Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 17d. 20:56

Vilniuje apgaulės būdu buvo užgrobtas visas daugiabutis: teismas skyrė baudžiamąją atsakomybę

Daugiabutis Mozūriškių gatvėje Vilniuje 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Daugiabutis Mozūriškių gatvėje Vilniuje

Neeilinė istorija susiklostė Vilniaus Justiniškių rajone. Teismas nusprendė, kad įmonės „Infostendas“ vadovas Sigitas Aleknavičius apgaule sugebėjo užvaldyti ir savo vardu užregistruoti svetimą daugiabutį namą, kuris vertas bent 1,8 milijono eurų. Už tai tiek įmonės direktoriui, tiek ir pačiai bendrovei buvo paskirta baudžiamoji atsakomybė.

Daugiabutį Vilniaus Mozūriškių gatvėje pastatė įmonė „KIV“. Ši bendrovė suinvestavo pinigus, atliko statybos darbus, sumokėjo mokesčius, tačiau baigtą statyti namą užvaldė visiškai kita, nesusijusi bendrovė „Infostendas“.

Kaip nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, „Infostendo“ direktorius S.Aleknavičius žinodamas, kad neturi jokių teisių į bendrovės ,,KIV“ žemės sklype statomą pastatą, nebūdamas pastato statybos darbų užsakovu ir neturėdamas jokių sutarčių dėl pastato statybos bei visiškai neinvestavęs į statybą, Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti svetimą daugiabutį kaip savo.

Registrų centras tokį prašymą tenkino. Netrukus po to „Infostendas“ pardavė dalį svetimo daugiabučio butų įvairiems žmonėms bei įmonėms, o pastatą pastačiusi bendrovė „KIV“ liko be nieko. Šioje svetimo pastato užvaldymo istorijoje dalyvavo ir daugiau valstybės institucijų, tačiau jos savo atsakomybės neįžvelgia.

Teismo vertinimu, valstybės institucijos, taip pat Registrų centro darbuotojai buvo suklaidinti ir tokį sprendimą priėmė „suklydimo įtakoje“.

„Infostendo“ vadovas S.Aleknavičius pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, konstatuota, kad jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Kalta pripažinta ir pati įmonė „Infostendas“, teismas nusprendė, kad bendrovė turi būti likviduota. Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Užvaldė sklypo bendrasavininkių daugiabutį

Ši istorija gali atrodyti sudėtinga ir paini, bet, teismo vertinimu, štai kaip įmonei pavyko užvaldyti svetimą daugiabutį namą.

Vilniaus Mozūriškių gatvėje yra beveik hektaro ploto sklypas. Pradžioje jį valdė keturi bendrasavininkiai. Sklype buvo suplanuotos dviejų daugiabučių namų statybos. 2012 metais gautas daugiabučių statybos leidimas buvo užrašytas ant sklypo dalį valdančios įmonės „Informo“, bet sklypo bendrasavininkiai buvo sutarę atskirai naudotis žemės sklypo dalimis.

2014-aisiais pusę žemės sklypo už 1,2 milijono litų nusipirko bendrovė „KIV“. Įmonė pradėjo daugiabučio statybas savo sklypo dalyje. O kitoje sklypo dalyje savo daugiabutį turėjo statyti sklypo bendrasavininkė įmonė „Informo“.

Beveik taip viskas ir klostėsi. Tačiau įmonė „Informo“ bankrutavo, ji statybos teises perleido tų pačių asmenų valdomai, jau minėtai ir baudžiamojoje byloje nuteistai bendrovei „Infostendas“. Bet bendrovė galėjo perleisti teises tik į savo statomą daugiabutį.

2015-aisiais Vilniaus miesto savivaldybė statybos leidimą abiems sklype statomiems daugiabučiams perrašė vienos įmonės ,,Infostendas“ vardu.

2016-aisiais įmonė „Infostendas“ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė prašymą išduoti pažymą apie pastato statybą be nukrypimų nuo projekto. Ne tik savo pastato, bet ir jų sklypo bendrasavininkių „KIV“ daugiabučio. Statybos inspekcija tokią pažymą išdavė.

Tuomet, 2017-aisiais, „Infostendo“ direktorius šią pažymą pateikė Registrų centrui ir paprašė registruoti nuosavybės teises į statinius. Teismo nuosprendyje rašoma, kad „Infostendo“ vadovas S.Aleknavičius savo prašyme Registrų centrui melagingai nurodė, kad yra butų, esančių svetimame daugiabutyje, savininkas. Registrų centras tokį prašymą tenkino. Taip „Infostendas“ oficialiai tapo savininku svetimo daugiabučio, esančio svetimoje sklypo dalyje.

„Tokiu būdu buvo sukurta sudėtinga ir paini faktinė bei teisinė situacija, kuria „Infostendas“ ir kaltinamasis S.Aleknavičius sąmoningai piktnaudžiavo ir klaidino valstybės institucijas. Taip suklaidinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojus įmonės „Infostendas“ vardu buvo gautas statybos leidimas, vėliau pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo projekto, ir Registrų centre įregistruota „Infostendas“ nuosavybės teisė į pastato korpusą bei jame esančius 60 butų“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Teismas konstatavo, kad daugiabutis buvo statomas tik įmonei „KIV“ priklausančiame sklype ir tik šios bendrovės lėšomis. Bendrovė prarastą daugiabutį įvertino 1,8 milijono eurų. Tai – tik tiesioginės sąnaudos: medžiagos, subrangos darbai, darbuotojų darbo užmokestis ir sumokėti mokesčiai.

Vos įsiregistravo svetimą daugiabutį, iš karto pardavinėjo butus

Teismo nuosprendyje pažymima, kad „Infostendas“ nestatė statinio, neturėjo rangos sutarties, neturėjo jokių teisių į šį pastato korpusą.

„Tačiau teikdamas dokumentus suklaidino Registrų centro darbuotojus dėl statinio nuosavybės teisės ir taip svetimas turas buvo registruotas kaip priklausantis nuosavybės teise „Infostendui“, kas suteikė įmonei galimybę šiuo turtu disponuoti, t. y. iš karto po teisinės registracijos pardavinėti butus“, – konstatavo teismas.

Ir iš tiesų, vos įmonės „Infostendas“ vardu 2017-ųjų rugsėjį buvo registruotas daugiabutis namas, tą patį mėnesį įmonė pradėjo pardavinėti daugiabutyje esančius butus. Iš viso skirtingiems asmenims pardavė 26 butus iš šešiasdešimties.

Būtų pirkėjai teismui paliudijo šimtus tūkstančių eurų „Infostendo“ direktoriui sumokėję grynaisiais pinigais. Kai kurie žmonės pirko ne po vieną, o po du, penkis ar net 12 butų. Kai kurie žmonės paliudijo pažinoję „Infostendo“ vadovus. Dabar visi parduoti butai yra areštuoti.

Beje, teismas nustatė ir tai, kad įmonės „Infostendas“ veikla nebuvo skaidri. Įmonės faktinis akcininkas yra Arūnas Drublionis, kuris norėdamas paslėpti savo valdymą paprašė sesers „pabūti akcininke“.

„Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad įmonės veikla nėra nepriekaištinga ir skaidri ir tai tiesiogiai susiję su jos padaryta nusikalstama veika“, – konstatavo teismas. Taip pat buvo nustatyta, kad ši įmonė praktiškai nevykdo jokios veiklos, turi tik vieną darbuotoją – direktorių, kuris dirba tik vieną valandą per mėnesį.

Apklaustas teisme „Infostendo“ direktorius S.Aleknavičius kaltu neprisipažino. Jis teigė, kad „nesupranta kaltinimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Išklausęs liudytojus, neišgirdo nei vieno momento, fakto, kad būtų kažkas suklastota ar būtų noras kažką papirkti, ar kažką padaryti.“

„Infostendo“ advokatas Česlovas Bakasėnas teisme taip pat teigė su kaltinimais nesutinkantis. Jis tvirtino, kad S.Aleknavičiui neinkriminuotas dokumentų klastojimas, melagingų duomenų pateikimas. Jokie kiti valstybės ar savivaldybės darbuotojai nėra kaltinami bendrininkavimu, apgaule užvaldant svetimą turtą stambiu mastu, piktnaudžiavimu tarnyba, papirkimu, kyšio priėmimu, dokumentų klastojimu ir panašiai.

15min su S.Aleknavičiumi susisiekti nepavyko. Viešai nurodomu bendrovės „Infostendas“ telefono numeriu niekas neatsakė, o parašius laišką elektroniniu paštu, kuris Registrų centre nurodomas kaip įmonės kontaktas, buvo gautas nepasirašytas atsakymas, kad „šis elektroninis paštas nieko bendro su teismais ir su UAB Infostendas neturi.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Registrų centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Registrų centras

Valstybės institucijos savo atsakomybės nemato

15min kreipėsi į valstybės institucijas, kurios dalyvavo šiame procese ir išdavinėjo įmonei „Infostendas“ įvairius dokumentus, kurių pagrindu buvo užvaldytas svetimas daugiabutis.

Vilniaus savivaldybė, kuri įmonei „Infostendas“ išdavė statybos leidimą, teigė, kad savivaldybės kaltės čia nebuvo.

„Baudžiamojoje byloje savivaldybė nedalyvavo, todėl pakomentuoti plačiau negali. Paprastai tokiais atvejais, kai savivaldybė išduoda statybos leidimą, bet po to paaiškėja, kad asmenys pateikė suklastotus dokumentus, tai teismai, nors ir panaikina statybos leidimus, tačiau pripažįsta, kad dėl to nebuvo savivaldybės kaltės, nes nustatyti, ar buvo suklastoti dokumentai ar ne, gali tik ikiteisminio tyrimo institucijos“, – rašoma Vilniaus savivaldybės atstovės Neringos Kolkaitės atsiųstame atsakyme.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigė, kad pažymą apie pastato statybą be nukrypimų nuo projekto „Infostendui“ išdavė, nes ši įmonė turėjo galiojantį statybos leidimą.

„Statybos inspekcijai buvo pateikti visi teisės aktuose numatyti dokumentai, o Statybos inspekcijai pažymos išdavimo metu nekilo įtarimų dėl galimo dokumentų klastojimo. Taigi Statybos inspekcija jai teisės aktais priskirtas funkcijas vykdė vadovaudamasi kompetentingų institucijų parengtais ir išduotais galiojančiais dokumentais“, – rašoma Statybos inspekcijos atstovės Ievos Liutkutės atsakyme.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Registrų centras: negalime kvestionuoti dokumentų

Registrų centras, kuris ir įregistravo „Infostendas“ vardu svetimą daugiabutį, kaip dabar nustatė teismas, sako, kad rėmėsi prieš tai paminėtų institucijų patvirtintais dokumentais.

„Bendrovės nuosavybės teisė į situacijoje nurodytus butus Nekilnojamo turto registre įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymos pagrindu, kurioje statytoja nurodyta ta pati bendrovė. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad minėtoje pažymoje matomi ranka daryti taisymai ar prašymą teikia ne tas pats asmuo, kuris yra nurodytas pažymoje. Tokiais atvejais registratoriai imasi veiksmų ir prašo paaiškinti abejonių keliančias aplinkybes ar patikslinti tam tikrus faktus. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju tokių abejonių keliančių aplinkybių nebuvo“, – komentavo Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Jis teigė, kad Registrų centras neturi pagrindo kvestionuoti Statybų inspekcijos išduotos pažymos ar kitų dokumentų, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas teismuose.

Paklaustas, ar nemato spragų teisiniame reguliavime, jei įmonė gali svetimą daugiabutį įsiregistruoti kaip savo, M.Samkus teigė: „Spragų Nekilnojamo turto registro tvarkymo teisiniame reguliavime nematome, o dėl statybos proceso teisinio reglamentavimo tobulinimo turėtų pasisakyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ar Aplinkos ministerija.“

Registrų centro nuotr./Mindaugas Samkus
Registrų centro nuotr./Mindaugas Samkus

Registrų centro atstovas teigė, kad teismo priimto sprendimo nevertina, kadangi jis tiesiogiai nesusijęs su Registrų centro veikla.

„Vis dėlto, iš sprendimo matyti, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus buvo įgyta apgaulės būdu, suklaidinant ne vieną procese dalyvavusią instituciją. Vėlesni teismo sprendimai, tikėtina, dar turės priimti atitinkamus sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo. Priėmus šiuos sprendimus, Registrų centras juos įgyvendins.

Visa ši sudėtinga ir paini istorija parodo, kad nuo sukčiavimo niekas nėra apsaugotas. Geriausiai to išvengti galima užkertant tam kelia ankstyvojoje stadijoje, t.y. pastebėjus neteisėtą veiklą nedelsiant kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas. Registrų centras visoje šioje istorijoje yra paskutinė įstaiga, pateiktų dokumentų pagrindu įregistruojanti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį. Jei visoje istorijoje nuo pat pradžių buvo sukčiaujama, klaidinama ar klastojami dokumentai, Registrų centras neturi nei kompetencijos, nei galimybių nustatyti sukčiavimo faktą“, – rašoma M.Samkaus komentare.

Galvojo, kad tokie dalykai įmanomi Ukrainoje ar Rusijoje

Bendrovės „KIV“, kurios statytas daugiabutis ir buvo užvaldytas, akcininkas ir direktorius Kristijonas Balčiūnas 15min teigė nusivylęs valstybės sistema ir tuo, kad institucijos už nieką neatsako.

„Konstatuota, kad padarytas nusikaltimas. Kas liūdina, kad nuteistas to teismo sprendimu tik statytinis, vienas sukčius, nors ten iš tos visos bylos medžiagos matyti, kad dalyvių yra daugiau“, – kalbėjo K.Balčiūnas.

Verslininką liūdina ir tai, kad valstybės institucijos atsakomybės išvengė: „Kol neatsitiko šitas faktas, tai galvojau, kad tai yra įmanoma kur nors Ukrainoje arba Rusijoje. O dabar aš matau – faktas, kad įmanoma. Kas iš tikrųjų labiausiai liūdina, kad valstybės institucijų tarnautojai tame dalyvauja, bet už nieką neatsako.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kristijonas Balčiūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kristijonas Balčiūnas

Įmonės „KIV“ vadovas sakė, kad visoje šioje istorijoje yra priverstas dalyvauti jau ketverius metus, o jo bendrovės veikla buvo paralyžiuota.

„Mūsų įmonė nėra labai didelė. Šitas projektas mūsų apimtimi yra didelis, suinvestavom visas savo lėšas, dar skolintų lėšų. Ir kai tą turtą užgrobė, tai liko tik skolos. Tai visas darbas pastaruosius metus, yra tik skolų grąžinimas ir tarimasis su kreditoriais, kad atidėtų mokėjimus“, – sakė K.Balčiūnas.

Jis nesitiki, kad kas nors kompensuos jo verslo nuostolius ar atlygins patirtą žalą: „Pinigų ar ten kokių nuostolių kad kas atlygintų, tai čia nėra jokių šansų. Viskas gi ten butaforinėm įmonėm ir ten įtariamasis vienintelis, tai jis irgi statytinis be pajamų, be turto jokio. Kažkokios žalos čia neatgausi. Tik tikimės atgauti patį pastatą ir tuos butus.“

Beveik pusė verslininko daugiabutyje esančių butų jau yra perleisti kitiems asmenims. K.Balčiūnas mano, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs: „26 butus per mėnesį spėjo perrašyti, nė vieno pavedimo nebuvo padaryta. Juk nebūna taip. Paprastai toks turtas perkamas su banko paskolomis, o ten po penkis, po tris butus, kažkas dešimt butų ir viskas už grynus arba iš viso be atsiskaitymo.“

Paklaustas, ar ateityje dar planuoja vystyti statybų projektus, K.Balčiūnas atsakė tik po pauzės: „Žinokit, nežinau. Manau, kad gali būti, kad ir ne. Tiesą sakant, esu nusivylęs visa ta sistema labai stipriai.“

Komentarai: 23

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

00:20
01:04
01:42

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką