Sekite 15min Google
Kiekvieną žiemą Antarktida maždaug padvigubėja, nes jūrą uždengia ir joje įsitvirtina jūros ledas. Paprastai Breid įlanka Rytų Antarktidoje liepos–rugpjūčio mėnesiais būna visiškai padengta sušalusio ledo sluoksnio.
Tačiau 2024 metų rugpjūtį palydovinės nuotraukos atskleidė didžiulį neužšalusio vandens plotą lede – oficialiai vadinamą polinija. Tai atviro jūros vandens plotas, apsuptas jūros ledo.
Tokio reiškinio tuo metų laiku mokslininkai dar niekada nebuvo užfiksavę. Didžiausiu mastu šis neužšalusio vandens plotas siekė 89 121 kvadratinio kilometro plotą – tai tik šiek tiek mažiau nei visos Portugalijos sausumos teritorija.
-
Mokslininkai įminė ramybės nedavusią mįslę: kodėl ėmė sparčiai tirpti ledo danga Antarktidoje?
-
Antarktidoje skyla Pasaulio pabaigos ledynas: pasekmės gali būti juntamos visame pasaulyje
-
Kol visas pasaulis kaista, ši vieta vėsta: Europa gali susidurti su tuo, ko nesitikėjo
-
„Nerimą keliantis vaizdas“: palydovinė nuotrauka rodo didelius atviro vandens plotus, esančius mažiau nei 60 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio
Pasak Indijos mokslininkų grupės, vadovaujamos Žemės mokslų specialisto Jeebanjyoti Swaino, šis neužšalusio vandens plotas susidarė dėl virtinės ekstremalių oro sąlygų, įskaitant intensyvias atmosferos upes ir jūrines karščio bangas.
Atmosferos upės – tai siauri, ilgi ir labai drėgni oro srautai atmosferoje, pernešantys didelius kiekius vandens garų iš vieno regiono į kitą. Pasiekę sausumą ar šaltesnes vietoves, jie gali sukelti gausius kritulius.
J.Swainas ir jo kolegos savo tyrimo rezultatus paskelbė žurnale „Geophysical Research Letters“.
„Intensyvių atmosferos upių, dažnai vadinamų „upėmis danguje“, virtinė atnešė didelius drėgmės kiekius iš žemesnių platumų į Antarktidos regioną. Kartu su jomis vyravo nuolatinė pietų krypties oro tėkmė, kuri nustūmė jūros ledą link ašigalio“, – rašo autoriai.
Nuo 2024 metų liepos iki rugpjūčio susiformavo šešios atmosferos upės, atnešusios šiltą ir drėgną orą. Mokslininkai pažymi, kad šios atmosferos upės buvo vienos stipriausių viduržiemio drėgmės pernašos reiškinių, užfiksuotų stebėjimų istorijoje.
„Kartu jos sustiprino ilgabangę spinduliuotę, sklindančią iš atmosferos į Žemės paviršių, šildė atmosferą, atnešė šiltą sniegą ir padidino šilumos srautą į vandenyną. Visa tai kartu slopino jūros ledo formavimąsi.
Tuo pat metu stiprūs vėjai sukėlė Ekmano siurbimą – dėl jo šiltesnis vanduo iš gilesnių vandenyno sluoksnių kilo į paviršių ir prisidėjo prie viršutinių vandenyno sluoksnių šiltėjimo. Be to, ilgai trunkančios jūrinės karščio bangos dar labiau trukdė formuotis jūros ledui“, – aiškina autoriai.
Ekmano siurbimas – tai reiškinys, kai vėjo trintis į vandenyno paviršių išjudina didelius kiekius paviršinio vandens.
Šiuo atveju Ekmano siurbimas į paviršių leido iškilti giluminiams vandenims, teknatiems netoli ašigalio. Jie yra santykinai šiltesni ir labiau maišyti nei tuo metų laiku įprastai paviršiuje esantis vanduo, todėl sulėtino ledo formavimąsi arba visiškai neleido jam susidaryti.
J.Swainas ir jo kolegos prognozuoja, kad ateityje Antarktidoje matysime daugiau tokių neužšalusio vandens plotų, nes klimato kaita stiprina atmosferos upes, lemia dažnesnes ir ilgiau trunkančias karščio bangas tiek ore, tiek jūroje, taip pat šildo viršutinius Pietų vandenyno sluoksnius.
