Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 11 12, 15:02

Europa gaus 6 kvantinius kompiuterius – kodėl tai svarbu?

2023 m. šešios Europos šalys – Lenkija, Vokietija, Italija, Pracūzija, Ispanija ir Čekija – pirmosios žemyne gaus kvantinius kompiuterius. Šie kompiuteriai padės greitai išspręsti problemas, kurioms įveikti net ir greičiausiems dabartiniams kompiuteriams prireiktų šimtų dienų.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.

Ateities technologijos

„Kvantinė revoliucija ateina ir technologijos iš esmės taps kiekvienos šalies konkurencingumo šaltiniu“, – 15min pasakojo M.Mackoit-Sinkevičienė.

Per kelerius ateinančius metus kvantinės technologijos suteiks galimybę daryti tokius dalykus, kurie šiai dienai yra neįmanomi. Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) dar 2020-aisiais tarp top 10 technologijų, kurios turi didžiausią potencialą, įvardijo kvantinius jutiklius, kurie suteikia galimybę atlikti itin tikslius matavimus, pagrįstus subatominės srities ypatumais.

Tuo tarpu kita technologija – kvantiniai kompiuteriai – padės išspręsti problemas, kurioms spręsti net ir greičiausiems dabartiniams kompiuteriams prireiktų šimtų dienų ar net metų.

Pavyzdžiui, naudodami kvantines technologijas mokslininkai galės pažvelgti giliai po žeme ar jūra ir atlikti tokias sudėtingas skaičiavimo užduotis kaip cheminių reakcijų modeliavimas. Tai galėtų pasitarnauti daugybėje sričių – nuo efektyvesnio metalų išgavimo, trąšų gamybos, iki našesnių saulės elementų, vaistų gamybos ir radioterapijos.

Dar vienas kvantinių kompiuterių panaudojimo būdas – naujos kartos kibernetinio saugumo ir duomenų šifravimo sprendimai, pasakojo M.Mackoit-Sinkevičienė.

Kvantiniai kompiuteriai įgauna tokį našumą, kad 2026 m. bus pajėgūs nulaukšti bet kokį turimą kriptografinį raktą, kuris šiuo metu saugo mūsų ryšį.

„Pagal numatytus bandymus, kvantiniai kompiuteriai įgauna tokį našumą, kad 2026 m. bus pajėgūs nulaukšti bet kokį turimą kriptografinį raktą, kuris šiuo metu saugo mūsų ryšį. Dėl to ES ir nusprendė, kad šia kryptimi būtina judėti. Dabar duomenų sauga taps svarbi kaip niekad“, – pasakojo mokslininkė.

Iššūkis Europai

2021 metais Kinija iš JAV perėmė galingiausio kvantinio kompiuterio titulą. Nors abi šios šalys kvantines technologijas plėtoja spartėjančiu tempu, Europoje pastaruoju metu pažanga vyko daug lėtesniu tempu.

Asmeninio albumo nuotr./Mažena Mackoit-Sinkevičienė
Asmeninio albumo nuotr./Mažena Mackoit-Sinkevičienė

Siekiant įveikti šį iššūkį, 2018 m. pradėtas įgyvendinti Kvantinių technologijų flagmanas (angl. Quantum Technologies Flagship). Anot Europos Komisijos, tai plataus masto ilgalaikė mokslinių tyrimų iniciatyva, kuriai ES finansuoti skiria 1 mlrd. eurų biudžetą ir kuri vienija mokslinių tyrimų institucijas, pramonės įmones ir viešuosius finansuotojus, įtvirtindama ir plėsdama Europos mokslinę lyderystę ir kompetenciją šioje srityje.

Tam, kad Europa taptų pasauline superkompiuterijos srities lydere taip pat įsteigtas EuroHPC (angl. European High Performance Computing Joint Undertaking ) – tai bendroji įmonė, kurioje dalyvauja tiek privatus sektorius, tiek ES šalys.

Įgyvendindama EuroHPC veiklą Europos Komisija šiuo metu planuoja iki 2023 m. sukurti moderniausius bandomuosius kvantinius kompiuterius. Šie kompiuteriai veiktų kaip greitintuvai, sujungti su superkompiuteriais – taip būtų sukurtos „hibridinės“ mašinos, suvienijančios geriausias kvantines ir klasikines skaičiavimo technologijos. Toks sprendimas taip pat turėtų palengvinti perėjimą nuo vienos technologijos prie kitos.

2022 m. spalio mėn. EuroHPC paskelbė atrinkusi šešias vietas visoje ES, kuriose bus įrengti pirmieji Europos kvantiniai kompiuteriai, integruoti į „EuroHPC“ superkompiuterius. Šie naujai įsigyjami kvantiniai kompiuteriai bus pagrįsti vien tik naujausiomis Europos technologijomis ir bus įrengti Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje esančiose vietose. Iš viso tam skirta 100 mln. eurų.

Wikimedia/„IBM Quantum System One“ yra pirmasis grandininis komercinis kvantinis kompiuteris, kurį IBM pristatė 2019 m. sausio mėn.
Wikimedia/„IBM Quantum System One“ yra pirmasis grandininis komercinis kvantinis kompiuteris, kurį IBM pristatė 2019 m. sausio mėn.

Šeši kvantiniai kompiuteriai daugiausia bus skirti moksliniams tyrimams, tačiau jais taip pat galės naudotis pradedančiosios įmonės ir kitos bendrovės, kad būtų skatinama visos Europos kvantinė ekosistema, pasakojo M.Mackoit-Sinkevičienė.

„Kompiuteriai bus prieinami visiems, nesvarbu kurioje šalyje jie yra“, – pridūrė pašnekovė.

Nors kvantiniai kompiuteriai bus pasiekiami nuotoliniu būdu iš bet kurios Europos vietos, tačiau tikimasi, kad įrenginys taip pat bus naudingas vietos ekosistemoms – sukurs aplinką, kurioje daug lengviau pradėti verslą ar pritraukti tarptautinių investicijų.

Technologijos keliasi ir į kosmosą

Anot mokslininkės, visų šių bendradarbiavimų tikslas – saugaus ryšio užtikrinimas tarp ES valstybių. Dėl pastaruoju metu sustiprėjusių kibernetinių atakų gali sutrikti svarbiausių išteklių, pavyzdžiui, elektros energijos ir vandens, tiekimas.

Tam ESA planuoja 2024 m. paleisti „Eagle-1“ palydovą. Tai bus pirmoji Europos Sąjungai skirta kosminė kvantinio rakto paskirstymo (QKD) sistema.

„Žemėje tai galima realizuoti panaudojant jau esančius optinius kabelius, bet jei norime ryšį vykdyti tolimesniais atstumais, reikia išnaudoti ir kosminį ryšį. Kosmosas suteiks galimybę atlikti kvantinio rakto pasiskirstymą naudojant lazerines sistemas“, – teigė mokslininkė.

123RF.com nuotr./Žemė iš kosmoso
123RF.com nuotr./Žemė iš kosmoso

Kaip praneša ESA, maždaug 300 kilogramų sveriantis „Eagle-1“ žemoje Žemės orbitoje praleis trejus metus, bandydamas naujos kartos saugių ryšių technologijas.

„Europos saugumas ir suverenitetas ateities kvantinių kompiuterių pasaulyje yra labai svarbus Europos ir jos valstybių narių sėkmei“, – pareiškime sakė Liuksemburgo ir Prancūzijos palydovinio telekomunikacijų tinklo tiekėjo SES generalinis direktorius Steve'as Collaras.

Liuksemburge įsikūrusi bendrovė vadovaus daugiau kaip 20 Europos bendrovių konsorciumui, kuris kurs „Eagle-1“.

Nors „Eagle-1“ bus pirmasis nepriklausomas Europos QKD palydovas, dar 2016 m. Kinija paleido pirmąjį specialų kvantinio ryšio palydovą, pavadintą „Micius“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką