TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Singapūras ir biotechnologijos – perspektyvi sąjunga

Pasidalinti Singapūro patirtimi kuriant biotechnologijų pramonę Dr. L.Chan atvyksta į Vilniuje vyksiančią „Life Sciences Baltics“ konferenciją.
Organizatorių nuotr. / Pasidalinti Singapūro patirtimi kuriant biotechnologijų pramonę Dr. L.Chan atvyksta į Vilniuje vyksiančią „Life Sciences Baltics“ konferenciją.
Šaltinis: 15min
0
A A

Azijos tigro Singapūro ekonomika stebuklingai iškilo ant elektronikos bangos, tačiau šiai ėmus po truputį slūgti, ši maža šalis pietryčių Azijoje ėmė dairytis kitų būdų, kurie padėtų išsilaikyti pasaulio ekonomikos žemėlapyje. Ir atsakymas, kurį rado Singapūras, buvo biotechnologija.

Jau keletą dešimtmečių Singapūras nepaprastai agresyviai kuria ir remia vadinamuosius gyvybės mokslus – mediciną, farmaciją, biotechnologijas – kuriuos 1999 metais pavadino ketvirtuoju šalies pramonės stulpu.

Vilioja mokslo žvaigždes ir farmacijos milžinus

Tikslas – sukurti žinių ekonomiką, kuri palaikytų šalies klestėjimą dar ilgai po to, kai tradicinės pramonės šakos, tokios kaip naftos cheminiai produktai ir elektronika, bus išsikėlusios į pigesnes šalis. Per keletą pastarųjų dešimtmečių Singapūras į biotechnologijų sritį investavo šimtus milijonų dolerių, kurdamas reikiamą infrastruktūrą, finansuodamas mokslinius tyrimus ir persiviliodamas talentingiausius pasaulio mokslininkus iš kitų šalių.

Tarp šių – tokie vardai kaip Alanas Colmanas, mokslininkas, kuris vadovavo mokslininkų grupei, 1996-aisiais Škotijoje klonavusiai avytę Dolly. Kai Europoje finansavimas jo diabeto tyrimams pradėjo sekti, 2002 metais jis persikėlė į Singapūrą ir pradėjo dirbti bendrame Australijos verslininkų ir Singapūro vyriausybės įkurtame centre. „Mane sugundė jų entuziazmas sukurti mokslo infrastruktūrą ir skirti pinigų biotechnologijoms“, – prisipažįsta A.Colmanas.

Į Singapūrą keliasi ne tik mokslo žvaigždės, bet ir farmacijos milžinai. Savo centrus Malakos pusiasalyje atidarė tokie vaistų gamintojai kaip „GlaxoSmithKline“ (GSK), „Pfizer“ ir „Merck & Co“. 2006-aisiais GSK paskelbė investuojanti 300 milijonų singapūro dolerių (660 milijonų litų) į pirmąją Azijoje vaikams skirtų vakcinų gamyklą.

Farmacijos produktai sudaro per 16 procentų šalies pramonės produkcijos. Kokią svarbą turi ši naujoji pramonės šaka puikiai parodo vienas jos simbolių –  „Biopolis“, milžiniškas 286 milijonus JAV dolerių kainavęs biomedicinos tyrimų centras, įsikūręs architektūros žvaigždės Zahos Hadid suprojektuotame komplekse.

Valdžios palankumas ir investicijos

Mokslininkus ir bendroves į Singapūrą traukia ir palankus valdžios požiūris į mokslinius tyrimus, ypač tokias kituose žemynuose prieštaringai vertinamas sritis kaip kamieninės ląstelės. JAV ir Europos vyriausybės etiniais sumetimais riboja šiuos tyrimus, tačiau Singapūras juos aktyviai skatina. Pavyzdžiui, čia klonuotus embrionus leidžiama auginti iki 14 dienų – ilgiau nei bet kurioje kitoje šalyje.

Moksliniai tyrimai skatinami ir pinigais – niekur kitur nereikia tiek mažai laiko, popierizmo ar lakstymo po valdininkų kabinetus, kad būtų galima gauti patvirtinimą – bei dosnų finansavimą – moksliniams projektams, teigia amerikietis Jamesas Tamas, prieš dešimtmetį padėjęs įkurti Biologijos mokslų mokyklą Nanjango technologijos universitete.

Vis dėlto biotechnologijos reikalauja gerokai mažiau darbo jėgos nei elektronika, todėl sukuria mažiau darbo vietų. Kartu tyrimų rezultatai automatiškai nevirsta ekonominę naudą visai šaliai kuriančiais produktais.

Mokslo parkai – tokie kaip „Biopolis“ – siekia į vieną vietą sutelkti mokslininkus ir verslo bendroves, galinčias jų atradimus paversti parduodamomis prekėmis ir paslaugomis. Singapūro universitetai turi padalinius, kurių tikslas – suvesti mokslą su verslu.

Lankysis Lietuvoje

Vienas pavyzdžių – „NUS Enterprise“ centras Nacionaliniame Singapūro universitete. Jam vadovaujanti Lily Chan – biomedicinos mokslų daktarė, sukaupusi kelių dešimtmečių patirtį pramonėje ir padėjusi įkurti ne vieną biotechnologijų bendrovę.

„Pagrindinis „NUS Enterprise“ tikslas, – sako dr. L.Chan, – yra kurti tokias partnerystes ir sinergijas, skatinančias (Nacionalinio Singapūro) universiteto dalyvavimą pramonėje. Padedami mūsų pramonės ryšių biuro, galime skatinti bendradarbiavimą, technologijų perkėlimą ir universiteto intelektinio turto bei žinių komercializaciją.“

Pasidalinti Singapūro patirtimi kuriant biotechnologijų pramonę dr. L.Chan rugsėjo mėnesį atvyksta į Vilniuje vyksiančią „Life Sciences Baltics“ konferenciją. Konferencija vyks rugsėjo 12–14 dienomis Vilniuje. Joje planuojama sulaukti 400 ekspertų iš viso pasaulio, joje žymiausi mokslo ir verslo atstovai ieškos bendradarbiavimo galimybių, dalinsis idėjomis, artimiau susipažins su Baltijos šalių pagrindiniais pasiekimais bei potencialu gyvybės mokslų sektoriuje.

Daugiau apie konferenciją: www.lsb2012.com

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką