Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 11d. 14:14 , Atnaujinta: 2019 sausio 11d. 14:21

Vietoj vieno namo – penki: kaimynai sukilo prieš iškilusį kvartalą, bet kova gali būti beviltiška

Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose

Airių gatvės Vilniuje gyventojai priversti kovoti su kaimynystėje iškilusiais sublokuotais namais, nors ten turėjo būti statomi individualūs namai. Taip vieno namo vietoje atsirado penki. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teisme siekia panaikinti neteisėtai išduotą statybos leidimą, o Vilniaus valdžia pripažįsta – dabar tokių leidimų niekas neišduotų.

Į 15min kreipėsi sostinės Kalnėnų rajone gyvenantys žmonės, prieš kurių langus iškilo penkiolika trijuose sublokuotuose namuose įrengtų butų. Jų teigimu, statybų šiuose Airių gatvės sklypuose istorija prasidėjo dar prieš kokius 4–5 metus, kuomet tuometinis savininkas prašė kaimynų pasirašyti sutikimus.

„Tada mūsų rajone pasirodė vystytojas ar savininkas tų trijų sklypų, kuriuose dabar pastatyti šie nelegalūs pastatai. Mūsų prašė pasirašyti ant projekto, kuris tuo metu neatitiko detalaus plano reikalavimų. Kad gautų statybos leidimą, jam reikėjo rajono gyventojų sutikimo, bet nei vienas nesutiko, gal įsižeidė, bet mums buvo pasakyta, kad „su jumis ar be jūsų mes čia pastatysime vis tiek“, – istorijos pradžią 15min dėstė vienas iš gyventojų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose

Kaip vėliau paaiškėjo, leidimus plėtotojas gavo ir be gyventojų sutikimo. Vilniaus miesto savivaldybė 15min informavo, kad statybos leidimai adresais Airių g. 8, 10 ir 12 buvo 2015 metais išduoti statytojui „Centaurus Investment Gruop“. Su pastaruoju susisiekti 15min nepavyko.

Nurodoma, kad sklype suprojektuoti penki blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai, bendras plotas vieno namo 89,91 kv. metras – iš viso viename 10 arų sklype iškilo beveik 450 kv. m ploto namas.

Dvejus metus Kalnėnų gyventojai nieko negirdėjo, tačiau staiga šioje vietoje pasirodė nauji savininkai. Paaiškėjo, kad bendrovė „Centaurus Investment Gruop“ pardavė du sklypus įmonei „Buta“, kurią valdo azerbaidžanietis Avazas Gulijevas, o trečias sklypas buvo parduotas dviem privatiems asmenims.

„Statybų pradžioje bandė mus supažindinti su tuo projektu, bet mes ne architektai. Tačiau pasakėme, kad anksčiau nepasirašėme šių planų ir su šiomis statybomis taip pat nesutiksime. Įspėjome, kad šias statybas skųsime“, – aiškino Kalnėnuose gyvenantis žmogus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose

Nustatė pažeidimus išduodant leidimą

VTPSI atstovės spaudai Ligitos Luščiauskaitės teigimu, 2017 metų rugsėjį inspekcija gavo skundų dėl galimai savavališkai vykdomų statybos darbų. Taip pat gyventojai suabejojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiančių dokumentų teisėtumu.

VTPSI atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad leidimai išduoti neteisėtai, o projektų sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pasak L.Luščiauskaitės, pagal detalųjį planą toje teritorijoje galėjo kilti tik individualūs namai, o „pastatų blokavimo galimybė kvartale nenumatyta“.

„Savivaldybė suderino projektus ir išdavė Statybos leidimus statyti blokuotus vienbučius gyvenamuosius namus sklypuose, kuriuose, vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais, negalima blokuota vienbučių gyvenamųjų namų statyba“, – komentavo L.Luščiauskaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose

Tiesa, nors inspekcija užfiksavo neteisėtai išduotą leidimą, statyboms nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – darbai nebuvo sustabdyti.

„Dabar tie pastatai puikiai stovi, leidimas išduotas neteisėtai“, – situaciją nupasakojo Kalnėnų rajono gyventojas.

Atvejis pasiekė teismą

Šiuo metu VTPSI kartu su gyventojais Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį, kuriuo siekia panaikinti ne tik galimai savivaldybės neteisėtai išduotą statybos leidimą. Taip pat – ir pačių išduotą pažymą, kuriuo konstatavo statybas be nukrypimų. Turėdami šią pažymą statytojai galėjo registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Gyventojų nuomone, procesas yra tyčia vilkinamas, prieš kiekvieną posėdį vis papildant kokia nors bylos medžiaga. Vienas jų – sklypų detalaus plano keitimas, kuriuo būtų galima statyti sublokuotus namus. Pirmą kartą statytojams ir savivaldybei nepavyko pakeisti detaliojo plano sprendinių, tačiau praėjusių metų lapkričio pabaigoje šis sumanymas buvo įgyvendintas.

„Antru bandymu viskas buvo pasirašyta ir niekas nieko nežinojo“, – tikino gyventojas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose

Artimiausias bylos nagrinėjimo posėdis – sausio 22 dieną.

Siekdami panaikinti Vilniaus valdžios sprendimą koreguoti detalųjį planą, patys gyventojai, be valdžios institucijų kreipėsi į teismą. Kalnėnuose gyvenantys žmonės teisėjui bandys įrodinėti, kad tokia detaliojo plano korektūra – taip pat neteisėta. Taip pat šiuo ieškiniu gyventojai nori, kad nebūtų stabdomas VTPSI ieškinys prieš savivaldybę.

„Prašėm apskritai panaikinti detalaus plano keitimo inicijavimą, patį keitimą, viską atšaukti ir panaikinti“, – nenusileidžia jie.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose

M.Pakalnis: dabar toks leidimas nebūtų išduotas

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis 15min pripažino, kad tokio leidimo statyboms toje vietoje išduoti sostinės valdininkai negalėjo ir jei dabar būtų kreiptasi – jis nebūtų išduotas. Tačiau jis rado kaltininką – 2014 metais pasikeitusį Teritorijų planavimo įstatymą, kurį tuomet valdžios institucijos interpretavo kaip tik suprato. Tiesa, tuo metu, kai buvo išduotas leidimas, M.Pakalnis miesto vyr. architektu nebuvo, o juo tapo 2016 metais.

„2014 metais pasikeitus Teritorijų planavimo įstatymui iš tikro buvo tam tikra sumaištis. Nei savivaldybė, nei institucijos nežinojo, ką vertinti, pagal ką vertinti, kaip išdavinėti statybos leidimus ir buvo traktuojama pakankamai laisvai tiek savivaldybės, tiek prižiūrinčių institucijų. Tada ir buvo išduotų leidimų statybai tokių pastatų, kurie viršijo aplinkos parametrus pagal bendrą planą.

Iki 2016 metų buvo traktuojama, kad galioja tik brėžinys, aiškinamųjų raštų nelabai kas skaitė, brėžinius irgi traktavo pakankamai laisvai. Apie 2016 metus tiek savivaldybės, tiek kitų institucijų, pirmiausiai VTPSI, pasikeitė požiūris į teisės aktus. Tą galima tiesiai taip ir pasakyti. Pradėtas žymiai atidžiau vertinti pačių dokumentų turinys, kas parašyta, kokie tekstai, kas parašyta aiškinamuosiuose raštuose“, – teigė Vilniaus miesto vyr. architektas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

O kas gi tais 2014 metais pasikeitė? Teisininkas Evaldas Klimas 2013 metų birželį vz.lt publikuotame komentare aiškindamas pokyčius teigė, kad naujuoju reguliavimu iš esmės panaikintas poreikis rengti detaliuosius planus. Detaliųjų planų rengimas nuo to laiko tapo savivaldybės pareiga.

„Tuo metu žemės sklypų savininkai ir naudotojai statybas galės vykdyti vadovaudamiesi bendrojo plano sprendiniais. Be to, žemės sklypo paskirties keitimui, tam tikrais atvejais, taip pat nereikės rengti detaliųjų planų“, – rašoma teisininko E.Klimo komentare.

„Tada atsirado tokių dalykų, kad kai kurie dokumentai buvo išduoti nepilnai atitinkant detaliųjų planų reglamentus, kurie kai kuriais atvejais yra pakankamai poetiniai. Tik 2016-ais pradėta dokumentus koreguoti. Ir Airių gatvės atvejis yra vienas iš tokių – buvo išduotas leidimas statyti blokuotiems namams, detaliajame plane nebuvo nurodyta, kad galima statyti blokuotus namus toje zonoje“, – tikino M.Pakalnis.

Tiesa, nors savivaldybė pripažįsta, kad tokių leidimų statyboms neturėjo būti, M.Pakalnis neprisiima visos atsakomybės sau. Valdininko nuomone, VTPSI, kreipdamasi dėl statybos leidimo teisėtumo, pati teismo neprašė stabdyti statybų.

„Tai reiškia, kad jie (VTPSI – 15min) pripažino, kad problema labiau popierinė, o ne konceptuali ir principinė. Iš esmės pasakė, kad reikia tvarkyti popierius, todėl statybos tęsėsi“, – įsitikinęs jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kotedžai Airių gatvėje Kalnėnuose

Kodėl nuspręsta, vykstant teisminiam ginčui, koreguoti detalųjį sklypų planą? Toks sprendimas, kaip paaiškino M.Pakalnis, priimtas atsižvelgus į statytojo iš užsienio pretenzijas ir siekiant patiems apsisaugoti nuo galimų ieškinių. Jei teismas pripažintų, kad leidimas neteisėtas ir statiniai griautini, Vilniaus miesto savivaldybė greičiausiai gautų reikalavimą kompensuoti nuostolius, kurie galėtų siekti apie milijoną eurų.

„Statytojas iš užsienio, šioje rinkoje nepatyręs nusipirko sklypus su leidimu statybai ir staiga paaiškėja, kad tie statybos leidimai kažkokie ne visai tokie, kokie turėjo būti. Tą vystytoją šioje vietoje irgi reikia suprasti.

Savivaldybė ne kartą svarstė visas versijas. Buvo galima atsisakyti keisti detalųjį planą, griauti pastatus ir tada savivaldybė, kas reiškia, visi gyventojai, turėtų padengti žalą vystytojui. Kitas sprendimas – koreguoti detaliojo plano sprendinius, numatyti sublokuotus gyvenamuosius namus, kadangi bendras planas, pagrindinis miesto planavimo dokumentas tam neprieštarauja, ir pasirašyti sutartį dėl adekvataus infrastruktūros išvystymo gretimybėse taip bent iš dalies kompensuojant aplinkiniams gyventojams neigiamas pasekmes plėtros didesnės negu jie tikėjosi“, – galimus sprendimo būdus aiškino M.Pakalnis.

Už sostinės plėtrą atsakingas valdininkas įsitikinęs: kadangi pripažinta, kad problema – popierinė, todėl nuspręsta detalųjį planą koreguoti. Bet jis pripažįsta – dabar tokio leidimo toje vietoje nebūtų išdavęs.

„Situacija nemaloni visoms pusėms, bet kažkokią išeitį reikėjo rasti. <...> Vertinant dabartiniu supratimu, taip, mes tokio leidimo neišduotume“, – dėstė jis.

Konservatoriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

TS-LKD frakcijos seniūnas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Valdas Benkunskas penktadienį Generalinei prokuratūrai pateikė oficialų prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje bei Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje.

„Visų pirma, buvo pradėtos su miesto bendruoju planu ir teritorijų planavimu nesuderinamos statybos. Kai savivaldybė buvo paduota į teismą, statybų projektams toliau vykstant, savivaldybės administracijos atstovai pasirašė detaliojo plano pakeitimus, pagal kuriuos nutarta leisti šios teritorijos plano korekcijas. Tam savivaldybė neturėjo jokio teisinio pagrindo. Iš karto po šio savivaldybės sprendimo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija irgi pritarė miesto detaliojo plano pakeitimams. Stebina tokie įvykių posūkiai ir kyla įtarimas, ar Vilniaus miesto savivaldybė, Statybos inspekcija ir projekto vystytojai tarpusavyje nederino veiksmų, siekiant apeiti teisinius reguliavimus. Kartu yra pagrindo manyti, jog konkretūs savivaldybės valdininkai viršijo savo įgaliojimus bei prekiavo poveikiu. Kadangi buvo akivaizdžiai pažeistas viešasis interesas, manau, kad situaciją turėtų išaiškinti Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba”, – teigė pranešime spaudai cituojamas V.Benkunskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką