Pirmojoje spaudos konferencijoje po sugrįžimo į Žemę keturi „Artemis II“ misijos astronautai teigė, kad jų skrydis aplink Mėnulį gerokai sustiprino NASA planus ir strategiją ruošiantis būsimam kitos įgulos nusileidimui Mėnulyje ir Mėnulio bazės kūrimui, rašo „Science Alert“.
Astronautai spaudos konferencijoje, vykusioje „Johnson Space Center“ Hjustone dalijosi misijos įspūdžiais. Misijos vadas Reidas Wisemanas naujienų agentūrai „Associated Press“ pasakojo, kad grįžęs buvo toks užimtas, jog dar nespėjo pažvelgti nei į Mėnulį, nei jame esantį „Carroll“ kraterį – taip misijos metu įgula pasiūlė pavadinti ryškų Mėnulio kraterį jo velionės žmonos garbei.
Astronautas augina dvi dukras, jų nerimas dėl tėvo kelionės baigėsi jam saugiai nusileidus vandenyje prieš kelias dienas.
„Būti už 252 tūkst. mylių (405,6 tūkst. km) nuo namų – didingiausias ir gražiausias vaizdas, kokį tik gali išvysti žmogaus akys“, – sakė jis. Vis dėlto sugrįžimas per atmosferą, kai kapsulė skrieja maždaug 39 kartus greičiau už garsą, anot jo, yra itin bauginantis ir rizikingas. Būtent todėl skrydžio metu jis labiausiai ilgėjosi namų: „Tiesiog norėjau apkabinti savo vaikus ir pasakyti jiems, jog esu saugus.“
Kartu su R.Wisemanu į misiją skrido pilotas Victoras Gloveris, Christina Koch ir kanadietis Jeremy Hansenas. Jie į Mėnulį pakilo balandžio 1 dieną. Šie astronautai, tai pirmoji NASA įgula, vykusi į Mėnulį per daugiau nei pusšimtį metų.
Įgula tapo toliausiai nuo Žemės nutolusiais žmonėmis – pagerino „Apollo 13“ rekordą – apskrieję nematomąją Mėnulio pusę, kuri buvo pakankamai apšviesta, kad atskleistų iki tol žmogaus akimis nematytus paviršiaus bruožus.
Jų kapsulė „Orion“, pavadinta „Integrity“, balandžio 11 dieną nusileido Ramiajame vandenyne ir užbaigė beveik 10 dienų trukusią kelionę. Sugrįžimas į Hjustoną kitą dieną sutapo su „Apollo 13“ starto 56-osiomis metinėmis.
Šilumos skydo gedimas
R Wisemanas teigė, kad kapsulei skrodžiant karščiausius atmosferos sluoksnius jis ir V.Gloveris pastebėjo, kad nedidelis šilumos skydo sluoksnis apanglėjo ir nukrito.
Jau būdami gelbėjimo laive, Žemėje, astronautai apžiūrėjo kapsulės dugną ir aptiko nedidelę apanglėjusios medžiagos netektį vietoje, kur šilumos skydas jungiasi su kapsule.
„Žvelgiant į šilumos skydą, jis atrodė puikiai. Nusileidimas buvo išties įspūdingas“, – sakė R.Wisemanas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad skydas šiuo metu analizuojamas: „Kruopščiai ištirsime kiekvieną dalį – tikriausiai net kiekvieną atomą.“
2022 m. vykusio „Artemis I“ (misija be įgulos) skrydžio metu šilumos skydas sugrįžo taip pažeistas, kad „Artemis II“ misiją teko kelis kartus atidėti. Užuot perdariusi skydą, NASA pakoregavo kapsulės įėjimo trajektoriją, siekdama sumažinti kaitinimą, o būsimoms kapsulėms numatyta nauja konstrukcija.
Po sugrįžimo astronautams atlikta daugybė medicininių patikrinimų – vertinta jų pusiausvyra, regėjimas, raumenų jėga, koordinacija ir bendra sveikata. Jie taip pat treniravosi vilkėdami skafandrus, imituojančius Mėnulio gravitaciją, siekiant įvertinti būsimų misijų dalyvių ištvermę ir judrumą.
„Artemis III“
NASA jau dirba prie „Artemis III“ – kito žingsnio ambicingame Mėnulio bazės kūrimo plane. Raketos paleidimo platforma grąžinta į „Kennedy Space Center“ surinkimo pastatą, kur bus ruošiama kitų metų misijai.
„Artemis III“, kuriai dar nepaskirta įgula, skris aplink Žemę, kur astronautai treniruosis prijungti „Orion“ kapsulę prie Mėnulio nusileidimo aparatų, kuriuos kuria „SpaceX“ ir „Blue Origin“.
Pagal naujausią grafiką „Artemis IV“ planuojama 2028 m., misija, kurios metu du astronautai turėtų nusileisti netoli Mėnulio pietų ašigalio.
Pasak C.Koch, po sugrįžimo įgula jaučiasi dar labiau įkvėpta tęsti misiją. „Mes tai padarėme“, – sakė ji. Tuo metu J.Hansenas pabrėžė, kad ateityje teks prisiimti daugiau rizikos ir pasitikėti sprendimais realiu laiku: „Negalėsime visko išspręsti iš anksto – turėsime pasitikėti vieni kitais.“
Nors ši misija praėjo sklandžiai, astronautai pripažįsta, kad situacija bet kada galėjo komplikuotis, todėl būsimos įgulos turės būti pasirengusios.
