Sekite 15min Google
Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Metabolism“ paskelbtas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų kartu su partneriais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip tūkstantis žmonių, atskleidė netikėtus rezultatus: sveikų žmonių kraujyje NAD kiekis senstant nemažėja, o moterų – netgi didėja, rašoma VU pranešime žiniasklaidai.
Be to, tyrėjai nustatė NAD kiekio sąsają su širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertenzija. Šie rezultatai skatina naujai pažvelgti į NAD vaidmenį organizme ir kelia klausimų dėl vis populiarėjančių papildų vartojimo.
Jaunystės molekulė: kiek pagrįstos viltys sustabdyti senėjimą?
Žmonija jau tūkstantmečius ieško būdų, kaip sustabdyti senėjimą ir kuo ilgiau išsaugoti jaunystę. NAD – tai gyvose žmogaus organizmo ląstelėse esanti molekulė, būtina energijos gamybai, medžiagų apykaitai ir daugeliui kitų gyvybiškai svarbių procesų.
Ši molekulė sulaukė išskirtinio dėmesio, nes moksliniai tyrimai, daugiausia atlikti su gyvūnų modeliais ir atskirais audiniais, pavyzdžiui, raumenimis, parodė, kad NAD koncentracija gali mažėti su amžiumi. Taip išpopuliarėjo prielaida, kad atkūrus su amžiumi mažėjantį NAD kiekį galbūt būtų galima sulėtinti senėjimo procesus. Ši hipotezė lėmė ne tik naujų tyrimų bangą, bet ir NAD kiekį didinančių maisto papildų populiarėjimą.
Kaip pasakoja tyrimui vadovavęs VU GMC mokslininkas dr. Dalius Ratautas, būtent noras kritiškai patikrinti šias prielaidas paskatino imtis plataus masto NAD tyrimų.
„Mūsų NAD tyrimas turėjo patikrinti vieną iš esminių NAD biologijos prielaidų – ar šios molekulės koncentracija žmogaus kraujyje iš tiesų mažėja su amžiumi. Taip pat siekėme išsiaiškinti, ar NAD koncentracija nėra labiau susijusi su žmogaus sveikatos būkle ir lėtinėmis ligomis nei su pačiu senėjimu“, – teigia dr. D.Ratautas.
Netikėtas atradimas: moterų kraujyje NAD kiekis senstant didėja
Siekdami geriau suprasti NAD pokyčius žmogaus organizme, mokslininkai vertino, kaip NAD kiekis kraujyje susijęs su amžiumi, lytimi ir lėtinėmis ligomis.
Tyrimo rezultatai nepatvirtino prielaidos, kad NAD kiekis kraujyje senstant neišvengiamai mažėja. Sveikų vyrų kraujyje jo koncentracija su amžiumi reikšmingai nesikeitė, o sveikų moterų – netgi didėjo. Pastarasis rezultatas buvo toks netikėtas, kad mokslininkai jį tikrino ne vieną kartą.
„Mane asmeniškai labiausiai nustebino NAD koncentracijos didėjimo su amžiumi tendencija moterų grupėje. Noriu dar kartą pabrėžti – mūsų duomenimis, sveikų moterų kraujyje NAD kiekis su amžiumi didėja! Šį rezultatą tikrinome gal dešimt kartų, jis buvo toks netikėtas. Tai iliustruoja, kiek daug dar nežinome apie NAD biologiją ir kodėl svarbu kritiškai vertinti plačiai paplitusius įsitikinimus“, – sako dr. D.Ratautas.
Pasak tyrimo vadovo, šis atradimas taip pat atskleidžia, kodėl medicinos tyrimuose svarbu užtikrinti pakankamą moterų dalyvavimą ir atskirai analizuoti vyrų ir moterų duomenis.
„Tai, beje, idealus pavyzdys, kodėl medicinos ir metabolizmo tyrimuose svarbu, kad moterys būtų pakankamai reprezentuojamos, o duomenys analizuojami atskirai pagal lytį. Priešingu atveju galima nepastebėti išvadų, kurios galioja pusei populiacijos“, – pabrėžia mokslininkas.
NAD ir širdies ligos: nauja medicinos tyrimų kryptis?
Dar vienas reikšmingas atradimas – mažesnė NAD koncentracija širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių kraujyje. Ypač ryški sąsaja nustatyta tarp NAD kiekio ir padidėjusio kraujospūdžio.
„Nustatėme, kad širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertenzija, sergančių asmenų kraujyje NAD kiekis yra statistiškai reikšmingai mažesnis. Tarp kitomis ligomis sergančiųjų statistiškai reikšmingo NAD kiekio sumažėjimo nenustatėme, bet tam patvirtinti reikėtų papildomų tyrimų su didesne žmonių imtimi“, – sako už tyrimo klinikinę dalį atsakinga gydytoja Kristina Ratautė.
Tačiau ar sumažėjęs NAD kiekis prisideda prie ligų vystymosi, ar, priešingai, pats sumažėja dėl organizme vykstančių ligos procesų? Kol kas mokslininkai atsakymo neturi.
Pasak gyd. K.Ratautės, ateityje svarbu išsiaiškinti konkrečius biologinius mechanizmus, siejančius NAD apykaitą su hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Šios žinios galėtų padėti ieškoti naujų gydymo galimybių, tačiau pirmiausia būtini papildomi tyrimai.
Ar verta vartoti NAD kiekį didinančius papildus?
Augant susidomėjimui NAD ir jo sąsajomis su senėjimu, rinkoje populiarėja papildai, kuriuose yra NAD pirmtakų – nikotinamido mononukleotido (NMN) ir nikotinamido ribozido (NR). Šias medžiagas organizmas gali panaudoti NAD gamybai.
Tyrėjai analizavo NAD koncentraciją žmonių, kurie nurodė vartojantys NAD kiekį didinančius papildus, kraujyje. Kai kuriems iš jų nustatyta neįprastai didelė NAD koncentracija. Vis dėlto didesnė NAD koncentracija nebūtinai reiškia geresnę sveikatą ar lėtesnį senėjimą. Be to, ilgalaikės neįprastai aukšto NAD kiekio pasekmės žmogaus organizmui dar nėra pakankamai ištirtos.
„Mūsų tyrimas NAD papildų poveikio sveikatai nevertino. Vis dar trūksta ilgalaikių, didelės apimties klinikinių tyrimų, kurie patikimai atsakytų į klausimus apie šių papildų naudą ir saugumą. Jeigu sveiko žmogaus kraujyje NAD kiekis su amžiumi nemažėja, kyla klausimas – ar reikia jį didinti?“ – svarsto gyd. K.Ratautė.
Taigi nors NAD pirmtakų vartojimas gali padidinti NAD koncentraciją kraujyje, kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad toks padidėjimas padeda žmonėms gyventi ilgiau ar išvengti su amžiumi susijusių ligų.
Lietuvoje sukurta technologija leidžia tirti tūkstančius žmonių
Svarbi šio tyrimo dalis – mokslininkų sukurta NAD koncentracijos nustatymo technologija. Jai naudojami išdžiovinto kraujo lašo mėginiai, kuriuos galima paimti iš piršto, todėl kraujo surinkimas yra paprastesnis, o tyrimų apimtis galima lengvai didinti.
„Didžiausias metodo privalumas – galimybė lengvai išplėsti tyrimų mastą. Tūkstantis savanorių mums nėra riba – taikydami šią technologiją galime tirti dešimtis tūkstančių ar net daugiau“, – sako už laboratorinę tyrimo dalį atsakinga Deimantė Stakelytė.
Ypatingas dėmesys skirtas metodo patikimumui. Tyrėjai palygino išdžiovinto ir skysto kraujo mėginių rezultatus, atliko įvairius kontrolinius bandymus ir pasitelkė kelias laboratorijas.
„Metodo patikimumas yra svarbus, nes iš matavimų kyla išvados apie žmogaus biologiją. Didelė imtis negali ištaisyti sisteminių matavimo klaidų“, – pažymi mokslininkė.
Pasak jos, sukurta technologija leidžia ne tik analizuoti NAD koncentraciją didelėse žmonių grupėse, bet ir stebėti, kaip ji kinta per dieną, savaitę ar mėnesį, kaip reaguoja į fizinį krūvį, mitybą, vaistus ar kitus veiksnius.
Tyrimas yra sėkmingo mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Jis atliktas VU bendradarbiaujant su įmonėmis „SensoLife“ ir „LifeLab1“.
Mokslininkai tikisi, kad šio bendradarbiavimo metu sukurta technologija ir gauti rezultatai taps pagrindu tolesniems tyrimams, padėsiantiems geriau suprasti NAD vaidmenį žmogaus organizme ir jo sąsajas su sveikata bei senėjimo procesais.
