Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 31, 13:35

Atlantinių lašišų apsauga – kaip technologijos padeda išsaugoti šią rūšį

Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje Skandinavijos šalyje pasireiškia klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir žmogaus poveikis aplinkai.
Lašiša
Lašiša / 123RF.com nuotr.

Senai Norvegijos atlantinių lašišų žvejybos tradicijai, kuri neatsiejama nuo šalies kultūros, kelia grėsmę jų giminaitės kuprės – šios 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Rusijos Baltojoje jūroje įveistos žuvys greitai tapo invazine rūšimi, žalinga kitiems jūros organizmams. Skandinavijos organizacijos kartu su technologijų bendrove „Huawei“ sukūrė sistemą, padėsiančią sustabdyti nepageidaujamų rūšių invaziją ir išsaugoti atlantines lašišas, rašoma pranešime spaudai.

Invazinė grėsmė

Invazinės rūšys – tai viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo grėsmių, kurią kelia į ekosistemą tikslingai ar atsitiktinai patekęs svetimas augalas, gyvūnas, mikrobas ar kitas gyvas organizmas. Invaziniai organizmai gali įvairiais būdais pakenkti vietos ekosistemoms ir ekonomikai, pavyzdžiui, sukelia ligas, naikina kultūrinius augalus ir negrįžtamai sutrikdo gamtos pusiausvyrą.

Į Baltąją jūrą įplaukusios kuprės pasiekė Norvegijos Finmarko pakrantę, o netrukus – ir pietinę Norvegijos pakrantę. Kuprės, jau įtrauktos į vyriausybės juodąjį sąrašą, tiek išplito, kad gali išnaikinti atlantines lašišas ir kitas laukines žuvis.

Su vietinėmis rūšimis kuprės konkuruoja dviem būdais: mityba ir nerštavietėmis. Ši rūšis stipri konkurencinėje kovoje: kuprės minta tuo pačiu maistu kaip ir jų atlantinės giminaitės, yra agresyvios ir itin vislios.

Dėl 24 mėnesių dauginimosi ciklo kuprių įspūdingai padaugėjo – 2017 metais žvejai sugavo 3528 šios rūšies žuvis, 2019 metais jų skaičius išaugo iki 5308, o 2021-aisiais buvo daugiau nei 13 tūkst. Vandens telkinyje didėjant lašišų skaičiui, daugėja ir negyvų, yrančių žuvų, todėl vandenyje mažėja deguonies koncentracija, nyksta upių organizmai ir gali atsirasti ilgalaikių vietos ekosistemos pokyčių.

Pavyzdžiui, daugėja neršiančiomis ir gaištančiomis žuvimis mintančių maitėdų ir kenkėjų, t. y. audinių, ūdrų, lapių, paukščių. Be didėjančios grėsmės biologinei įvairovei, įsibrovėliai atneša svetimas ligas, pavojingas laukinių ir ūkiuose auginamų žuvų ištekliams.

Grėsmę nykstantiems laukinių žuvų ištekliams dar didina ir pabėgusios ūkiuose auginamos lašišos, konkuruojančios su laukinėmis giminaitėmis. Laukinės žuvys genetiškai įvairesnės už ūkiuose auginamas, todėl joms kryžminantis silpsta laukinės rūšies genofondas, o ilgainiui rūšis išnyksta. Norint išsaugoti atlantines lašišas, būtina veiksmingai kovoti su invazinėmis rūšimis.

Išmanūs žvejybos sprendimai

Dabartiniai metodai, taikomi atlantinių lašišų ištekliams Norvegijos upėse apsaugoti, yra imlūs darbui ir daugiausia pagrįsti savanoriška veikla. Todėl sunku stebėti ir kiekybiškai įvertinti grėsmę. Technologijų pažanga padėjo rasti naują sprendimą – tai tiesioginės povandeninės stebėsenos ir rūšiavimo sistema, kurioje naudojamos vaizdo įrašymo ir dirbtinio intelekto technologijos.

Ši priemonė gali padėti net iki 90 proc. sumažinti rankų darbą. 2021 metų liepos mėnesį Norvegijoje Berlevogo (Berlevåg) žvejų gyvenvietėje pradėtas bandomasis projektas. Pirmajame etape buvo stebimos ir skaičiuojamos įvairios žuvų rūšys, o antrajame įdiegta žuvų rūšiavimo ir skirstymo sistema, automatiškai neleidžianti kuprėms plaukti prieš srovę.

Gauti duomenys gali padėti atskleisti tikslius migracijos elgsenos modelius, registruoti įvairias žuvų rūšis, pateikti išsamius rodiklius kitiems tyrimams ir išvengti perteklinės žvejybos. Šis bandomasis projektas – tai Šiaurės šalyse didžiausios privačios dirbtinio intelekto laboratorijos „Silo AI“, medžiotojų ir meškeriotojų asociacijos „Berlevag JFF“, atliekančios itin svarbų vaidmenį saugant vietos ekosistemą, ir technologijų įmonės „Huawei“ partnerystės rezultatas.

Panašios stebėsenos technologijos, skirtos grėsmių augalams ir laukiniams gyvūnams tirti bei užkardyti, jau pakeitė situaciją visame pasaulyje. Partnerystė derinant technologijas, vietinę patirtį ir pažangius, pagal poreikius pritaikytus sprendimus leidžia tikėtis pastebimų palankių rezultatų ir Norvegijoje.

„Nuo 1970 metų gėlavandenių migruojančių žuvų populiacijos pasaulyje vidutiniškai sumažėjo 76 proc., o Europoje – net 93 proc. Lašišos, europiniai upiniai unguriai, upėtakiai, žiobriai ir kitos migruojančios žuvys nyksta dėl įvairių žmogaus sukeltų veiksnių, tokių kaip perteklinė žvejyba, tarša, migracijos kelius ir nerštavietes užtveriančios kliūtys ir invazinių rūšių poveikis vandens ekosistemoms.

Technologijos gali padėti atsakingai valdyti gamtos išteklius, teikti duomenis, reikalingus žuvų populiacijų būklei, gyvenimo ciklui ir žvejybai stebėti, ieškoti būdų, kaip atkurti biologinę įvairovę. Šiuo metu taip pat pastebime aktyvų visuomenės susidomėjimą žiniomis apie žuvų gyvenimo ciklus Baltijos šalyse“, – pasakoja Pasaulio gamtos fondo atstovė Elza Ozoliņa.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką