Tropiniai koralų rifai užima mažiau nei 1 proc. jūros dugno ploto, tačiau juose gyvena 25 proc. visų jūrų gyvūnų rūšių. Be to, jie yra nepaprastai pažeidžiami. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, manoma, kad jau prarasta 30–50 proc. šių rifų.
Tačiau pasaulis artėja prie dar pavojingesnės ribos. Po rekordinių 2023–2024 metų vandenynų karščio bangų, per kurias koralų „balinimas“ buvo užfiksuotas mažiausiai 83 šalyse, mokslininkai su vis didesniu nerimu žvelgia į 2026 metus.
Kyla klausimas, ar 2026-ieji taps metais, kai bus pasiektas pasaulinis šiltųjų vandenų koralų lūžio taškas – momentas, po kurio net pačios atspariausios rūšys nebegalės atsigauti.
Šių ekosistemų likimas gali priklausyti nuo įvykių Ramiajame vandenyne, ypač nuo gamtinio klimato ciklo, vadinamo El Niño. Mes tik ką išgyvenome niokojantį El Niño (šiltąjį etapą), kuris prisidėjo prie to, kad 84 proc. pasaulio koralų rifų patyrė „balinimo lygio“ karščio stresą.
Paprastai rifai turi kelerius metus „atsikvėpti“ per vėsesnę La Niña fazę. Tačiau, planetai šylant, El Niño reiškiniai tampa stipresni ir dažnesni, o pereinamieji laikotarpiai trumpėja ir tampa mažiau vėsūs.
Kadangi kitas El Niño reiškinys numatomas 2026 m., praėjus vos trumpam laikui po paskutiniojo, daugelis rifų neturės pakankamai laiko atsigauti. Ši kita fazė gali išprovokuoti plačiai paplitusį koralų rifų žlugimą.
Taškas, iš kurio nėra grįžimo?
Baimė kyla dėl to, kad 2026-ieji gali tapti „lūžio tašku“ – momentu, kai ekosistema staiga pasikeičia taip, kad atstatyti ją nebebus lengva, rašo „Science Alert“.
Tokius slenksčius dažnai būna labai sunku pastebėti. Kiekvienas rifas yra unikalus, todėl sunku pastebėti ilgalaikius pokyčius: jie dažnai pasimeta tarp trumpalaikių sukrėtimų, tokių kaip karščio bangos ar audros.
Mažai tikėtina, kad 2026 m. visi koralai pasaulyje pasieks vienalaikį lūžio tašką – tai būtų blogiausias galimas scenarijus. Tačiau vietiniu lygiu daugeliui šiltųjų vandenų rifų tokia rizika yra labai reali.
Kai kurie rifai jau pasiekė tašką, iš kurio nėra grįžimo, ir jei tropikuose vėl greitai pasikartos ekstremalios karščio bangos, per ateinančius 12 mėnesių nuostoliai gali būti katastrofiški, perspėja „Science Alert“.
Kaip atrodo koralų nykimas?
Kai rifas peržengia šį ribinį tašką, pokyčiai gali būti drastiški.
Pirmasis ženklas – balinimas: kai vanduo tampa per karštas, koralai išstumia mažus spalvingus dumblius, kurie gyvena jų audiniuose, ir patys tampa balti.
Šilumai jautrios rūšys yra labiausiai linkusios išnykti. O kai koralai miršta, juos greitai pakeičia dumbliai. Žala gali trukti labai ilgai, o rifas gali niekada nebesugrįžti į buvusią būklę.
Žinoma, dar vienas El Niño sukeltas masinis balinimas nėra mirties nuosprendis visiems koralams, nes jų gebėjimas susidoroti su karščio stresu skiriasi skirtinguose ekologiniuose regionuose. Kai kurios rūšys sunkiai kovoja su temperatūros kilimu, o kitos gali toleruoti ar prisitaikyti prie šiltesnių sąlygų.
Koralai Akabos įlankoje (tarp Egipto ir Saudo Arabijos) ir Madagaskare stebėtinai gerai susidorojo su rekordiškai aukšta temperatūra 2023–2024 m., o tai rodo, kad kai kurios koralų bendruomenės turi natūralų atsparumą karščiui.
