Išvadas padarė statistikas
Įžvalgomis apie homoseksualumo priežastis birželio, kuris vadinamas LGBTQ+ žmonių pasididžiavimo (angl. pride) mėnesiu, vidury pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas.
Jis paskelbė tinklalapio „Laikmetis“ tekstą, kuriame teigiama: „Per pastaruosius du dešimtmečius Australijoje, JAV ir Skandinavijoje atlikti aštuoni dideli identiškų dvynių tyrimai priėjo prie tos pačios išvados: homoseksualūs žmonės tokiais negimsta.“
Iki šiol nė viena teorija apie priežastis, nulemiančias seksualinę orientaciją, nėra moksliškai patvirtinta kaip vienintelė teisinga.
„Geriausiu atveju genetika yra tik nedidelis veiksnys“, – cituojamas biochemijos ir statistikos mokslų daktaras Neilas Whiteheadas.
Jis esą 24 metus buvo Naujosios Zelandijos vyriausybės mokslinis tyrėjas, po to ketverius metus dirbo Jungtinėse Tautose ir Tarptautinėje atominės energijos agentūroje, vėliau konsultavo Japonijos universitetus radiacijos poveikio klausimais. Kodėl ši patirtis leidžia daryti išvadas apie genetiką, homoseksualumą ir pan., nepaaiškinta.
Toliau rašinyje aiškinama, kad identiški dvyniai turi tokią pačią DNR ir vystosi vienodomis prenatalinėmis sąlygomis.
„Jei homoseksualumą lemtų genetika arba prenatalinės sąlygos, tuomet vienam dvyniui būnant homoseksualiam, toks pat turėtų būti ir jo dvynys“, – daroma išvada.
Bet tyrimai, anot N.Whiteheado, rodo ką kita: „Jei vienas identiškų dvynių jaučia potraukį tai pačiai lyčiai, tikimybė, kad tą patį jaus ir kitas dvynys, siekia tik apie 11 proc. vyrams ir 14 proc. moterims.“
Mokslininko teigimu, niekas negimsta homoseksualus, o pagrindiniai veiksniai, dėl kurių kuris nors iš identiškų dvynių tampa homoseksualus, turi būti susiję su vėlesne patirtimi. Tekste paminėti keli tyrimai, atlikti įvairiose šalyse prieš ketvirtį amžiaus ar dar seniau.
Ir rašiniui iliustruoti, ir „Facebook“ įraše panaudota portalo 15min nuotrauka. Ji buvo padaryta 2017 m. rudenį per renginį „Twins Peak“, kuriame dalyvavo dvyniai, trynukai ir ketvertukas. Fotografijoje matyti ant sėdmaišių įsitaisę vaikai, akivaizdžiai neturintys jokio ryšio su aptariama tema, tik tiek, kad yra dvyniai.
Pagal N.Whiteheado pavardę internete galima rasti panašų tekstą anglų kalba. Jo įžvalgos publikuotos komerciniame mokslininkų ir tyrėjų socialiniame tinkle „Research Gate“ (kuris, tiesa, nereikalauja, kad darbai būtų recenzuoti), cituotos religinio pobūdžio tinklalapiuose, pasirodė ir kaip knyga.
Gėjų buvo ir tarp hominidų
Homoseksualumas yra natūrali žmogaus seksualumo forma, ilgalaikis emocinis, romantinis ir (arba) seksualinis potraukis tos pačios lyties atstovams. Homoseksualių žmonių dalis įvairiose populiacijos grupėse yra panaši.
Trečdalis identiškų dvynių turi skirtingą seksualinę tapatybę. Šio skirtumo paaiškinimas gali slypėti laike, kuomet embrionas skyla į du atskirus vaisius.
Tam tikri skirtumai, susiję su geografija, rase ar laikotarpiu, gali būti susiję su socialiniu priėmimu, o ne realiu jų skaičiumi. Kitaip tariant, ten, kur homoseksualumas laikomas nepriimtinu ar net kriminalizuojamas, tokių žmonių bus priskaičiuojama mažiau, nes dalis tiesiog slėps, kas iš tiesų yra.
Iki šiol nė viena teorija apie priežastis, nulemiančias seksualinę orientaciją, nėra moksliškai patvirtinta kaip vienintelė teisinga. Tačiau mokslininkai pirmenybę teikia biologinėms teorijoms. Gerokai daugiau įrodymų patvirtina biologines seksualinės orientacijos priežastis nei socialines, ypač vyrams.
Lytinių santykių su tos pačios lyties žmonėmis būta per visą žmonijos istoriją. Tai patvirtina ir uolų piešiniai iš viduriniojo akmens amžiaus, ir randamos skeletų liekanos, ir rašytiniai šaltiniai (ankstyviausi siekia Senovės Egipto Naująją karalystę (1292-1069 pr. m. e.). Manoma, kad homoseksualų galėjo būti net tarp mūsų protėvių hominidų.
Tad ši tema nuo seno domino ir įvairių sričių specialistus – psichologus, genetikus, pediatrus, kitų medicinos sričių atstovus.
1976 m. aprašyti identiški dvyniai, kurie nuo ankstyvos vaikystės elgėsi skirtingai: vienas laikėsi iš esmės moteriško tipo modelio, kitas – vyriško. Užaugęs pirmasis buvo homoseksualus, antrasis – heteroseksualus. Panašių atvejų pastebėta ir daugiau.
„Nustatyta, kad šio sindromo atveju šeimos aplinkos veiksniai nėra reikšmingi homoseksualumo vystymuisi, todėl monozigotinių dvynių psichoseksualinio vystymosi skirtumų negalima priskirti skirtingam šių veiksnių poveikiui jiems“, – pažymėta tuomet.
Taip pat skaitykite: Stotelėje moterys viešai užsipuolė močiutę su anūku: „Tokios augina LGBT vaikus“
1980-aisiais svarstyta, esą kitas dvynys galėjo tiesiog neigti homoseksualumą. Tačiau paprastas tyrimas parodė skirtingumą. Identiškiems, bet skirtingos seksualinės orientacijos dvyniams buvo rodomos nuogų vyrų ir moterų nuotraukos. Varpos tūrio kitimas atitiko jų teiginius apie potraukį tai pačiai ar priešingai lyčiai.
Amerikos pediatrų akademija 1983 m. paskelbė savo pirmąjį pareiškimą apie homoseksualumą ir paauglius. Jame pažymėta, kad jauni žmonės savo seksualinę orientaciją atpažįsta anksčiau nei prieš tai, todėl sveikatos priežiūros specialistai paraginti suteikti jiems nešališką informaciją konfidencialia forma ir reikiamą pagalbą.
Po dešimtmečio buvo paskelbta ataskaita apie 61 dvynių porą ir tris trynukų trijules. Tyrimo dalyviams buvo pateiktas 18 puslapių klausimynas apie „dvynių seksualumą“. 38-iose monozigotinių dvynių porose (34-iose vyrų ir 4-iose moterų) nustatytas 65,8 proc. homoseksualios orientacijos atitikimo rodiklis. 23-ose neidentiškų dvynių porose jis siekė 30,4 proc.
Vieni trynukai buvo monozigotiniai ir visi buvo homoseksualūs. Kitose trijulėse buvo po identiškų tos pačios seksualinės orientacijos brolių porą, o trečiojo orientacija buvo kita.
„Šie rezultatai interpretuojami kaip biologinio seksualinės orientacijos pagrindo patvirtinimas“, – pažymėta ataskaitoje.
Svarbi net gimimo tvarka
Taigi seksualinė orientacija nėra pasirinkimas. Ekspertai pripažįsta, kad ji atsiranda iš sudėtingo biologijos, genetikos ir hormonų derinio, veikiančio kartu dar prieš gimimą, ir nė vienas veiksnys nėra lemiantis. Mokslininkai seksualinės orientacijos priežastis išskiria į kelias sritis:
• Genetika. Tačiau tyrimai rodo, kad seksualumą lemia ne vienas „gėjų genas“, priešingai, daugelis skirtingų genų veikia kartu.
• Hormonai. Tie, su kuriais vaisius susiduria gimdoje, veikia smegenų vystymąsi ir gali nulemti, kodėl pirmenybė teikiama tam tikrai lyčiai.
• Gimimo tvarka. Net toks, atrodo, nesusijęs dalykas taip pat gali turėti įtakos. Tyrimai rodo tendenciją, vadinamą „brolių gimimo eilės efektu“. Jaunesnis iš brolių turi šiek tiek didesnę tikimybę būti gėjumi. Anot mokslininkų, moters kūnas šiek tiek prisitaiko prie kiekvieno „vyriško“ nėštumo, o tai gali subtiliai paveikti smegenų vystymąsi.
Nėra mokslinių įrodymų, kad nuo normos nukrypstanti tėvystė, seksualinė prievarta ar kiti nepalankūs gyvenimo įvykiai turi įtakos seksualinei orientacijai.
• Aplinka. Bet šie veiksniai yra tai, kas nutinka prieš gimimą (pvz., hormonų lygis gimdoje), o ne auklėjimas vaikystėje.
Amerikos pediatrų akademija dar 2004 m. žurnale „Pediatrija“ pabrėžė: „Nėra mokslinių įrodymų, kad nuo normos nukrypstanti tėvystė, seksualinė prievarta ar kiti nepalankūs gyvenimo įvykiai turi įtakos seksualinei orientacijai. Dabartinės žinios rodo, kad seksualinė orientacija paprastai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje.“
Po poros metų Amerikos psichologų asociacija, Amerikos psichiatrų asociacija ir Nacionalinė socialinių darbuotojų asociacija paskelbė: „Šiuo metu nėra mokslinio sutarimo dėl konkrečių veiksnių, dėl kurių asmuo tampa heteroseksualus, homoseksualus ar biseksualus, įskaitant galimą biologinį, psichologinį ar socialinį tėvų seksualinės orientacijos poveikį.
Tačiau turimi įrodymai rodo, kad daugumą lesbiečių ir gėjų užaugino heteroseksualūs tėvai, o dauguma lesbiečių ir gėjų užaugintų vaikų galiausiai būna heteroseksualiais.“
Lemia pačios pirmos dienos?
Tos pačios lyties seksualinę orientaciją lemiančios priežastys mokslo darbuose išlieka prieštaringos, tačiau daugėja įrodymų, kad seksualinei orientacijai didelę įtaką daro prenataliniai biologiniai mechanizmai, o ne tiksliai nenustatyti vėlesnės socializacijos veiksniai.
Australijos mokslininkų Johno Haymano ir Denys W.Fortune žodžiais, vis dar gajos teorijos, pavyzdžiui, kad homoseksualumą lemia problemos santykiuose su tėvais vaikystėje, per didelis motinos rūpestis ir tėvo atsiribojimas bei hiperkritiškumas paprastai nėra tinkamos tyrimams.
Dvynių seksualinės orientacijos priežastys išsamiai aptartos jų straipsnyje, 2023 m. publikuotame medicinos mokslo interneto žurnale „Cureus“.
Čia atkreiptas dėmesys, kad monozigotinių dvynių homoseksualios orientacijos sutapimas yra dažnesnis (65,8 proc.), palyginti su neidentiškais dvyniais (30 proc.) ar kitais broliais ir seserimis. Iš to daroma išvada, kad orientaciją lemia ne vien genai, priešingu atveju identiški dvyniai visuomet būtų abu homoseksualūs arba heteroseksualūs.
„<…> Trečdalis šių porų turi skirtingą seksualinę tapatybę, – teigiama straipsnyje. – Šio skirtumo paaiškinimas gali slypėti laike, kuomet embrionas skyla į du atskirus vaisius (tai įvyksta tarp pirmos ir tryliktos dienos po apvaisinimo – red. past.).
Jei skilimas įvyksta ankstyvoje dvynių vystymosi stadijoje (iki 4 ar 5 dienos, taip nutinka atitinkamai 25-30 proc. ir 70 proc. monozigotinių dvynių – red. past.), kiekvienas iš jų gali turėti savo seksualinę tapatybę; po vėliau įvykusio skilimo gimsta dvyniai, turintys tą patį seksualinį polinkį.
-
Susipažinkite su trimis šeimomis: jose auga net po dvi dvynių poras
-
Ieva savo identiškus dvynius atskiria pagal vieną ypatumą: „Tereikia, kad jie prieitų“
-
Dvynių konkurso „Twins Peak“ laurus susišlavė panevėžiečių ketvertukas ir jų dvynės
-
Testas: ar pažinsite šiuos garsius dvynius iš Lietuvos ir pasaulio?
-
Dvynių tyrimas patvirtino: yra ryšys tarp genetikos ir neištikimybės
Įmanomas tokio apibrėžimo procesas gali vykti mitochondrijose (tam tikrose ląstelių dalyse, gaminančiose energiją – red. past.), kai iš motinos paveldima dalis normaliai funkcionuojančių, bet pakitusių mitochondrijų. Šių pasiskirstymo nervinėse pirminėse ląstelėse nevienodumas tampa mechanizmu, lemiančiu vidinės seksualinės orientacijos ir žmogaus seksualinių polinkių spektro vystymąsi.“
Prielaidą, kad mitochondrijos ankstyvojoje embriono vystymosi stadijoje taip pat gali lemti seksualinę orientaciją, patvirtina atradimas, kad homoseksualių vyrų dėdės iš motinos pusės maždaug dvigubai dažniau būna homoseksualūs nei dėdės iš tėvo pusės.
Autoriai taip pat pabrėžė, kad jų įžvalgos dėl ankstyvo seksualinės orientacijos apibrėžimo nepaneigia galimos vėlesnių vaisiaus ar pogimdyminių veiksnių įtakos.
Beje, netikslus ir pradžioje cituoto rašinio teiginys, kad identiški dvyniai turi tokią pačią DNR. Nors ji iš tiesų beveik sutampa, galimi nedideli skirtumai, kurie net kaip du vandens labai panašius žmones daro unikaliais. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 15 proc. atvejų identiški dvyniai gali turėti reikšmingą genetinę variaciją, kuri juos skirs.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Homoseksualumas yra natūrali žmogaus seksualumo forma. Kas lemia, kad žmogus gims toks, iki galo neišsiaiškinta, bet moksle pirmenybė teikiama teorijoms, kad lemiamos įtakos turi biologiniai veiksniai nuo pat apvaisinimo (ir nebūtinai genai), o ne vėlesnės socialinės priežastys, pavyzdžiui, auklėjimas ar prievarta.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
