Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 8d. 22:16

Turgų laiku į prekybą dviračiais išmainęs Algimantas Paulikaitis šiandien konkuruoja tik su lietuviškais orais ir „šešėliu“

Algimantas Paulikaitis
Stop kadras iš laidos / Algimantas Paulikaitis

Laukinio kapitalizmo metais skraidęs į Turkiją ir turguje prekiavęs sportbačiais, pajūrio verslininkas Algimantas Paulikaitis laiku susizgribo juos išmainyti į dviračius – teisingai nuspėjo, kad netrukus jie taps populiaria laisvalaikio, sporto ir transporto priemone. Verslui pradėti stokojo pinigų, tad pirmajai investicijai su žmona užstatė butą ir vos pergyveno pirmą žiemą, o šiandien jo įkurta bendrovė „Vasarė“ jau užima dešimtadalį šalies rinkos.

Ši įmonė veikia jau 17 metų. Kas dešimtas Lietuvoje oficialiai parduodamas dviratis išrieda iš jos parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Dviračiams populiarėjant, verslas, atrodo, turėtų augti lyg ant mielių. Bet kartu auga ir konkurencija, ir šešėlinė prekyba, todėl išsilaikyti rinkoje ir didinti savo dalį joje nėra paprasta.

„Vasarės“ nuotr./„Vasarės“ parduotuvė Panevėžyje
„Vasarės“ nuotr./„Vasarės“ parduotuvė Panevėžyje

Patarimo, kurlink sukti ratus, kad neišklystų iš verslo greitkelio, „Vasarės“ šeimininkas kreipėsi į jau trečią kartą vykstantį LRT televizijos ir SEB banko projektą „Lietuva gali”. Algimantui ir Danguolei Paulikaičiams padėti ėmėsi jų žemietis – iš Kretingos kilęs bendrovės „Biotechpharma” vadovas prof. Vladas Bumelis.

Pradėjo nuo 46 lietuviškų dviračių

Prieš porą dešimtmečių sutuoktiniai buvo samdomi darbuotojai. Kai vieno darbovietė užsidarė, o kitas irgi liko be darbo, jie neilgai suko galvą, kaip užsidirbti duonai. Abu Vilniaus universitete buvo gavę prekybininkų diplomus, tad nusprendė pasukti į prekybą. Nepriklausomybės pradžioje tai reiškė keliones svetur ir atgal su didžiuliais maišais bei stovėjimą turguje.

„Aš irgi važinėjau į Turkiją, turguje prekiavau sportbačiais, palaidinėmis, kitais dalykais, – portalui 15min.lt pasakojo A.Paulikaitis. – Tai buvo pereinamasis laikas, kol nusprendėme įkurti įmonę ir pradėti šiokį tokį apčiuopiamą verslą.“

Dviračiai anuomet Lietuvoje nebuvo populiarūs. Ponas Algimantas buvo šiek tiek keliavęs, skaitęs ir pasidomėjęs, tad matė, kad Vakaruose jie populiarūs. „Ateities dalykas“, – pamąstė jis ir su žmona nutarė pabandyti prekiauti dviračiais. Lietuva tuomet siekė narystės Europos Sąjungoje, kur dviračiais važinėjo daugelis, todėl tai atrodė logiškas ir paprastas, bet perspektyvus variantas.

Tiesa, verslo pradžia buvo nelengva. Paulikaičiai ėjo va bank – didelių santaupų neturėjo, tad apyvartinių lėšų gavo užstatę vienintelį savo turtą – butą Palangoje. Pirmąsias prekes atsivežė iš vienintelio tuomet žinoto gamintojo – „Baltik vairo“. Šiauliečių dviračiai buvo neblogi, bet ir nepigūs. „Du-tris dviračius pasistatysi – kaip atrodysi. Pirmą partiją gavome 46 lietuviškus dviračius“, – prisiminė A.Paulikaitis. Tik pirmas klientas atmintyje neišliko – kažkas, berods, nupirko vaikišką dviratį dovanų.


Aš irgi važinėjau į Turkiją, turguje prekiavau sportbačiais, palaidinėmis, kitais dalykais.

Pirmą parduotuvę 1995-ųjų pavasarį verslininkai atidarė Klaipėdos senamiestyje – tuomet atrodė, kad labai patogioje vietoje. 56 kv. m ploto patalpos buvo avalynės parduotuvės kaimynystėje. Visą sezoną prekiavo dviračiais ir atsarginėmis dalimis, bet atėjus šalčiams prasidėjo problemos.

Šiltuoju metu nepavyko sukaupti tiek pajamų, kad žiemą išgalėtų nuomotis patalpas. Ėmė prekiauti riedučiais, slidėmis, kitomis žiemai tinkamomis prekėmis, bet, anot pašnekovo, niekas nesiklijavo – žiemos šiltėjo.

Šiaip ne taip ištempę pirmąją žiemą, nors ir įklimpę į skolas, kitą sezoną Paulikaičiai ėmė po truputį atsitiesti. Viena Lietuvos įmonė pasiūlė prekiauti jos importuojamais taivanietiškais dviračiais. Kad verslas turi ateitį, jie patikėjo tik po trejų metų, kai ėmė teikti ir remonto paslaugas.

Pigiausių dviračių nebeieško

„Vasarė“ yra šeimos įmonė. Iš pradžių dirbo dviese su žmona, vėliau prisijungė sūnus Rytis (dabar jis jau stovi prie bendrovės vairo, o tėtis rūpinasi komercija), marti. D.Paulikaitienė atsakinga už finansus. Dabar įmonėje – septyniolika žmonių, ji turi 4 parduotuves, bendradarbiauja su pusšimčiu tiekėjų iš Azijos, Europos, JAV, yra kai kurių vienintelė atstovė Lietuvoje.

„Vasarės“ nuotr./„Vasarės“ parduotuvė Kaune
„Vasarės“ nuotr./„Vasarės“ parduotuvė Kaune

Dabar „Vasarė“ yra viena rinkos lyderių šalyje – pernai pardavė apie 3 tūkst. dviračių (tai yra dešimtadalis oficialiai Lietuvoje įsigytų dviračių). Įmonė taip pat aprūpina dviračiais pajūrio kurortų – Nidos, Juodkrantės, Preilos, Palangos ir Šventosios nuomos punktus, remontuoja dviračius, o nuo šių metų sausio siūlo registruoti dviračius specialioje sistemoje dviraciuregistras.lt.

Bendrovė parduoda ne tik įprastus, bet ir elektrinius dviračius, paspirtukus, detales ir aksesuarus, specialią aprangą, maisto papildus. „Dviračiai vieni nebūna. Jie – kaip mašinos, reikia palydinčių prekių. Gal tik mėgėjui daug nereikia, – dėstė pašnekovas. – O tam, kuris sportuoja, reikia šalmo, pirštinių, aprangos, akinių, maisto papildų. Tai yra daug energijos reikalaujantis sportas. Tik kai viskas sukomplektuota į krūvą, ir pirkėjams, ir kitoms firmoms, kurios organizuoja varžybas, pasidarai įdomus.“

Lietuvoje dviračiai vis labiau populiarėja. Žmonės juos mina ne vien laisvalaikiu, bet ir kelionėse į darbą ar parduotuves, daugelis ima sportuoti. A.Paulikaitis teigė pastebėjęs besikeičiantį pirkėjų kontingentą. Iš pradžių žmonės dviračius pirko tik pramogai. Lūžis įvyko prieš dešimtmetį, kad jie tapo aktyvaus poilsio ir transporto priemone nuvykti, pavyzdžiui, į parduotuvę. Lietuvoje organizuojama vis dažniau varžybų, skirtų tiek dviratininkams mėgėjams, tiek profesionalams.

„Vasarės“ nuotr./2013 m. „Velomaratono“ nugalėtoja komanda „Vasarė-Kenda Team“
„Vasarės“ nuotr./2013 m. „Velomaratono“ nugalėtoja komanda „Vasarė-Kenda Team“

„Vasarė“ turi savo komandą – „Vasarė-Kenda Team“, kuri laikoma viena geriausių šalyje, laimėjo šių metų „Velomaratoną“. Kad dviračiai populiarėja, rodo ne tik augantis jų pardavimas, bet ir gausėjantis „Vasarės“ draugų socialiniame tinkle „Facebook“ ratas – jų jau yra per 11 tūkst. Pirmasis apsilankymas parduotuvėje įsigyti dviratį netampa paskutiniu – žmonės nenumeta pirkinio po kelių pasivažinėjimų, priešingai, grįžta šalmo, žibinto, spynos.

Sėsti ant dviračio mėgsta ir pats A.Paulikaitis. Tiesa, jis labiau yra laisvalaikio praleidimo, o ne transporto priemonė: „Į darbą dviračiu nevažiuoju. Bet iš ten, kur gyvenu, nuvykti pažvejoti be dviračio – niekaip. Nuo Vidmantų iki Palangos – 3 kilometrai, nuvažiuoti dviračiu labai patogu. Kai neblogas oras, mėgstame su žmona dviese pasivažinėti po apylinkes.“

Lietuvoje populiarūs miesto tipo dviračiai, taip pat – hibridiniai (pusiau miesto, pusiau sportiniai, šiek tiek sunkesni nei sportiniai, su rupokomis padangomis ir patogiu vairu, mat žmonės esą labiau nori važiuoti atsitiesę, o ne pasilenkę). Kalnų dviračių perkama vis mažiau, užtat sparčiai populiarėja pusiau miesto, pusiau plento dviračiai.

Pirkėjai taip pat nebesidairo vien pigiausių dviračių. „Atprato specializuotose parduotuvėse ieškoti dviračių už 300-400 litų. Pas mus tokie neateina, nors vos prieš 10 metų ėjo ir piktinosi, kodėl parduodame brangiau nei prekybos centruose. Dabar viskas atsistojo į vietas – žmonės suprato, kad, jei nori geresnio dviračio, reikia eiti į specializuotą parduotuvę, o jei nori važiuoti, kaip Dievas duos, tada tinka ir pigesni.“

Orai reguliuoja ir ledų gamintojų, ir dviračių pardavėjų verslą

A.Paulikaitis pripažįsta, kad dviračių pardavėjai, kaip ir ledų bei alaus gamintojai, yra priklausomi nuo lietuviškų orų. Kai šalta ir lyja, mažai kas galvoja tiek apie ledų porciją, tiek apie kelionę dviračiu. Lietuvoje dviračių sezonas trumpas, per jį reikia suspėti gauti tiek pajamų, kad įmonė išgyventų žiemą ir sukauptų prekių pavasariui. Prasidėjus sezonui, dviračius užsakinėti vėlu. Dar žiemą reikia sandėlyje jų sukaupti tiek, kad atšilus orui galėtų staigiai pasiūlyti pirkėjams.

Stop kadras iš laidos/Algimantas Paulikaitis
Stop kadras iš laidos/Algimantas Paulikaitis

Pašnekovas prisiminė, kad 1995 metais dviračiais žmonės važinėdavo vos keturis šilčiausius mėnesius, dabar šis laikas dėl besikeičiančio klimato ir supratimo apie aprangą – kad nuo šalčio galima saugotis specialiais drabužiais, – pailgėjęs iki 6-7 mėnesių. Dviratis jau laikomas ir sveikatinimo priemone – juos renkasi norintieji atsikratyti antsvorio, sustiprinti širdį.

Didžiausias konkurentas verslui – nelegalūs prekeiviai. Dviračių gatvėse daugėja, o jų pardavimas specializuotose parduotuvėse auga ne taip sparčiai. A.Paulikaičio, kuris su 33 įmonių atstovais prieš trejus metus įsteigė Lietuvos dviračių verslo asociaciją ir kurį laiką buvo jos prezidentas, o dabar – jos valdybos narys, duomenimis, prieš krizę kasmet buvo parduodama po 90 tūkst. dviračių, sunkmečiu prekyba smuko triskart. Dar maždaug 10 tūkst. dviračių per metus nuperkama turguje ir internetu. Būtent čia yra geriausios sąlygos parduoti vogtus dviračius, o atsakingos valstybės tarnybos esą bejėgės su tuo kovoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką