Apie tai, kaip augalai „girdi“ muziką, ginasi nuo priešų, bendrauja tarpusavyje ir skaičiuoja – pokalbis su Vilniaus universiteto docente, Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vilma Kisnieriene.
– Ar augalai jaučia?
– Jaučia. Norėčiau sakyti, kad augalai turi jutimus. Ne jausmus, o būtent jutimus. Žmonės dažnai painioja šias dvi sąvokas, nes lietuviškai jos skamba panašiai, tačiau jų prasmė visai kita. Mes nekalbame apie tai, kad augalai myli, nekenčia ar jaučia emocijas. Jie kitaip reaguoja — tačiau iš tikrųjų jaučia aplinką ir jos pokyčius.
Kai aplinka keičiasi, augalai imasi tam tikrų veiksmų: reaguoja į pokyčius arba prisitaiko prie pasikeitusios aplinkos. Jie jaučia šviesą, mechaninį prisilietimą (periodinis mechaninis prisilietimas gali būti ir garso bangos). Pavyzdžiui – temperatūros svyravimai jiems kelia stresą.
– Paminėjote, kad augalai iš esmės jaučia garso bangas. Ar augalai girdi?
– Vėlgi, negalima sakyti, kad augalai girdi garsus taip, kaip mes. Jie reaguoja į tam tikro dažnio ir stiprumo periodinį mechaninį prisilietimą – kitaip tariant, į mechanines vibracijas. Kai kurios iš šių vibracijų gali būti augalams naudingos, o kai kurios – žalingos.
Kadangi daugelis ląsteliniame lygmenyje vykstančių signalinių procesų ir atsakų yra tarpusavyje susiję, mes iš tiesų galime priversti augalą prisitaikyti prie kintančios aplinkos jį „treniruodami“. Pavyzdžiui, jei augalus veiksime tam tikrais periodiniais garsiniais stimulais, jie gali geriau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių. Taip yra todėl, kad ir temperatūriniai pokyčiai, ir šalčio poveikis reguliuojami tais pačiais signaliniais keliais kaip ir mechaninis prisilietimas.
Problema ta, kad kiekvienas augalas, kiekviena rūšis turi savitus garsinius dažnius, kurie jam yra reikšmingi. Pavyzdžiui, pomidorui vienos garso bangos bus svarbesnės, o tabako augalui – visai kitos. Kodėl paminėjau būtent šiuos du augalus? Todėl, kad jie yra modeliniai. Pomidorų genomas yra gerai žinomas, o tabakas dažnai naudojamas fiziologiniams procesams tirti – jis turi didelius lapus, stiebą, aiškiai diferencijuotus organus, todėl jo reakcijas tyrinėti paprasčiau.
Kitoms rūšims reikšmingi bus kiti garso dažniai arba net tam tikrų dažnių kombinacijos. Yra atlikta tyrimų, kuriuose augalai veikiami vadinamuoju baltuoju triukšmu – tai garsas, sudarytas iš visų dažnių. Tokiu atveju augalas tarsi „atsirenka“ tuos dažnius, kurie jam yra svarbiausi: pavyzdžiui, padeda vykdyti fotosintezę ar stiprinti atraminius audinius, sintetinti tam tikrus junginius.
Pagrindinė problema tiriant garso poveikį – labai sunku izoliuoti kitus aplinkos veiksnius.
Taigi tyrimų šia tema yra, tačiau pagrindinė problema tiriant garso poveikį – labai sunku izoliuoti kitus aplinkos veiksnius. Net jei mes įsivaizduojame, kad augalas reaguoja į garso bangą, iš tiesų jis gali reaguoti ir į vandens trūkumą, šviesos pasikeitimą ar, pavyzdžiui, grybelio sukeltą biologinį stresą. Todėl nustatyti gryną garso poveikį augalui nėra paprasta – tai sudėtingas procesas.
