Vienos iš konferencijos organizatorių, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) vadovas Tomas Misevičius sako, kad DI technologijos suteikia naujų galimybių didinti viešųjų paslaugų efektyvumą, o duomenims šiame procese tenka labai svarbus vaidmuo. Viena vertus, reikalingi kokybiški ir pakankami duomenys DI technologijų taikymui, kita vertus, DI sprendimai turi būti diegiami laikantis vieningų duomenų saugos reikalavimų. „Diskutuodami apie platesnį dirbtinio intelekto sprendimų taikymą, turime žvelgti visapusiškai ir aprėpti įvairias sritis nuo skaičiavimo pajėgumų didinimo iki atsakingo požiūrio į žmogaus teises bei demokratinių principų išlaikymo. Tam būtinas atidus rizikų vertinimas bei valdymas, kad būtų užtikrinami tokie aspektai, kaip asmens duomenų apsauga, sprendimų tikslumas ir nešališkumas“, – pabrėžia jis.
Įdirbis duomenų srityje – stiprus pagrindas
Stiprų pagrindą skaitmeninei transformacijai link didesnio DI panaudojimo Lietuva jau turi – mūsų šalis patenka į geriausiai atvirų duomenų politiką įgyvendinančių valstybių dešimtuką. Tai rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamas „OURdata Index“ 2023 m. vertinimas, analizuojantis, kaip šalys kuria sąlygas atviriems, naudingiems ir pakartotinai naudojamiems viešojo sektoriaus duomenims.
Atitinkamai ir Europos Komisijos (EK) „Open Data Maturity“ tyrimas rodo, kad pagal atvirų duomenų brandą Lietuva šiuo metu užima 7-ą vietą, aplenkdama tokias šalis kaip Belgija, Vokietija ar Švedija. Lietuvos atvirųjų duomenų portale šiuo metu paskelbta daugiau kaip 2700 duomenų rinkinių, o šių duomenų praktinis panaudojimas gali reikšmingai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.
Dar vienas žingsnis, stiprinantis Lietuvos pozicijas atvirų duomenų srityje, yra VSSA įgyvendinamas projektas „Duomenų valdymo modelio sukūrimas“. Projekto tikslas – sukurti vieningą valstybės informacinių išteklių duomenų architektūros ir valdysenos modelį, kuris užtikrintų efektyvesnį, patikimesnį ir lengviau prieinamą duomenų naudojimą visame viešajame sektoriuje. Įgyvendinus projektą, valstybės institucijos turės centralizuotas priemones duomenims tvarkyti, jais keistis bei užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą tiek verslui, tiek visuomenei. Tai leis spartinti skaitmeninę transformaciją ir prisidės prie Lietuvos įsitraukimo į bendrą Europos Sąjungos (ES) duomenų erdvę, kuri yra labai svarbi skatinant DI technologijų taikymą.
Tiesa, siekiant tinkamai išnaudoti DI teikiamas galimybes, svarbūs ir pakankami skaičiavimo pajėgumai, kuriuos užtikrins DI technologijų ir kompetencijų centras – „LitAI“. Nuo 2027 m. tai bus vienintelis tokio masto DI centras Baltijos šalyse, kuriame bus ne tik įdiegtas didelio našumo skaičiavimo superkompiuteris, bet ir sukurta vieno langelio ekosistema DI sprendimams kurti bei diegti. Centras veiks kaip nacionalinė inovacijų erdvė, kurioje bus sutelkti duomenys, talentai, ir mokslo bei verslo žinios.
Prioritetinė sritis – viešųjų paslaugų tobulinimas
Lietuva jau dabar yra tarp lyderių visoje ES teikiant labiausiai pažengusias skaitmenizuotas viešąsias paslaugas: remiantis EK „eGovernment Benchmark“ 2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, užimame 6-tą vietą. Be to, minėtomis paslaugomis naudojasi ir didžioji dalis (84 proc.) Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 77 proc.). Vis plačiau taikant DI sprendimus, tikimasi, kad elektroninės viešosios paslaugos taps dar pažangesnės. Siekiama, kad jos būtų teikiamos vieno langelio principu, o gyventojai galėtų jas gauti dvigubai greičiau ir paprasčiau.
Jau dabar turime gerosios praktikos pavyzdžių diegiant DI technologijas viešojo sektoriaus institucijose: Lietuvos policija naudoja DI užklausų apdorojimui ir dalies jų automatiniam atsakymui, taip ženkliai pagreitindama atsakymo procesą ir sumažindama darbuotojų krūvį; Ryšių reguliavimo tarnyba taiko DI lietuviškų tinklalapių turiniui analizuoti ir nelegaliam turiniui aptikti; Santaros klinikose DI spektroskopijos būdu nustato inkstų akmenų cheminę sudėtį, padėdamas gydytojams greičiau parinkti tinkamiausią gydymo būdą; o Aplinkos ministerija pasitelkia DI ir palydovinius duomenis beveik realiuoju laiku stebėti miško kirtimams ir atkūrimui.
Be to, svarbus ne tik DI sprendimų kiekis, bet ir jų kokybė. Pagrindinis dėmesys šiuo metu sutelkiamas į automatizavimą ir klientų aptarnavimą, o strateginis, duomenimis grįstas DI (prognozavimas, modeliavimo sprendimai, multimodalumas) pasirodo tik pavienėse institucijose. Todėl svarbu skatinti perėjimą nuo pavienių skaitmenizacijos iniciatyvų prie brandžių, duomenimis grįstų DI praktikų.
DI raštingumo svarba
DI technologijos atveria didžiules galimybes viešojo sektoriaus efektyvumo didinimui ir administracinės naštos mažinimui, tačiau kartu kelia etikos, diskriminacijos, dezinformacijos ir privatumo iššūkių. Tokiame kontekste iškyla ir poreikis didinti viešojo sektoriaus darbuotojų DI raštingumą, kurį siekia atliepti VSSA kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) įgyvendindama DI mokymų platformą. Jos pagalba viešojo sektoriaus darbuotojai gilina žinias apie saugų, atsakingą ir teisės reikalavimus atitinkantį DI įrankių naudojimą. Planuojamas ir tolimesnis etapas – specializuoti mokymai, kuriuose darbuotojams bus suteikiamos žinios ir įgūdžiai, kaip kuo labiau pritaikyti DI įrankius darbinėje veikloje taip efektyvinant savo darbą.
Tuo pačiu tikslu siekiama, kad jau nuo kitų metų pradžios VSSA būtų įkurtas DI konsultacijų centras, skirtas padėti viešajam sektoriui diegti DI technologijas laikantis saugumo reikalavimų. Šiame centre viešojo sektoriaus institucijos turėtų galimybę gauti reikiamus mokymus ir ekspertines konsultacijas dėl saugaus ir patikimo DI technologijų pritaikymo savo veiklose.
Vis dėlto, labai svarbu, kad DI sprendimus diegiančios viešojo sektoriaus institucijos turėtų pakankamus gebėjimus ne tik DI diegimui, bet ir jų priežiūrai: būtina visą jų gyvavimo ciklą vertinti DI keliamas rizikas, užtikrinti žmogaus priežiūrą ir tinkamą kibernetinio saugumo lygį.
Kaip sklandžiai įveikti kylančius iššūkius, įgalinti duomenis ir skatinti atsakingą DI taikymą valstybės valdyme, stiprinti pasitikėjimą technologijomis ir įvertinti jų naudą žmonėms bei sprendimų kokybei, taip pat apie rizikas, atsakomybę ir vertybes skaitmeninės transformacijos eroje – visi šie klausimai bus aptarti 2025 m. lapkričio 13 d. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamoje konferencijoje „Išmani valstybė: duomenimis (pasi)tikim, o dirbtiniu intelektu?“, kurią bus galima stebėti tiesioginėje transliacijoje internetu.
Daugiau informacijos: https://fb.me/e/6M3JMDJzT
