Žmonės stebėtinai greitai priprato gyventi su dirbtiniu intelektu (DI). „ChatGPT“ yra vos trejų metų senumo, bet jis jau spėjo pakeisti tai, kaip bendraujame, ieškome informacijos ir tvarkomės su dideliais duomenų kiekiais.
Kartu su šiais pokyčiais kilo ir rimtų nerimo signalų dėl darbo vietų ateities. Jei mašinos ima pranokti žmones skaitydamos sudėtingus teisinius tekstus, versdamos kalbas ar formuluodamos argumentus, ar tradiciniai darbuotojai netaps pertekliniai? Ar iš tiesų artėjame prie masinio nedarbo bangos?
Vis dėlto pažvelgus į bendrus ekonomikos rodiklius, šios baimės kol kas nepasitvirtina, rašo „Science Alert“.
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje šiuo metu yra istoriškai žemas – apie 6 proc., t. y. perpus mažesnis nei prieš dešimtmetį. Jungtinė Karalystė išsiskiria dar žemesniu rodikliu – 5,1 proc. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose nedarbas yra dar mažesnis ir siekia 4,4 proc.
Darbo vietų vis dar netrūksta todėl, kad technologijos, nors ir panaikina kai kurias žmogaus atliekamas užduotis, kartu sukuria ir naujų darbo galimybių.
Tai jau yra nutikę anksčiau. Pavyzdžiui, 1800 m. apie trečdalis britų darbininkų buvo ūkininkai. Dabar žemės ūkyje dirbančių žmonių dalis yra apie 1 proc.
Žemės ūkio automatizavimas leido šaliai tapti pramonės revoliucijos lydere. Arba, žvelgiant į naujesnį pavyzdį – po to, kai 1967 m. Londone bendrovė „Barclays“ pristatė pirmąjį pasaulyje bankomatą, kilo baimių, kad nebereikės darbuotojų, dirbančių pagrindiniuose miesto bankuose. Tačiau nutiko priešingai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose per tris dešimtmečius, plečiantis bankomatams, banko kasininkų skaičius išaugo apie 10 procentų. Bankomatai leido pigiau atidaryti bankų skyrius, todėl finansinės paslaugos tapo prieinamos daugiau bendruomenių.
Tik dabar, kai bankas persikėlė į kiekvieno telefoną, tradicinių bankų skyrių darbuotojų skaičius sparčiai mažėja.
Tiesa ta, kad dirbtinis intelektas atims kai kurias darbo vietas, rašo „Science alert“. Trečdalis amerikiečių nerimauja, kad dėl DI praras savo darbo vietas, ir dalis iš jų bus teisūs.
Tačiau nuo pramonės revoliucijos pasaulis matė daugybę inovacijų, kurios palaikė beprecedentį eksponentinį ekonomikos augimą.
DI, kaip ir kompiuteris, internetas, geležinkeliai ar elektros prietaisai, yra lėta revoliucija. Ji palaipsniui keis įpročius, bet tuo pačiu suteiks galimybių atsirasti naujoms įmonėms.
Ir kaip nebuvo staigaus DI bumo ekonomikos augimo srityje, taip nėra ir staigaus pokyčio užimtumo srityje. Vietoj to matome, kad dauguma įmonių naudoja DI kaip pretekstą standartiniams darbo vietų mažinimo veiksmams. Tai kelia kitą klausimą – kaip DI pakeis mūsų darbo reikšmingumą ir mūsų uždarbį.
Technologijos gali turėti dvejopą poveikį. Bankų kasininkai tapo vertingesni su bankomatų atsiradimu, nes vietoj to, kad tik skaičiuotų pinigus, jie galėjo teikti patarimus. O 2016 m. vienas iš pagrindinių dirbtinio intelekto kūrėjų Geoff Hinton rekomendavo pasauliui „nutraukti radiologų rengimą“, nes robotai tapo geresni už žmones analizuojant vaizdus.
Praėjus dešimčiai metų, radiologų paklausa JAV yra rekordiškai didelė. DI naudojimas vaizdams analizuoti padarė šį darbą vertingesnį, o ne mažiau vertingą, nes radiologai gali gydyti daugiau pacientų (kurie, tikėtina, nori bendrauti su žmogumi).
Taigi, kaip darbuotojas, jūs norite rasti darbą, kuriame mašinos padidina jūsų produktyvumą, o ne darbą, kuriame jūs tampate mašinų tarnu.
