Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2012 rugsėjo 12d. 10:22

Intelektinė nuosavybė – ne tik turtas, bet ir ginklas

Jaunius Gumbis
„LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ nuotr. / Jaunius Gumbis
Šiuolaikinėje visuomenėje žinios tampa nuosavybės forma, savo svarba nenusileidžiančia, o kai kuriais atvejais ir lenkiančia materialiąją nuosavybę. Lietuvai pereinant prie žinių ekonomikos, intelektinės nuosavybės tema tampa vis aktualesnė. Specialistų teigimu, pasaulyje jau seniai neapsiribojama tik intelektinės nuosavybės apsauga – aktyvus jos valdymas tampa svarbia įmonių strategijų dalimi.

Patentai – ne tik apsaugoti, bet ir užtikrinti konkurencingumą

Pasaulio žiniasklaidoje jau kuris laikas netyla dviejų tarptautinių informacinių technologijų (IT) rinkos milžinų – „Apple“ ir „Samsung“ – patentų kovos atgarsiai. Tiek viena, tiek kita kompanija savo turimus patentus naudoja ne tik siekdama apsaugoti savo intelektinę nuosavybę (IN), bet ir kliudyti konkurentei užimti didesnę rinkos dalį. Toks aktyvus IN portfelio valdymas tampa vis labiau įprastas ir vis dažniau apima ne tik IT, bet ir kitas sritis, tarp jų ir šiuo metu Lietuvoje pakilimą išgyvenančius gyvybės mokslus.

Pasak paslaugas ir produktus mokslui teikiančios bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorės dr. Eglės Radzevičienės, gyvybės mokslų srityje, ypač biotechnologijų ir farmacijos pramonėje, teisminiai ginčai dėl patentų pažeidimų yra įprastas dalykas. Vis dėlto, jie nesulaukia tokio didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio kaip IT sektoriaus bylos.

„Tokią situaciją lemia keletas priežasčių: visų pirma, paties ginčo objekto specifika – sunku sudėtingas technologijas suprantamai pateikti masinei publikai, taip pat bylos gali atrodyti mažiau aktualios dėl biotechnologijų pramonės sektoriaus orientacijos į specializuotus produktus, o ne plataus vartojimo prekes, bei mažesnių ieškinių sumų“, – situaciją komentavo pašnekovė. Vis tik ji pabrėžė, jog visuomenei aktualūs turėtų būti etiniai ginčų dėl vaistų patentų aspektai, nes net ir ribotas monopolis sveikatos apsaugos srityje sutinkamas priešiškai.

Geriausia gynyba – stipri ir proaktyvi IN valdymo strategija

Vienos pirmaujančių pasaulyje vadybos konsultavimo kompanijų „Boston Consulting Group“ 2010 metais parengtoje intelektinės nuosavybės apsaugos JAV rinkoje tendencijų analizėje pastebima, jog teisinių ginčų, susijusių su patentais, nuolat daugėja, o IN prekybos rinka iki prasidedant recesijai šalyje kasmet paaugdavo net 40 proc. Konsultantų teigimu, intelektinė nuosavybė pamažu tampa dar viena įmonės turto rūšimi, tad norėdamos išlikti konkurencingos, bendrovės turėtų užsiimti aktyviu IN portfelio valdymu.

„Boston Consulting Group“ ataskaitoje įmonėms siūloma taikyti keleto žingsnių IN portfelio valdymo strategiją: sukurti aplink savo turimus ir vystomus produktus „apsauginį patentų žiedą“, nuolatos stebėti savo IN portfelio stiprumą, išbaigtumą ir potencialias grėsmes jam, aktyviai dalyvauti patentų prekybos ir licencijavimo procesuose ir prisidėti prie reguliacinės aplinkos formavimo. Taip pat bendrovėms rekomenduojama turėti atskirą intelektinės nuosavybės apsaugos komandą, greitai ir efektyviai reaguojančią į bet kokius IN portfelio pažeidimus.

Požiūrio, jog IN valdymas turi būti aktyvus procesas, laikosi ir „Thermo Fisher Scientific“: pasak E. Radzevičienės, bendrovė turi savo patentų portfelio valdymo strategiją ir aktyviai dalyvauja patentų licencijavimo procesuose, įsigydama kitur sukurtas technologijas, reikalingas kuriant konkurencingus ir pažangius  naujos kartos produktus, skirtus gyvybės mokslų tyrimams.

Didžiausias iššūkis – IN vertės nustatymas

Vis dėlto, pasak „Thermo Fisher Scientific“ atstovės, efektyvų portfelio tvarkymą apsunkina iki galo nesuformuoti IN vertinimo procesai: „Ne tik patentai, bet ir praktinė patirtis bei kitos nematerialios vertybės yra labai svarbus kompanijos turtas, kurio valdymo strategija yra neatsiejama verslo strategijos dalis. Deja, kol kas dar nėra galutinai susitarta, kaip nematerialus turtas turėtų būti atspindėtas kompanijos apskaitoje, todėl kartais kyla sunkumų jį vertinant“, – sakė E.Radzevičienė.

Jai pritarti buvo linkęs ir Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centro specialistas Vytautas Guobys, kurio teigimu, nors siekiant valdyti ir apsaugoti įmonės intelektinę nuosavybę itin svarbu nustatyti jos ekonominę vertę, tai gali būti labai sudėtingas uždavinys. Norinčioms tai padaryti bendrovėms ekspertas rekomendavo visų pirma atlikti rinkos tyrimus, įvertinančius jos dydį, potencialą ir kliūtis į ją patekti. Pasak jo, norint vertę nustatyti kaip įmanoma tiksliau, taip pat reikėtų atsižvelgti į konkurentų strategiją, intelektinės nuosavybės objekto plėtros stadiją ir likusią jo gyvavimo trukmę bei jo komercinimui reikalingą praktinę patirtį, laiką ir lėšas.

Tuo tarpu advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ partneris Jaunius Gumbis teigia, jog IN teisių vertė visų pirma priklauso nuo to, ar šiomis teisėmis apsaugoti objektai yra komerciškai sėkmingi: „Žiūrima, ar patentu apsaugotas išradimas yra komerciškai pritaikomas, ar prekės ženklas žymi prekę arba paslaugą, kuri visuomenėje yra paklausi ir pan. Jeigu IN teisėmis apsaugoti objektai yra komerciškai sėkmingi, šių teisių vertė bus didelė“, – teigė teisininkas.

IN valdymas Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius

Vis dėlto, J. Gumbio teigimu, nors dėl sparčių visuomeninio gyvenimo pokyčių intelektinės nuosavybės apsaugos sistema laikytina viena dinamiškiausių ir greičiausiai besivystančių teisės sričių, praktiniu požiūriu IN teisės apsauga Lietuvoje kol kas nėra pakankamai išvystyta. Tai parodo ir nedidelis ginčų, susijusių su IN teise, skaičius. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos 2011 m. statistika, vos 0,15 proc. visų į Lietuvos Respublikos teismus patekusių bylų buvo susijusios su intelektinės nuosavybės apsauga.

Paprašytas įvardinti tokios situacijos priežastis, Vytautas Guobys svarstė, jog viena jų gali būti menkas įmonių pasiryžimas ginti savo intelektinę nuosavybę:  „Nenumatant finansinių išteklių IN teisių gynimui nuo pažeidėjų veiksmų, pats intelektinės nuosavybės valdymo procesas praranda savo aktualumą. Todėl prieš įgyvendinant IN valdymo strategiją, reikėtų objektyviai pagalvoti, kiek lėšų galima skirti brangiai kainuojantiems teismo procesams“, – aiškino jis.

Šiam požiūriu linkęs pritarti ir J. Gumbis, kuris teigia, jog jeigu esant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui savininkas nesiims ginti jam priklausančių teisių, egzistuoja didelė tikimybė, kad jų vertė sumažės. Taigi pasiryžimas ginti IN teises galėtų būti laikomas vienu iš kriterijų, lemiančių šių teisių vertę.

„Be abejo, sprendimas ginti IN teises priklausys ir nuo konkrečios teisės vertės. Dažnai dėl nedidelės Lietuvos rinkos mažesnėms įmonėms priklausančių IN teisių vertė bus santykinai nedidelė. Todėl susidūrusios su šių teisių pažeidimu dalis įmonių nusprendžia, jog finansiškai naudingiau yra neginti turimų IN teisių: pavyzdžiui, ne kovoti dėl teisių į konkretų prekių ženklą, o tiesiog jį pakeisti“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Vis dėlto, pasak eksperto, su intelektine nuosavybe susijusios bylos ateityje įgis vis didesnę reikšmę, o stambios Lietuvos įmonės bus labiau linkusios bylinėtis ir ginti turimas IN teises. Šią savaitę Jaunius Gumbis konferencijoje „Life Sciences Baltic 2012“ plačiau pakomentuos su įmonėms, dirbančioms su intelektine nuosavybe, aktualius reguliacinės Baltijos šalių sistemos aspektus.

Speciali rubrika „Life Sciences Baltics 2012“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką