo.

„Kylant atlyginimams gyventojų optimizmas auga, skolinimosi būstui tempas neslūgsta, NT rinkos aktyvumas auga. Lietuvos banko taikomos makroprudencinės priemonės didina finansų sistemos atsparumą ir vėsina kredito rinką, tačiau su NT sektoriumi susijusios įmonės ir gyventojai taip pat turėtų nepamesti galvos ir nepamiršti, kad po dabartinio ekonomikos pakilimo anksčiau ar vėliau ateis ekonomikos ruduo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Neparduoti butai „ramina“ kainų augimą

Pernai Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui buvo sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus, taip pat didėjo ir būsto pasiūla. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metu butų pastatoma daugiau nei 2007 metais.

Augant būsto pasiūlai, pastaraisiais metais Vilniuje ir Kaune išaugo neparduotų, bet jau pradėtų ir baigtų statyti butų skaičius. Šiuo metu neparduotų butų skaičius Vilniuje siekia 4,6 tūkst., nors 2018 metais Lietuvoje parduota 16,8 proc. daugiau būstų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

V.Vasiliausko vertinimu, išaugusi pasiūla ir neparduotų butų skaičius riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą. Skaičiuojama, kad per metus būsto kainos pakilo 7,4 proc., o Vilniuje – 4,1 proc. Tačiau 4,8 proc. augo ir statybų sąnaudos.

„Kainų augimo lūkesčiai sustiprėję, bet jie daugiau mažiau nuosaikūs. Būsto sandorių skaičius buvo didžiausias nuo 2007 metų, o kalbant apie vienai galvai tenkančių sandorių skaičių – jis buvo pats didžiausias. Bet naujų būstų pasiūla niekur nedingsta, pastatoma nemažai, neparduotų būstų nemažai, todėl pasiūlos kanalas nesudaro prielaidų kainų augimui“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Įmonės susiduria su sunkumais

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu su paskola įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį, prieš ekonominę krizę, šis rodiklis siekė 70 proc. Būsto paskolų 2018 metais suteikta 9,1 proc. daugiau nei užpernai.

„Paskolos teikiamos su mažesniu pirkėjo pradiniu įnašu, matome, kad tas santykis mažėja. Su prieškriziniu laikotarpiu net nėra ko lyginti, mūsų žiniomis, dabar nėra pažeistas minimalus santykis. Tačiau matoma tendencija, kad skolinamasi su mažiau nuosavų lėšų. Taip pat ilgėja paskolos trukmė. Tai, matyt, pasekmė pasitikėjimo ir pajamų augimo“, – konstatuoja V.Vasiliauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Statybos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Statybos

Įmonės susiduria su sunkumais

Pasak V.Vasiliausko, statybų sektoriuje daugėja įmonių, kurios susiduria su sunkumais. Pernai bankai įmonėms suteikė 0,6 proc. mažiau paskolų. Statybos įmonių neveiksnių paskolų lygis per metus išaugo nuo 14,5 iki 17,2 proc.

Taip pat Lietuvos bankas pastebi, kad sunkiau pasiskolinti tampa ir įmonėms. Ypač energetikos, telekomunikacijų ir nekilnojamojo turto. Dosniausi bankai yra transporto ir prekybos įmonėms.

„Skolinimasis iš kitų šaltinių yra išaugęs, padidėjęs ir tarpusavio skolinimasis, taip pat didelių įmonių skolinimasis iš alternatyvių šaltinių. Išsiskiria transporto ir prekybos įmonės, nes jų kreditavimas ir toliau auga. Tendencijos visokios, bet kalbant apie visą portfelį, jis yra sumažėjęs“, – sakė V.Vasiliauskas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

Anot jo, vidutiniškai apie 30 proc. įmonių prašymų suteikti paskolas bankai atmeta. Labiausiai nenori skolinti mažoms įmonėms, kurių paraiškų atmetimas krito nuo 40 proc. iki 60 proc. Taip pat paskolų negauna 29 proc. vidutinio dydžio įmonių ir 5 proc. didelių.

„Išsiskiria statybos įmonės, jų galimybės kredituotis yra pasunkėjusios. Pagrindine priežastimi, kodėl bankų skolinimas sumažėjo, mes laikome pokyčius bankų sektoriuje. Koncentracija sumažėjo, todėl natūralu, kad du didžiausi bankai gali jaustis ramiai perimdami klientus. Bet bankai turi kitą nuomonę“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Apie tai, kad bankai ne taip noriai skolina naujiems NT projektams, 15min rašė jau prieš metus. Tačiau garsiau NT analitikai („Newsec“ ir „Colliers International“) ir įmonės pradėjo kalbėti nuo šių metų. Paskutinis pavyzdys – „Radisson Blu Hotel & SPA Nida Marina“ viešbutis Nidoje, kurio įgyvendinimas stringa dėl negaunamo finansavimo.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos

Kyla palūkanų normos

Lietuvos bankas tikina, kad būsto paskolų palūkanos pakilo tiek įmonėms, tiek gyventojams. Įmonėms palūkanų norma kilo 0,5 proc., o gyventojams – 0,3 proc. Palūkanų pokyčius nulėmė didėjanti bankų paskolų marža.

„Bankai paskolų palūkanų normos pakėlimą argumentuoja savo finansavimosi padidėjimo, anticiklinio kapitalo padidėjimu. Mes norime pasakyti, kad anticiklinio kapitalo rezervo buferis yra skirtas ne rizikai valdyti, o bankų atsparumui didinti. Jis neturėtų skatinti palūkanų kilimo.

Be to, didžiųjų bankų palūkanų didėjimo tendencija pasirodė prieš pinigų plovimo skandalus, todėl argumentuoti, kad dėl to sunku pasiskolinti rinkose, yra neteisinga. Manome, kad dėl situacijos rinkoje didėja palūkanų normos. Situacija tokia, kai rinkos ekonomikos sąlygomis veikia paklausos ir pasiūlos dėsniai“, – atkerta V.Vasiliauskas.

V.Vasiliauskas taip pat paskelbė, kad nuo birželio 30 dienos kyla anticiklinio kapitalo rezervo norma nuo 0,5 proc. iki 1 proc.

V.Vasiliausko teigimu, Lietuvoje dominuojant Skandinavijos bankams ir tose šalyse esant aukštoms būsto kainoms bei dideliam namų ūkio įsiskolinimui, tai kelia problemų ir mums.

„Nors Švedijos būsto rinkos augimas prislopo, tačiau prastėjanti padėtis pasaulio rinkose ir iškilusios grėsmės Šiaurės šalių reputacijai dėl pinigų plovimo skandalų gali daryti neigiamą įtaką regiono bankų grupių veiklai. Šiaurės šalių bankų akcijų kainos reikšmingai sumažėjo, o finansavimo sąnaudos rinkose išaugo“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Skaičiuojama, kad būsto kainos Švedijoje krito 5,5 proc., o dabar auga nuosaikiai.

M.Zalatorius: Lietuvoje veikia 8, o ne 2,5 banko

Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad priklausomybės nuo Skandinavijos bankų rizika yra labiau hipotetinė nei tikra, kadangi didžiąją mūsų šalyje veikiančių bankų balanso dalį sudaro Lietuvos gyventojų indėliai.

„Patronuojančių užsienio bankų ir kitų kredito įstaigų indėliai tesudaro apie 10 proc., kai prieš 2008 metų krizę šis rodiklis viršijo 40 proc. Pinigų plovimo skandalai, kurie labiau susiję su Baltijos šalimis nei su Skandinavijos, daro įtaką ir bankams – pastebimos skolinimo rinkose brangimo tendencijos“, – po konferencijos M.Zalatorius sakė žurnalistams.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zalatorius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zalatorius

Anot jo, reikėtų atskirti rinkos koncentraciją nuo konkurencijos rinkoje. Dabartinę rinkos situaciją galima traktuoti kaip rinkos dydžio, politikos ir rinkos reguliavimo pasekmę.

„Aukšta koncentracija nebūtinai lemia mažą konkurenciją. Lietuvoje veikia aštuoni bankai, netrukus veiklą pradės dar trys specializuoti. Penki iš šiuo metų veikiančių bankų teikia būsto paskolas gyventojams. Vadinamųjų mažų bankų būsto paskolų portfelis auga sparčiausiai. Jeigu jie būtų nekonkurencingi, jų portfelis taip greitai neaugtų. Tad kai kurių politikų ir valstybės tarnautojų kalbėjimas, esą Lietuvoje veikia du su puse banko, mažų mažiausiai klaidina vartotojus“, – įsitikinęs M.Zalatorius.

Jo teigimu, situacija, kai keli bankai užima ženklią rinkos dalį, net Europos erdvėje nėra išskirtinė. Valstybių su tokia bankų rinkos struktūra yra tiek Europoje, tiek už jos ribų. Pavyzdžiui, Olandijoje gyvena 17 mln. žmonių, o rinkoje dominuoja trys bankai.

„Lietuvos bankų asociacija sveikintų, jeigu mūsų šalyje atsirastų daugiau stiprių ir gerai kapitalizuotų bankų. Būsto paskolų palūkanų svyravimai priklauso tiek nuo objektyvių ekonomikos ir rinkos reguliavimo veiksnių, tiek nuo rizikos vertinimo“, – aiškino jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Statybos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Statybos

M.Zalatorius taip pat nesupranta, kodėl Lietuvos bankas stebisi, kad pakėlus anticiklinio kapitalo rezervo normą, kylą ir palūkanų norma. Esą, nuosekliai kylant šiam rezervui, butų keista, jei ši priemonė nedarytų poveikio skolinimo sąlygoms.

„Antra, paskolų palūkanų dydį nulemia lėšų kaina rinkoje. Pastebime, kad bankų platinamos obligacijos brangsta, todėl normalu, kad auga ir paskolų palūkanos. Lėšų kainos augimą lemia tiek pinigų plovimo skandalai, tiek neapibrėžtumo nuotaikos Europoje“, – kalbėjo jis.

M.Zalatorius pripažino, kad pastaruoju metu skolinimo apimčių augimas kiek sulėtėjo. Tačiau jis nesutinka, kad paskolų verslui mažėja. Jo skaičiavimais, eliminavus keliuose sektoriuose įvykusius reikšmingus paskolų gražinimus, paskolų verslui portfelis nuosekliai auga apie 4 proc. kasmet.

„Pastebime, kad verslas pradeda aktyviau rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius. Obligacijų dalis bendrame verslo finansavimo portfelyje išaugo nuo 1 proc. 2017 metais iki beveik 10 proc. 2019 metais. Todėl vertinti verslo finansavimo galimybes, analizuojant tik bankų veiklos rodiklius, nebūtų netikslu“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką