„Militarnyj“ pranešė, kad tankas, stovėjęs miškingoje vietovėje, tapo Rusijos smogiamųjų dronų taikiniu. Jis patyrė tris tiesioginius smūgius į priekinį šarvą ir dar du smūgius į kairįjį šoną bei užpakalinę dalį. Nepaisant puolimo, „Leopard 1A5“ pajudėjo iš pradinės pozicijos, kad išvengtų pavojaus zonos.
Tačiau pasiekęs kelią tankas dėl nežinomų priežasčių trumpam sustojo. Tuo metu į variklio skyriaus stogą jis sulaukė dar trijų smūgių. Stebėtina, kad pažeidimai nesutrikdė variklio, todėl tankas galėjo tęsti judėjimą. Tik du vėlesni smūgiai toje pačioje vietovėje galiausiai sustabdė transporto priemonę ir, kaip pranešama, sukėlė gaisrą.
Ukrainiečių įgulos atkaklumas išlaikant tanko kontrolę per apšaudymą pabrėžia jų pasiryžimą apsaugoti savo karinę techniką. Nors dabartinė įgulos būklė nežinoma, analitikai mano, kad įgula greičiausiai liko gyva, nes smūgiai buvo nukreipti į toli nuo įgulos pozicijos esančius skyrius.
„Leopard 1A5“ buvo sukurtas septintajame dešimtmetyje, kai buvo orientuojamasi į mobilumą ir ugnies galią, o ne į stiprią šarvuotą apsaugą. Netikėtai tvirtas transporto priemonės veikimas šiuolaikinio dronų karo sąlygomis siejamas su reikšmingomis Ukrainos inžinierių atliktomis modifikacijomis.
Ukrainos inžinieriai sukūrė išsamią papildomą „Leopard 1A5“ apsaugos sistemą, skirtą unikalioms greitaeigių atakos dronų keliamoms grėsmėms. Į patobulinimus įėjo dinaminiai reaktyviniai šarvų blokai, apsauginiai tinkleliai ir grotelės pažeidžiamose vietose, pavyzdžiui, galiniame variklio skyriuje. Šie patobulinimai padėjo sušvelninti dronų smūgių poveikį. Reaktyviniai šarvai neutralizavo skvarbųjį kumuliacinių šaudmenų poveikį, o apsauginis tinklelis ir grotelės atrėmė arba sugėrė smūgius, kurie, priešingu atveju, būtų sukėlę kritinę žalą.
Ekspertai mano, kad be šių patobulinimų bazinis „Leopard 1A5“ greičiausiai būtų buvęs sunaikintas per pirmuosius smūgius, o jo įgula galėjo žūti.