Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos už 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Atsparumas antibiotikams – paslėpta sveikatos priežiūros krizė

Vienas didžiausių indėlių į mediciną buvo 1928 m. Aleksandro Flemingo atrastas pirmasis antibiotikas. Tačiau po daugiau nei 75 metų plataus vartojimo penicilinas, bakterijos, kurias kadaise taip veiksmingai naikino penicilinas, išmoko priešintis. Ir tokių atsparių bakterijų visame pasaulyje randama grėsmingai daug.
Vartoja vaistus
Vartoja vaistus / 123RF.com nuotr.

Žurnale „The Lancet“ paskelbto išsamaus pasaulinio tyrimo duomenimis, 2019 m. dėl atsparumo antibiotikams mirė 1,27 mln. žmonių. Tačiau visuomenės informuotumas apie šią grėsmę gyventojų sveikatai tebėra labai menkas.

„Dauguma žmonių apie šį reiškinį sužino tik tada, kai asmeniškai susiduria su juo arba kai šeimos narys kovoja su antibiotikams atsparia infekcija ir jie perskaito apie tai“, – „Technology“ sakė Oladele Ogunseitan, UCI gyventojų sveikatos ir ligų prevencijos profesorė.

„Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemija, tai yra bendra visuomenės problema. Kuo daugiau perteklinių ar nereikalingų antibiotikų vartojame klinikinėje aplinkoje ar žemės ūkyje, tuo didesnė tikimybė, kad atsparumas plis tarp bakterijų, kurioms kontroliuoti mums reikalingi antibiotikai“, - teigė ji.

Kaip tai vyksta?

Antibiotikų gamyba ir atsparumas yra natūralūs procesai. Bakterijos yra mikroskopiniai organizmai, gyvenantys įvairiose aplinkose, įskaitant dirvožemį, vandenynus, augalus ir gyvūnus, taip pat žmones. Vienos jų, pavyzdžiui, probiotikai, padeda virškinti ir subalansuoti bakterijas mūsų žarnyne, o kitos, vadinamos patogenais, sukelia ligas.

Dauguma antibiotikų yra sukurti kaip gynybos mechanizmai. Kaip rašo „Technology“, evoliucija natūralios atrankos būdu dėl atsitiktinių mutacijų būdinga visiems organizmams. Kai kuriems mikroorganizmams vis geriau sekasi gaminti stipresnius antibiotikus, todėl bakterijos sukuria padermes, kurios yra tinkamesnės išgyventi ir nėra sunaikinamos. Antibiotikai nebebus veiksmingi prieš šias atsparias padermes, vadinamas superbakterijomis.

Per dažnas antibiotikų skyrimas, per didelis jų naudojimas gyvulininkystėje ir privalomų antibiotikų kursų nebaigimas yra pagrindiniai superbakterijų atsiradimo kaltininkai. Kuo daugiau bakterijų veikiamos antibiotikų, tuo daugiau galimybių joms išmokti tapti atspariomis.

123RF.com nuotr./Vaistai
123RF.com nuotr./Vaistai

Netinkamai šalinant pasibaigusio galiojimo ar nepanaudotus antibiotikus, nuleidžiant juos į tualetą, gali būti užteršti ežerai, upeliai ir vandenynai, be to, jie gali patekti į mūsų geriamąjį vandenį. Juos išmetus į šiukšlių dėžę, gali būti užterštas dirvožemis ir požeminis vanduo. Saugiausias šalinimo būdas yra vaistų grąžinimo programa arba atitinkama išmetimo vieta.

„Svarbiausia yra užkirsti kelią infekcijai, o tam gali padėti labai paprasta higienos praktika“, – „Technology“ sakė O.Ogunseitan. „Pavyzdžiui, pasinaudojus tualetu ar palietus nešvarius daiktus nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu, užsidengti veidą kosint ar čiaudint ir nevalgyti ant žemės nukritusio maisto“.

Ji taip pat pataria tėvams nedaryti spaudimo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kad šie išrašytų antibiotikus jiems patiems ar jų vaikams, kai jie nėra skirti, nes jie veikia tik bakterines infekcijas, o ne virusus, pavyzdžiui, įprastą gripą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Žiemą per dieną išsimaudęs penkiuose ežeruose keliautojas K.Mieliauskas ragina kas rytą lįsti po šaltu dušu
Reklama
Inovacijų agentūros teikiamas paslaugas teigiamasi vertina 88 proc. klientų
Reklama
Paroda „Beauty Expo 2024“: trys dienos profesionaliems grožio produktams ir paslaugoms
Reklama
IKEA mažina kainas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius