Sekite 15min Google
Pasak „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės, tai rodo, kaip greitai keičiasi pats DI naudojimas. Technologija vis dažniau tampa ne atskiru įrankiu, o jau pažįstamos skaitmeninės paslaugos dalimi.
„Iki šiol DI dažniausiai įsivaizdavome kaip gana aiškų veiksmą: atsidarai įrankį, užduodi klausimą ir gauni atsakymą. Tačiau dabar DI vis dažniau veikia ten, kur žmogus jo gali net nepastebėti – naudojantis įprastomis telefono ar kitų programėlių funkcijomis. Dėl to keičiasi ir pats supratimas, ką reiškia naudotis DI – nebūtinai turime sąmoningai pasirinkti DI įrankį, kad technologija jau dalyvautų procese“, – sako I.Rudinskaitė.
DI nebereikia specialiai įjungti
Maždaug kas ketvirtas respondentas teigia dažniausiai žinantis, kada naudojasi DI. Taigi iš viso mažiau nei pusė apklaustųjų – 45 proc. – sako visada arba dažniausiai suprantantys, kada susiduria su šia technologija.
Viena iš priežasčių, kodėl šią ribą atpažinti darosi sunkiau, – DI gali būti naudojamas įrankiuose, kurių pirmiausia net nesiejame su dirbtiniu intelektu. Beveik 4 iš 10 respondentų naudojasi vertimo programomis, kuriose gali būti integruotas DI, panaši dalis – navigacijos programėlėmis. Beveik 3 iš 10 naudojasi nuotraukų ar vaizdo redagavimo įrankiais.
DI gali slypėti ir dar įprastesniuose veiksmuose. Beveik kas penktas respondentas naudojasi internetinių parduotuvių rekomendacijomis, panaši dalis – teksto ar el. laiškų automatinio pildymo funkcijomis. Į sąrašą patenka ir klientų aptarnavimo pokalbių robotai, socialinių tinklų rekomendacijos bei virtualūs asistentai telefone.
„Vartotojui svarbiausia, kad funkcija būtų patogi ir atliktų savo darbą, todėl natūralu, kad ne visada galvojame, kokia technologija veikia už jos. Tačiau čia atsiranda naujas iššūkis – kuo mažiau DI pastebimas, tuo svarbiau suprasti, kada jo pateiktą ar parinktą rezultatą verta vertinti kritiškai“, – pastebi I.Rudinskaitė.
DI gali klysti – ir tai jau pastebėjo dauguma
DI pateiktas atsakymas gali skambėti įtikinamai, tačiau nebūtinai būti teisingas. „Tele2“ tyrimo duomenimis, 7 iš 10 DI naudotojų jau yra pastebėję neteisingą ar netikslią informaciją, o kas ketvirtas su tuo susiduria dažnai.
Tuo pat metu beveik 4 iš 10 naudotojų sako dažnai pasitikintys DI pateikta informacija jos papildomai nepatikrinę, o kiek daugiau nei trečdalis atsakymus dažnai tikrina kituose šaltiniuose. Nors tyrimas nesieja DI atpažinimo su tikrinimo įpročiais, rezultatai rodo, kad technologijai tampant vis mažiau pastebimai, jos atsakymus reikėtų priimti kritiškai.
„DI stiprybė kartu yra ir viena priežasčių, kodėl turime išlikti kritiški – jis geba pateikti sklandų ir užtikrintai skambantį atsakymą. Tačiau užtikrintas tonas dar nereiškia, kad informacija teisinga. Jeigu sprendimas ar informacija mums svarbūs, papildomas patikrinimas patikimame šaltinyje turėtų tapti tokiu pat įpročiu kaip ir pats naudojimasis DI“, – sako I.Rudinskaitė.
Naujas įgūdis – ne tik naudotis, bet ir atpažinti
DI plėtra keičia ir tai, ką reiškia mokėti naudotis technologijomis. Iki šiol daug dėmesio skirta tam, kaip parašyti gerą užklausą ar išsirinkti tinkamą DI įrankį. Tačiau technologijai persikeliant į kasdienes programėles, atsiranda dar vienas įgūdis – suprasti, kada DI apskritai prisideda prie gaunamo rezultato.
Tai nereiškia, kad vartotojas turi žinoti, koks algoritmas veikia kiekvienoje programėlėje. Svarbiau atskirti situacijas, kuriose automatiškai pateiktas atsakymas, rekomendacija ar pasiūlymas gali turėti didesnę reikšmę. Kuo svarbesnė informacija, tuo daugiau priežasčių ją patikrinti.
„DI vis patogiau įsilieja į mūsų naudojamus įrankius, todėl ilgainiui vien mokėti juo naudotis nebeužteks. Svarbus taps gebėjimas suprasti, kada technologija padeda formuoti tai, ką matome, skaitome ar pasirenkame. Nebūtina abejoti kiekvienu pasiūlymu, tačiau svarbu neprarasti įpročio klausti, iš kur atsirado rezultatas ir ar juo galima pasikliauti“, – apibendrina I.Rudinskaitė.
