Sekite 15min Google
Artimųjų turi, tačiau sunkumus patiki ir DI
„Tele2“ atlikto tyrimo duomenys atskleidžia paradoksą: beveik 63 proc. 18–29 metų jaunuolių tvirtai teigia turintys bent vieną žmogų, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti apie savo emocinę savijautą, jausmus ar asmeninius sunkumus. Tačiau beveik tiek pat – 61 proc. – per pastaruosius šešis mėnesius bent kartą šiais klausimais kreipėsi ir į DI pokalbių įrankius.
„Šie skaičiai leidžia į DI naudojimą pažvelgti kiek plačiau. Matome ne paprastą vieno bendravimo būdo pakeitimą kitu, o besiplečiantį pasirinkimų lauką. Jauni žmonės turi artimųjų, su kuriais gali kalbėtis, tačiau tuo pačiu metu išbando ir naujus technologinius kanalus. DI patrauklumas gali būti susijęs ir su labai praktiškomis jo savybėmis – įrankis visuomet pasiekiamas, atsakymą pateikia iš karto, o bendravimas su juo vyksta jaunimui įprastoje skaitmeninėje aplinkoje“, – sako „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.
„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad tyrimo rezultatus pirmiausia galima vertinti kaip ženklą, jog jauni žmonės ieško jiems prieinamų būdų geriau suprasti savo jausmus ir sunkumus.
„Dirbtinį intelektą labiau galima matyti kaip dar vieną vietą, kurioje žmogus ieško pagalbos. Svarbos čia gali turėti ir noras rasti pagalbą „čia ir dabar“ – jei jaunas žmogus jaučiasi vienišas, nerimauja, liūdi, yra pasimetęs, galbūt jis ir ieškos sau rūpimos pagalbos ir atsakymų iš karto, o ne lauks kitos dienos“, – sako M.Kriščiūnas.
Pasak psichologo, kalbėtis su DI kai kuriems žmonėms gali būti paprasčiau ir dėl mažesnio pažeidžiamumo jausmo. Atsiveriant kitam žmogui gali kilti baimė būti nesuprastam ar įvertintam, o rašant DI galima judėti savo tempu, sustoti ir apgalvoti, ką norima pasakyti.
Gali padėti pradėti pokalbį, bet žmogaus nepakeičia
Anot psichologo, svarbiausia, kad DI netaptų alternatyva pokalbiui su žmogumi. M.Kriščiūno teigimu, technologija gali padėti žmogui pirmiausia pačiam suprasti ir įvardyti tai, ką jis išgyvena.
„Žmogus gali galvoti, kad jaučia stresą, bet rašydamas apie tai supranta, kad iš tikro jaučiasi vienišas, nusivylęs, išsigandęs. Tai supratus gali būti lengviau kitam išreikšti savo emocijas, būseną. Todėl tikrai gali būti, kad DI taps pirmu žingsniu į žmogišką ryšį, o ne jo alternatyva“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas.
Anot eksperto, tarp technologijos pateikiamo atsakymo ir tikro santykio su kitu žmogumi išlieka esminis skirtumas. Žmogus gali pastebėti pasikeitusį artimojo elgesį, išgirsti balso toną, suprasti kūno kalbą, prisiminti bendras patirtis ar tiesiog pabūti šalia tada, kai kalbėti per sunku.
Tai ypač svarbu krizinėse situacijose. Pasak M.Kriščiūno, kai žmogus galvoja apie savižalą ar savižudybę arba jam reikia praktinės ar fizinės pagalbos, technologinis įrankis negali pakeisti tiesioginės žmogaus pagalbos.
„Emocinė parama dažniausiai nėra apie problemos išsprendimą, o labiau apie nebuvimą vienam su savo problema. Kai kitas nuoširdžiai klausosi ir būna su mumis, žmogus gali pasijausti pamatytas ir priimtas, o tai yra svarbiau už bet kokį patarimą“, – pabrėžia M.Kriščiūnas.
