Eurostato duomenimis, 2025 m. DI technologijas naudojo apie 20 proc. ES įmonių, turinčių bent 10 darbuotojų. Didelėse įmonėse ši dalis buvo gerokai didesnė – apie 55 proc., rašoma „CVMarket.lt“ pranešime žiniasklaidai.
„Lietuva šiuo požiūriu juda panašia kryptimi kaip visa Europa. Anot valstybės duomenų agentūros, 2025 m. pradžioje DI technologijas naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių. Per metus ši dalis išaugo 12,5 procentinio punkto, – sako darbo paieškos portalo „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė, – dažniausiai DI buvo taikomas rašytinės kalbos analizei, vaizdo, garso ar paveikslėlių generavimui, rinkodaros ir pardavimų bei verslo administravimo srityse.
„CVMarket.lt“ šiemet vykdyto „Patraukliausių Lietuvos darbdavių“ tyrimo atsakymai rodo, kad DI kompetencija jau suvokiama ne tik kaip IT specialistų reikalas. Įmonės kalba apie vidinius mokymus, DI bendruomenes, praktinius eksperimentus, „Copilot“ tipo įrankius, darbuotojų ambasadorius ir dedikuotas komandas, ieškančias, kur DI gali sutaupyti laiko.“
Jis jau visur
„DI matome kaip kasdienį darbo įrankį, o ne atskirą ateities projektą“, – teigia penktą vietą patraukliausiųjų darbdavių sąraše užėmusios „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovė Daiva Kasperavičienė. Pasak jos, DI „Telia“ jau taikomas įvairiuose procesuose – nuo programavimo iki marketingo ar klientų aptarnavimo. Įmonėje veikia ir „AI Champions“ bendruomenė, kur darbuotojai dalijasi dirbtinio proto panaudojimo patirtimi.
Panašiai DI vaidmenį apibūdina ir „LTG“ (6 vieta). „Dirbtinis intelektas tampa nebe papildomu įrankiu, o kasdienio darbo standartu“, – sako laikinai „LTG“ Žmonių ir kultūros vadovės pareigas einanti Brigita Valenčienė. Jos teigimu, įmonėje vyksta mokymai apie dirbtinio intelekto taikymą praktinėse situacijose, o komandos skatinamos diegti sprendimus, kurie taupo laiką ir didina efektyvumą.
Atsargiai ir su žmogaus prisilietimu
Vis dėlto darbdavių atsakymuose matyti ir skirtumų. Vienos įmonės DI pristato kaip plačiai diegiamą darbo priemonę, kitos labiau akcentuoja atsargumą, žmogaus vaidmenį ir ribas.
„Teltonikos“ (2 patraukliausio Lietuvos darbdavio ) viceprezidentė žmogiškųjų išteklių vystymui Diana Dimskytė sako, kad įmonė į DI žiūri „pasvertai ir nuosekliai“. „Vertiname, kur norime palikti žmogišką prisilietimą, o kur DI įrankio pagalba atlaisvintume darbuotojus kitokioms, žmogiško įsitraukimo reikalaujančioms užduotims“, – teigia pašnekovė.
Apie kūrybinio darbo ribas kalba ir pirmąsyk į TOP‘ą patekusi „BURGA“ (tai 9 vietą užėmusios bendrovės „Hautica“ prekinis ženklas). Darbdavio įvaizdžio vadovas Adomas Jurkevičius sako, kad įmonė stiprina darbuotojų DI kompetencijas, tačiau nemano, jog technologija gali visiškai pakeisti kūrybinį darbą. „Laikomės nuomonės, kad žmogaus kūrybinio darbo DI pilnai nepakeis“, – teigia jis.
Bankų sektoriuje DI siejamas ne tik su efektyvumu, bet ir su atsakomybe. „SEB“ (10 vieta) Darbdavio įvaizdžio kūrimo skyriaus vadovė Vitalija Kolisova sako, kad bankas DI mato kaip strateginę kompetenciją. Anot jos, svarbu ne tik diegti sprendimus, bet ir padėti darbuotojams suprasti, kaip DI veikia ir kaip jį taikyti etiškai.
„Swedbank“ (4 vieta) Karjeros centro vadovė Simona Lėverienė taip pat akcentuoja ne vien technologijas, bet ir organizacijos mokymosi kultūrą. Banke vyksta DI sesijos su vidaus ir išorės ekspertais, veikia vidinė DI bendruomenė, o darbuotojai skatinami eksperimentuoti inovacijų programoje „Swedbank Boost“.
Svarbiausia ateities kompetencija
Technologijų įmonės kalba dar tiesiau: DI jau įsitvirtino kasdieniuose procesuose. „Nord Security“ (priklausanti verslo akseleratoriui „Tesonet“, užėmusiam patraukliausių darbdavių tyrime 7 vietą) Talentų departamento vadovė Lauryna Girėnienė sako, kad DI įrankiai naudojami itin plačiai: nuo kodo rašymo ir duomenų analizės iki marketingo kampanijų kūrimo. Pasak jos, vienas bendrovės produktų – „Saily“ – jau formuoja komandas, kurių pagrindinis darbo įrankis bus DI sprendimai.
Panašiai DI jau taikomas ir pačiu patraukliausiu Lietuvos darbdaviu tapusios „Vinted“ veikloje. Viešoje įmonės komunikacijoje DI pristatomas ne kaip atskiras eksperimentas, o kaip platformos veikimo dalis: mašininio mokymosi modeliai naudojami rekomendacijoms, paieškos rezultatams gerinti, vartotojų elgsenos signalams analizuoti ir žalingam turiniui aptikti. Pastaruoju metu įmonė dirbtinį intelektą sieja ir su pačių darbuotojų darbo procesu – viešuose darbo skelbimuose minima, kad DI įrankiai naudojami inžinerijoje, produkto kūrime ir vidiniams darbo procesams spartinti.
„Kilo Health“ (11 vieta) komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė dirbtinį intelektą vadina viena svarbiausių ateities kompetencijų. Įmonėje, pasak jos, veikia dedikuotos komandos ir specialistai, padedantys skirtingiems departamentams ieškoti DI integracijų ir efektyvinti procesus.
„Thermo Fisher Scientific“ (8 vieta) Talentų atrankos grupės vadovė Laura Dallemagne sako, kad darbuotojams siūlomi vidiniai mokymai, skaitmeninės mokymosi platformos ir praktiniai projektai, susiję su DI. Įmonės tikslas, anot jos, kad darbuotojai mokėtų ne tik naudotis DI įrankiais, bet ir taikytų juos kurdami vertę klientams.
Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2030 m. pasaulyje gali būti sukurta apie 170 mln. naujų darbo vietų, tačiau apie 92 mln. jų gali išnykti arba iš esmės pasikeisti, taip pat ir dėl DI panaudojimo. Lietuvoje įmonės darbo vietų mažinimą dažniausiai aiškina reorganizacija, skaitmenizacija ar transformacija, o ne tiesiogiai DI, tačiau technologija jau keičia komandų struktūrą ir reikalingas kompetencijas.
Kol kas darbdavių kalboje dominuoja prisitaikymo retorika – mokymai, eksperimentavimas ir darbuotojų įgalinimas naudotis šiuo galingu įrankiu. Vis dėlto dirbtinio intelekto plėtra kelia klausimą, ar jis taps pagalbiniu įrankiu, ar būdu mažinti žmonių atliekamų funkcijų skaičių.
